Tomas Baranauskas. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Tomas BARANAUSKAS, www.alkas.lt Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos… Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių...
Tomas Baranauskas
Kas mus moko mylėti Tėvynę?
Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. „Respublika“, 2009 02 12 Vladas Terleckas – Kovo 11-osios Akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslininkas. Bankininkystės ir pinigų istorijos tyrinėtojas. Ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus kad svies jis žaibus mūsų iškiliausiems nūdienos istorikams… Kas atsitiko? Ir su kuo atsitiko – su istorikais ar...
Benediktas Jankauskas. VORUTOS pilis Dzūkijoje ties Žeimenos ir Neries santaka?
Golubcevo I. žemėlapio fragmentas iš Pašuto V. knygos14 su nurodyta Vorutos piliakalnio vieta. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, www.voruta.lt Keistai susiklostė situacija – oficialioji mūsų senųjų laikų istorija kelia nemažai abejonių. Norom nenorom tenka jų tyrinėjimu užsiimti ir istorijos mėgėjams. Pernai su grupele entuziastų spėjame aptikę Saulės mūšio vietą, kuri atrodo patikimesnė už senokai istorikų peršamą...
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatomos istoriko Tomo Baranausko knygos
www.voruta.lt Gegužės 24 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks knygų „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ ir „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas. Renginyje dalyvaus jų autorius istorikas Tomas Baranauskas bei asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis. Apie leidinius „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ – projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“...
Tomas Baranauskas: Ar Vilnius turi gimtadienį?
Tomas BARANAUSKAS 1323 m. sausio 25 d. Gediminas iš Vilniaus išsiuntė laišką Hanzos miestų piliečiams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą. Tai pirmasis Gedimino laiškas, surašytas Vilniuje. Įprasta šį laišką laikyti pirmuoju Vilniaus paminėjimu, arba Vilniaus miesto gimtadieniu. Bet ar tikrai viskas taip paprasta? Atidžiau pažvelgę į laiško tekstą, pamatysime, kad jame parašyta, jog „prieš dvejus...
Konferencija „Sūduviai, Sūduva – istorijos kontekste“
2015 m. kovo 27 d. Marijampolės savivaldybės salėje vyko konferencija „Sūduviai, Sūduva – istorijos kontekste“. Renginį pradėjo humanitarinių mokslų daktaras, Istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, archeologas Vygandas Juodagalvis. Jo pranešimo tema – „Baltų kultūros ištakos. Užnemunės fenomenas“. Apie Sūduvą II-XII a. ir Lietuvos ištakas kalbėjo Lietuvos istorikas, Edukologijos universiteto dėstytojas Tomas Baranauskas. Sūduvos krašto istorijos,...
T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
Tomas Baranauskas, www.alkas.lt 2014 02 16 10:28 Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą lietuvių tauta atėjo jau turėdama tam tikrą politinio gyvenimo patirtį. Buvo ne tik išsikristalizavusios pagrindinės politinės partijos, bet ir nusistovėjusios jų politinės kovos tradicijos, nes nuo 1906 iki 1912 m. jos jau dalyvavo keturiuose Rusijos valstybės dūmos rinkimuose. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos...
Abromiškėms – 442
2013. liepos 19–20 d. Liepos 19 d. programa: · 19.30 Dokumentinis filmas „Abromiškės“ · Paskaitos: „Partizaninė kova Trakų apskrityje“ Lektorius – Antanas Lesys (istorikas) „KGB naudotos specialios priemonės“ Lektorė – Jovita Niūniavaitė-Lesienė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė) „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ Lektorius – Tomas Baranauskas (istorikas) Liepos 20 d. programa ·...
Viduramžių Lietuvos viešpačiai (I)
Inga BARANAUSKIENĖ, Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Daugirutis – lietuvių kunigaikštis, žuvęs 1213 m., vienas iš įtakingiausių besikuriančios Lietuvos valstybės veikėjų. Kartais jis netgi laikomas Lietuvos valdovu, vis dėlto šaltiniai byloja, kad Lietuvos valdovas tuo metu buvo kitas asmuo. Daugiručio jaunystė, matyt, sutapo su laikotarpiu, kai Lietuva, 1183 m. išsivadavusi iš Polocko priklausomybės, pradėjo kurti savo valstybę....
T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...
Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu...
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Horizonte – nykstančios protėvių pilys ir dvarai
Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas. Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur...
A. Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija“ – mokslinė ar bulvarinė?
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Pirmoji istoriko knyga Pagaliau pasirodė ir buvo pompastiškai pristatyta pirmoji Alfredo Bumblausko knyga „Senosios Lietuvos istorija 1009-1795“ (Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 485, [2] p.). Knyga buvo rengiama, finansuojama ir reklamuojama visą dešimtmetį. 1996 m. jos rengimą parėmė Atviros Lietuvos fondas, 2001 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija knygos leidimui skyrė 40...