Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Pro mano buto langus skraido vėjo blaškomų įvairiaspalvių rudeninių lapų likučiai, šmėkščioja begęstančios vakarinės saulės spinduliai. Klausausi iš plokštelės, išleistos dar 1959 metais, vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo simfoninės poemos nr. 9 – „Vengrija“ garsų. Šie garsai vėl pažadino 1956-ųjų metų rudens įvykių prisiminimus, kada mes, tuometinio Vilniaus universiteto studentai, nors iš...