Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras Šidlauskas 1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos valstybės –...
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau? 1940 m. liepos 6–7 d. tuometinio Valstybės...
Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...
Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. spalio 16 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas. Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį, prasidėjo vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 m. pagrindinėje Mažosios Lietuvos...
Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Praėjo daugiau nei šimtas metų nuo to laiko, kai pasaulietinio fundamentalizmo jėgos sukėlė antikristinį Rusijos pogromą. Skelbdami žmogaus išlaisvinimą nuo Dievo, komunistai siekė sunaikinti šv. Mišių auką, pakeisdami jas masinėmis žmonių aukomis. Revoliuciją sekusiais dešimtmečiais milijonai žmonių buvo paaukota ant ateizmo altorių, kai žmogus, išvaduotas nuo krikščioniškosios moralės suvaržymų, parodė siaubą keliantį savo „apsišvietimą“. Su...
Lietuvos Respublikos parlamento gynyba pareikalavo dar vienos aukos – žlungant Sovietų Sąjungai žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas. Parlamento gynėjai kario savanorio Artūro Sakalausko žūties vietoje. Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 22 d. | Fotografas Vytautas Daraškevičius. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas VILNIUJE Rugpjūčio 21 d. (pirmadienis) 17.00–19.00 val. – KASP karių garbės sargyba prie paminklinio akmens kariui...
Sovietų kariuomenės karinė technika Vilniaus gatvėse 1991 m. rugpjūčio pučo dienomis. Dešinėje – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmai, kairėje – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, virš tunelio dar nėra „Vilniaus vartų“. Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 20–21 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis. Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas | Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, LRS Parlamentarizmo istorinės...
Medininkų pasienio kontrolės poste dirba Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnai, tiriantys Medininkų žudynes. Aleksandro Kairio/LVNA nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba Medininkų memoriale, 2023-07-31 Jūsų Ekscelencija Prezidente! Gerbiamieji, labai atjaučiami čia žuvusių už Tėvynę artimieji ir visi minėjimo dalyviai! Atleiskite, man tai proga pasidalyti sopuliu dėl Tėvynės,...
Socialinių tinklų nuotr. Seimas, minėdamas 1948 metų gegužės 22 dienos Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdyto didžiausio XX amžiaus trėmimo Lietuvoje koduote „Pavasaris“ („Vesna“) 75-ąsias metines, priėmė rezoliuciją, kuria pripažįsta Lietuvos komunistų partiją atsakinga už Lietuvos gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas. „Tremties operaciją pavadinimu „Vesna“ vykdė ne tik 30 tūkst. vidaus reikalų ir MGB* darbuotojų, bet ir...
Karaliaučius © Shutterstock Penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu. Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo...
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F143-691. www.archyvai.lt Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo...
Dr. Vytauto Sinkevičiaus vieša paskaita „Kovo 11-osios Akto rengimo kronika: įžvalgos, projektai, priimti dokumentai“. Autorės nuotr. Onutė Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Šių metų kovo 11-ąją jau 33 kartą minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tačiau ne visi iš mūsų žinome, ne visi prisimename, kaip mes pasiekėme, priėjome šią dieną. O juo labiau jaunosios kartos patriotai to ir nežino....
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Lenkai Alantoje 1920 m. Nuotrauka iš G. Šeikio asmeninio archyvo Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1919–1920 m. Lenkijos ir Lietuvos kovos su bolševikais tikslai buvo panašūs – išvyti bolševikų kariuomenę, tačiau vėliau Lenkijos vyriausybė pradėjo laikytis dvilypės politikos. Lietuvos kariuomenė, atkakliai kaudamasi su Raudonąja armija, artėjo prie Vilniaus. Lenkijos vadovybė, siekdama užbėgti lietuviams už akių, Vilniaus...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Sausio 13-osios minėjimas ir žuvusiųjų pagerbimas mums priminė kai kurias paraleles su karu Ukrainoje. Sovietiniais laikais šią kovą vadino nacionaliniu išsivaduojamuoju judėjimu, tačiau dabar Maskvos propagandistai tokią marksistinę formuluotę pasuko visai kitu kampu: tai esą nacionalistiniai „fašistų“ judėjimai, kurių tikslas – sugriauti arba suskaldyti Rusiją, išparceliuoti jos turtus. Maždaug...
JAV prezidentas George-Bush ir Saulius Guzevičius. Asmeninio albumo nuotraukos Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos oficialiai buvo įkurtos prieš 21 metus – 2001-ųjų gruodžio 17 dieną, tačiau realios SOP veiklos ištakos siekia 1944-uosius, kuomet atėjus sovietiniams okupantams, iš neginkluoto pasipriešinimo nuspręsta pereiti į ginkluotą. Vienas pagrindinių SOP kūrėjų, pirmasis jų vadas, pulkininkas Saulius Guzevičius atkreipė dėmesį...
Arkivysk. G. Grušas antras iš kairės, tolėliau matyti plakatas su J. Sasnausko portretu www.8diena.lt 1985 m. liepos 27–29 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo labai originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją,...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt 1946 m. balandžio 7 d. tuometinė Sovietų Sąjungos vadovybė įsteigė Kaliningrado sritį ir priskyrė ją Rusijos Federacijai. Tas administracinis vienetas buvo sukurtas vietoje Ypatingosios Karaliaučiaus karinės apygardos, ten veikusios nuo 1945 m. rugsėjo mėn. Dar anksčiau sovietų vadai sumanė buvusią Vokietijos Rytprūsių provinciją pasiimti sau kaip itin reikšmingą karinį placdarmą...
Algimantas Vidmantas Baltrušis Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis. Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su...
Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą sutartį...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Genadijus Burbulis / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. Iškeliavo Genadijus Burbulis. Prisimename: lyg Rusijos lietuvis (jo senelis iš Lietuvos), o rusas visai nesidrovįs lietuviškos kilmės, net branginąs ją; naujosios demokratinės Rusijos politikas ir valstybininkas, B. Jelcino vyriausybėse valstybės sekretorius ir po to – įtakingas vicepremjeras. Be kita ko, įdomus politinis mąstytojas, turėjęs tikrų nuopelnų ir atsikūrusiai demokratinei...
Janina Sibire. Asmeninio labumo nuotr. Rugilė Kuklytė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III d klasės mokinė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Virginija Samulevičienė Pučia vėjas per Sibiro taigą, Stingdo žalias šakeles. O mano brangioji Tėvyne, Man liūdna vienai be tavęs. Vaikystės dienos prabėgo kaip sapnas, Jaunystės dienų klegesys, Viską sugėrė Sibiro taiga,...
Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...
Dr Halina Kobeckaitė, Trakai, www.traku-zeme.lt Pirmąją straipsnio dalį skaityti ČIA. Tą pačią dieną man dar reikėjo lydėti delegaciją į susitikimą su karininkų žmonomis. Čia tvyrojo visiškai kitokia atmosfera, ir tai buvo vienas nemaloniausių įvykių mano gyvenime. Prieš susirinkimą Vilniaus karininkų namų viršininkas ar direktorius mus supažindino su SSRS Gynybos ministro pavaduotoju generolu Valentinu Varennikovu. Šioje...
Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Niekam Lietuvoje nereikia aiškinti apie 1991 m. sausio mėn. įvykius, kai Sovietų Sąjunga, panaudodama ginkluotąsias pajėgas, mėgino mūsų šalyje įvykdyti valstybės perversmą. Įtampa, tvyrojusi sausio mėnesio pradžioje, pasiekė kulminaciją sausio 13-osios naktį, kai tankai, iš vakaro atskraidinti desantininkų būriai puolė Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą bei Televizijos bokštą ir nužudė...