Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
2024 m. gegužės 29 d. Kazachstane, Balchašo lageryje, buvo pagerbti čia žuvę lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Atminimo ir pagarbos renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Egidijus Navikas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis,...
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
2024 m. kovo 25 d. 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo dvaro kieme (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) bus pristatoma paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“, skirta vienai iš sovietinių masinių žudynių vietų Gudijoje – Kabyliakų kalnui. Šia paroda siekiama parodyti, kad Gudija, kaip lietuviai vadino Baltarusiją, tiek pat...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
Apdegusių grūdų varpų instaliacija Degėsiai – ne vienintelis simbolis, kurį vasarą sostinėje likę gyventojai ir miesto svečiai pamatys apžiūrėdami Aukų gatvėje atidarytą lauko ekspoziciją. Ekspozicijos stendai jungiami į kompleksus po tris vienetus ir dėstomi simetriškai tarp dviejų šios gatvės paminklų taip pabrėžiant erdvės sakralumą. Ritmiška apdegusių grūdų varpų dėlionė – ne tik bado simbolis, tai ir aliuzija...
Paminklas Aliachnovičiui Rasų kapinėse Vilniuje www.gudija.lt Spalio 29–30 dienomis gudų bendruomenės visame pasaulyje, taip pat Vilniuje ir Kaune, surengė akciją „Sušaudytų poetų naktis“. Gudai rinkosi skaityti poetų, nukentėjusių nuo stalininių represijų, eilėraščių. Prieš keletą metų pasirodė specialus muzikinis projektas „(Ne)sušaudyti“ – dainų albumas pagal gudų poetų eiles. 1937 metų naktį iš spalio 29 į 30...