Juozas Deksnys apie 1942-1943 m. Šarūno Valentinavičiaus šeimos archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Juozas Deksnys gimė 1910 m. kovo 26 d. Daugpilyje. Jo tėvas – taip pat Juozas Deksnys buvo geležinkelio darbininkas, o motina – namų šeimininkė. 1918 m. J. Deksnio šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, Rokiškio apskrities, Obelių valsčiaus...
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Mūsų šalimi jau žengia ruduo. Visomis spalvomis pražydo ką tik buvusi sodriai žalia gamta. Tyliai rimtimi užlietos rudens dienos sulėtina skubėjimą, prikausto žvilgsnį, skatina susimąstyti. Tos gražios, šiltos gamtos spalvos prikelia gražius, reikšmingus prisiminimus, o kartais tave užlieja kažkokia saldi, miela svajonė… Ir tu sulig šiuo švelniu rudens prisilietimu tampi jau...
Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18 – 40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28 -1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus...
Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Asmeninio archyvo nuotr. “Dirvos” korespondentė Živilė GURAUSKIENĖ, www.voruta.lt “Vorutos” skaitytojams pristatome naują JAV leidžiamo laikraščio “Dirva” rubriką Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje, kurioje skaitytojai turės galimybę susipažinti su sunkiosios pramonės statybos inžinieriaus (ilgamečio Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos nario), vieno iš tiltų Čikagoje projektuotojų, kartografo, filatelisto bei sfragisto, Pedagoginio lituanistikos instituto Čikagoje dėstytojo,...
www.voruta.lt Seimas, minėdamas 1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdytos pirmosios Lietuvos Respublikos pirmosios okupacijos aštuoniasdešimtąsias metines, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos sovietų okupacijos 1940 m. ir jos pasekmių“ (projektas Nr. XIIIP-4908), kuria konstatuoja būtinybę tęsti sovietinės okupacijos, ypač ginkluotos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos laikotarpio tyrimus ir jų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei. „Šios rezoliucijos esmė yra...
„Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“ knygos viršelis Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų apie Jurbarką sąrašą labai solidžiai papildė „Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, išleista 2019 metais Niujorke. Šį didelės apimties 800 puslapių tomą parengė savo šaknų nepamiršę žydai. Pirmasis leidimas hebrajų kalba pasirodė dar...
Jonas Burokas. J. Česnavičiaus nuotr. Jonas BUROKAS, LLKS Garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt 2020 m. kovo 12 dieną, Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi. Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje...
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius, www.voruta.lt Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos. Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų...
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....
Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius“ Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus...
Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt 1941 06 22 – 1944 12 31 Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Kai Antanas Rybelis iš Pilsupio kaimo Rugėnų miške pateko į nelaisvę, sumuštas, surištomis rankomis, vagone vežamas atsipalaidavo rankas, naktį iš vagono iššokęs, apsibrozdinęs į pabėgius, sugebėjo apsirengti, prasimaitinti ir po rizikingos ir kupinos pavojų kelionės vėl sugrįžti į mišką, džiaugsmui nebuvo galo: jis ne tik laisvas, bet ir su...
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:“Įprastoji lentelė“; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:““; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:“Times New Roman“; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} genocid.lt nuotr. Vytautas SAULĖNAS, www.voruta.lt Kaip dalijo žemę Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją...
Jonas Noreika – Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr. www.voruta.lt DĖL KALTINIMŲ JONUI NOREIKAI (GENEROLUI VĖTRAI) Vilnius, 2019-03-27 2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G.A....
Parengė Irena MONTVYDAITĖ – GIEDRAITIENĖ, LLA sąjungos pirmininkė Sukanka 70 metų kai prasidėjo partizaninis judėjimas prieš raudonąjį okupantą 1940 m. įžengus Sovietų armijai į Lietuvą, Lietuvai grėsė netekti Nepriklausomybės, likti sunaikintai. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metais, vokiečių okupacijos metais atsargos karininko Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Laisvės armija, viena iš stipriausių...
Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties. Dar vykstant teismo...
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Vidmantas VALIUŠAITIS Sukilėlio prisiminimų kaleidoskope – lenkai, bolševikai, naciai, žydai, lietuviai. Mindaugas Julius Bloznelis – inžinierius, technologijos mokslų daktaras, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Aštuoniolikmetis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, vokiečių okupacijos metais veikė Lietuvių fronto antinaciniame pasipriešinime. Vienas iš 1944 m. pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. 1945 m. balandį...
Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, Vilnius Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimo sąjūdis už okupacijos pašalinimą, valstybingumo atkūrimą ir tautos apsaugojimą nuo okupantų vykdomo teroro bei represijų. Lietuvių pasipriešinimo judėjimas, keisdamas kovos formas ir būdus, tęsėsi iki...
Jonas BUROKAS, Vilnius Vilniuje prie Žaliojo tilto 2013 m. rugsėjo 1 d. minėtas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dvidešimtmetis. Minėjimą organizavo Vilniaus savivaldybė. Okupacinės kariuomenės išvedimas – didelė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos diplomatų pergalė, Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumo mūsų Laisvės bylai įrodymas. Jei anuomet Rusijai būtų vadovavęs dabartinis jos prezidentas, turbūt šiuo metu vaikščiotume Dzeržinskio...
2013 m. rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, 14.30 val. ant Žaliojo tilto Vilniuje bus atidengiama atminimo lenta, skirta sovietų okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui. Renginys vyks Laisvės dieną, kai prieš 20 metų – 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Ceremonijoje dalyvaus Vilniaus meras Artūras Zuokas,...
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Gerbiamam Vydui Gedvilui Pareiškimas Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu Vilnius, 2013 04 10 Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai, įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę kovą, konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos...
Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis. Lietuvos banko Pinigų muziejaus archyvo nuotrauka Zigmas Tamakauskas, LS Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys, Kaunas, www.voruta.lt 2012 metų spalio mėnesį Lietuvos bankas minėjo savo veiklos 90-ties metų sukaktį Ta proga mes, su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus žmonių būriu, norėdami arčiau susipažinti su lietuviškos bankininkystės istorija,...
Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...
Jau keletą metų patriotai kelia daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų: kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką. Vilniaus miesto sąjudžio narys Gediminas Adomaitis paruoše išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas, šį...
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio : laiškai, dokumentai, liudijimai. – Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos fil., 2000. – 584 p. „O be to, dar gaišau laiką ir su sovietinės propagandos leidiniais, kuriuose esu kaltinamas žydų persekiojimu“ (p. 484) – skaudžiai nutvilkė sakinys. Taip jau...