Albinas Kentra Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią apjungė dviejų Lietuvos valstybingumų tarpsnių gija, o nepriklausomos Lietuvos sėkmės istoriją nutraukusi sovietinė okupacija paskatino veikti kultūrinės, neginkluotos rezistencijos būdais. Kaip matome...
Pagaliau susirinko plati giminė… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai priešpaskutinis Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimų fragmentas: keliauja pas ištekėjusią dukterį, grįžta į Marijampolę, tvarkosi savo būstą, iš kurio po 10 metų tremtiniai iškeldinti… Į Kauną pas dukterį ir atgal Kazytė Kaune įsitaisė kooperatinį butą – dviejų su puse kambarių, su visais patogumais. Sugundė ir mus...
Parvežami tremtinių palaikai (Kėdainiai, 1989 07) © Romualdas Požerskis. Nuotr. iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau:...
Netrūko linksmų akimirkų (iš kairės į dešinę: pirmas – Kazys Lukoševičius, ketvirta – Konstancija Dapkūnienė, šešta – Julija Dapkūnaitė – Skrinskienė). Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienoje Jono Dapkūno prisiminimų ištraukoje – pasiruošimas sutikti iš Sibiro grįšiančias žmoną ir dukrą. Be artimųjų, gerų žmonių pagalbos – nė iš vietos. Bet viską lemia, kad esi savo mylimuose...
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais (Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948 m.). Iš www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje trumpoje prisiminimų dalyje – dukters Kazytės paleidimas iš katorgos. Tačiau iš tremties – dar keleri metai. Visi ilgisi Lietuvos… Parengė Česlovas Iškauskas. 1956-ieji: Kazytės sugrįžimas 1956 metų pabaigoje iš katorgos grįžo Kazytė, iki galo neištarnavusi 4...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC vyresnysis patarėjas, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiuose vyko susitikimas-pokalbis su Lietuvos partizanu, politiniu kaliniu ir tremtiniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, dim. ltn. Jonu Kadžioniu- Bėda. Susitikimo metu buvo prisiminta artėjanti Lietuvos antrosios sovietų okupacijos 80-mečio sukaktis. Pokalbyje Jonas Kadžionis pasidalino savo atsiminimais apie žmones ir įvykius kalinimo ir tremties vietose, apie sovietinės valdžios...
Dariaus Jančiausko nuotr. 2024 m. gegužės 16 d. vyko Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija. Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Paminėti šią svarbią sukaktį atvyko svečiai iš Kazachstano ir Ukrainos, Kengyro sukilimo dalyviai ir jų artimieji, ekspedicijų į Kazachstano respubliką organizatoriai ir dalyviai, Lietuvos politinių...
Jonas Dapkūnas su anūku, jau sugrįžus iš tremties Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje (ji rašyta 1978 m., likus trejiems metams iki J. Dapkūno mirties) – pagaliau ilgai lauktas Dapkūnų šeimos susijungimas: tėvai gauna leidimą pasimatyti su katorgininke dukra Kazyte. Jaudinantis rašinys… Parengė Česlovas Iškauskas. 1955-ieji: kelionė pas Kazytę Dukrelė Kazytė dar buvo lageryje. Taišete...
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...
Ekspozicijos Kauno IX forto muziejuje fragmentas. Kauno IX forto muziejus (toliau – KDFM), Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus Ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt XX amžius Lietuvos ir pasaulio istorijoje paliko gilių žymių, nuoskaudų ir traumų. Nepaisant to, kad pirmosios XX a. pusės istorijos gyvųjų liudytojų liko mažai, diskusijos visuomenėje netyla, ir šio amžiaus...
Nusikaltelio maketas keliauja į Lukiškių kalėjimą Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Lietuvoje prasidėjo akcija „PUT IN jail“ (angl. sodink į kalėjimą). Agresorės Rusijos vadovo V. Putino atvaizdas su antrankiais, sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą, talpinamas už grotų, įvairiuose Lietuvos rezistencijos muziejuose, taip pat muziejuose, kurie įsikūrę Lietuvoje veikusių sovietų represinių struktūrų būstinėse. Simbolinio kalinio maketo dydis...
Socialinių tinklų nuotr. Seimas, minėdamas 1948 metų gegužės 22 dienos Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdyto didžiausio XX amžiaus trėmimo Lietuvoje koduote „Pavasaris“ („Vesna“) 75-ąsias metines, priėmė rezoliuciją, kuria pripažįsta Lietuvos komunistų partiją atsakinga už Lietuvos gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas. „Tremties operaciją pavadinimu „Vesna“ vykdė ne tik 30 tūkst. vidaus reikalų ir MGB* darbuotojų, bet ir...
Antanas Terleckas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavo mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti 2023 m. vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai kartu su šeimos nariais, artimaisiais ir visuomenininkais devyniasdešimt penktojo gimtadienio proga pasveikino politinį kalinį, Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, Laisvės premijos laureatą (2013 m.), Vyčio...
2023 m. sausio 28 d.,eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, tremtinys Albinas Ramanauskas (1923-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Centro...
Laikinas Jono Paulausko asmens liudijimas. Straipsnio autorės asmeninio archyvo nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt ŠEIMA Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvių Jono ir Valerijono motina Elena Jurkutė gimė 1899 m. rugsėjo 2 d. Mosėdžio vls. Šačių parapijoje Juknaičių k. Ištekėjo 1921 m. gegužės 29 d. už 33-ų metų Jono Paulauskio iš Kulų I kaimo, jaunavedžių tėvai: Kazimieras...