„Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva ir „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė, Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Tai įvyko prieš 85 metus, pasirašius 1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį. Kaip rodo laikas ir dokumentai, tai buvo padaryta ne...
Lenkų autonominis judėjimas Lietuvoje 1988–1992 m. Wikimedia Commons nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Istorikai tvirtina, kad lenkai Lietuvos teritorijoje pasirodė apie XII amžiuje, kai lietuvių grobiamųjų žygių metu tarp vergų ir belaisvių pasirodydavo ir jų. Gausiau lenkai pradėjo kurtis XIV-XV amžiuose, kai jie ėmė dirbti karališkuose teismuose, kunigaikščių kanceliarijose, paskui čia kėlėsi ištisos lenkų žemvaldžių šeimos....
Maloniai kviečiame dalyvauti Vilniaus krašto grįžimo 85- ųjų metinių renginyje, kuris vyks spalio 28 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų Svetainėje. Prisiminsime istorinius įvykius ir jų pasekmes Rytų Lietuvoje. Aptarsime Tautinių mažumų įstatymo priėmimo peripetijas, galimybę bendradarbiauti su naujojo Seimo nariais švietimo, kultūros, kalbos, istorinės atminties ir kitais aktualiais lietuvybės puoselėjimo klausimais. Renginio organizatoriai: „Vilnijos“...
Rengėjų nuotr. Rugsėjo 30 d. Visuomenininkus ir kalbininkus vienijanti Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl spalio 2 d., antradienį, Seimo svarstymui teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIV–3917. Asociacija informavo Seimo narius, visuomenę bei žiniasklaidą, apie tai, kad šis įstatymo projektas neatitinka ilgalaikių Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų...
Aleksandras Karuža, 1930 m., Vilnius. Nuotraukos iš Giedrės Karužaitės-Juodišienės asmeninio albumo Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie lietuviškas mokyklas, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos veiklą 1927-1939 metais okupuotame Vilniaus krašte, neįmanoma nepaminėti aktyvaus visuomenininko, puikaus organizatoriaus, Lietuvos nusipelniusio mokytojo Aleksandro Karužos. Pašaminės kaime (Švenčionių rajonas) vis dar skamba šilti epitetai, apibūdinantys Aleksandro veiklą –...
Butrimonių miestelio istorinis centras. Šaltinis – kpd.lt Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Antanas Lesys, www.voruta.lt Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios...
Derybos dėl sutarties Suvalkuose. Kairėje lenkų (iš kairės Wacławas Przesmyckis, Juliuszas Łukasiewiczius, Mieczysławas Mackiewiczius, Adamas Romeris), dešinėje lietuvių (iš dešinės A. Šumskis, B. K. Balutis, W. J. A. M. Katchė, V. V. Čarneckis, M. Biržiška) delegacijos. 1920. Lietuvos centrinis valstybės archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu...
Klaipėdos krašto Pasienio policija Antanas Žilėnas, tritomio „Parubežys ir parubežiniai“ autorius, www.voruta.lt Kiekvienos šalies istorijoje yra nepamirštamų įsimintinų datų. Bėga metai, keičiasi kartos, į istorinę areną žengia vis nauji žmonės. Keičiasi buitis, gyvenimo būdas, socialinė pasaulėžiūra, tačiau išlieka tų įvykių atmintis, be kurių neįsivaizduojama tautinė savimonė, valstybės patriotinė ateities vizija. Po vasario 16-osios lietuvių tauta...
Prie paminklo pasieniečiams. R. Neniškienės nuotr. Rūta Neniškienė, Linkmenys, www.voruta.lt Balandžio 20 dieną Linkmenyse, Ignalinos rajone įvyko tarpukario pasienio policininkų palikuonių ir pasienį saugojusių veteranų susitikimas bei Pasienio policijos 100-mečio minėjimas. Į šeštąjį susitikimą, tradiciškai suorganizuotą tarpukario pasieniečių istorijos tyrinėtojo, tritomio „Parubežys ir parubežiniai“ (2018 m., 2022 m.) autoriaus Antano Žilėno, susirinko svečiai: garbaus amžiaus...
Penkiatomis „Vilniaus golgota“. Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Jau esame įpratę, kad mūsų Knygų mugės, vykstančios Vilniuje, – šurmulingos, pritraukiančios daug lankytojų, pirkėjų. Šio renginio visų dorybių ir įdomybių nesuminėsi. Joje randa vietą rašytojai, dailininkai, muzikantai ir, suprantama, – pagrindinis dalyvis – grožinės literatūros, mokslo knygų, fotografijų, meno albumų leidyklos ir institucijos,...
Antanas Juknevičius, 1936 m. gegužės 2 d. Fot. B. Brudner, Wilno www.voruta.lt Žymaus prieškario Vilniaus krašto advokato ir žurnalisto Antano Juknevičiaus prisiminimai Anot mano motinos pasakojimų, kai 1903 m. rugpjūčio 8 d. paryčiais pradėjau žemiškąją kelionę, Karužalaukio kaime, prie Giedraičių (tuomet Vilniaus aps.), virš mano galvos siautusi sunki ir grėsminga audra. Ištisą naktį žaibai raižę...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...
J. Pilsudskis. lt.wikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos žemės išugdžiusias asmenybes, kurios gal ne visada plačiai žinomos pasaulyje, o ir savo žemėje dažnai pelno prieštaringą šlovę ir nevienodus vertinimus… Straipsnis iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vilnijos žemė pagimdžiusi, į pasaulį išleidusi ar grįžusius priglaudusi daug žymių nelietuviškos, pusiau lietuviškos...
Konferencijos akimirkos. Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo viduryje į istorinę Vilniaus Rotušę rinkosi forumo „Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina?“ dalyviai. Forumą rengė Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniečių ainių klubas. Renginio vedėjas D. Kuolys priminė, kad šiame pastate 1794 metais posėdžiavo Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba – 1794 m....
Istoriko Gintauto Eremino paskaita Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengia paskaitų ciklą, „Vilnius sovietų ir nacių okupacijos verpetuose“, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui paminėti. Šio renginio sumanytoja ir organizatorė – LGGRTC departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė. Pirmoji istoriko Gintauto Eremino paskaita įvyko 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai...
Genovaitė Kisielytė. Vilnius, 1943 m. Rita Ramanauskienė, Palūšės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt Dirbdama Palūšės bibliotekoje, 1992 metais, atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Perėmiau palūšiškės, buvusios ilgametės Vilniaus gyventojos Genovaitės Kisielytės lenkmečio laikotarpio archyvą: spaudinius, nuotraukas, puikiai išsilaikiusią tų laikų rankdarbių kolekciją. Netrukus visi šie eksponatai skaičiuos šimtmetį. Keletą metų visa tai buvo „ramybės“ būsenoje. 2000...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilnius nuo pat paminėjimo jo vardo rašytiniuose šaltiniuose buvo viso Lietuvos valstybės gyvenimo epicentras. Tiek senaisiais laikais, kai kunigaikščiai ir didikai savo gūžtas sukdavo Kernavėje ar Trakuose, tiek viduramžiais, kai aplink miestą Nėries ir Vilnelės santakoje sukosi visa prekyba ir kryžiavosi keliai į pietus ar rytus,...
Stasys Miliukas, Klaipėda, www.voruta.lt N. Švogžlys gimė 1899 m. Švenčionių valsčiuje, Trebučių kaime, Mataušo ir Julijos Švogžlių šeimoje. Nepriteklių varginama Švogžlių šeima 1899 m. išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Paaugęs Nikodemas Rygoje lankė rusišką mokyklą, išmoko latviškai. 1915 m. pritrūkusi maisto Švogžlių šeima grįžo į gimtinę. 1916 m. Nikodemas pradėjo mokytojauti Švenčionyse,...
Lenkai Alantoje 1920 m. Nuotrauka iš G. Šeikio asmeninio archyvo Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1919–1920 m. Lenkijos ir Lietuvos kovos su bolševikais tikslai buvo panašūs – išvyti bolševikų kariuomenę, tačiau vėliau Lenkijos vyriausybė pradėjo laikytis dvilypės politikos. Lietuvos kariuomenė, atkakliai kaudamasi su Raudonąja armija, artėjo prie Vilniaus. Lenkijos vadovybė, siekdama užbėgti lietuviams už akių, Vilniaus...
J. Kybarto laidotuvės Vievio kapinėse 1931 m. Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Pasieniečių muziejaus archyvų nuotr. Daiva Červokienė, www.voruta.lt Spalio 4 d. sukako 91 metai, kai tarnybos metu buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas(1894 09 29–1931 10 04). Lenkų pasieniečiai jį nukovė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės...
Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...
Linkmenų kaimo pasienis, lenkų pusė – pasieniečiai konfiskuoja kontrabandą Rūta Neniškienė, Svėdasai, www.voruta.lt 2022 m. birželio 3 dieną Svėdasų bibliotekoje susitiko du garbūs svečiai, po 1920-ųjų Vilniaus krašto okupacijos Lietuvos-Lenkijos pasienį saugojusių pasieniečių vaikai – iš Ignotiškio kaimo, Utenos rajono kilęs trijų dalių knygos „Parubežys ir Parubežiniai“ (kas aukštaičių tarme reiškia „Pasienis ir Pasieniečiai“) autorius...
Želigovskio maištas ( „bunt Żeligowskiego“). Vilnius, 1920 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo...
Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...
Birutė Raginytė-Žemaitienė, www.propatria.lt Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip...
www.voruta.lt Po daugiau nei aštuoniasdešimties metų nuo teksto parengimo dienos šviesą išvydo vieno aktyviausių Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų, muziejininko Juozo Maceikos (1904–1991) parengtas dokumentų rinkinys „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Tai unikalus šaltinis visiems, besidomintiems ar dar tik atrasiantiems pamirštą lietuvių tautos istorijos puslapį – prieškario Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto...
Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...
Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...
J. Bertulio leidinio viršelis Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje. Iš Vilniaus temai skirtų...
Nastazija Kariūkštytė. skriaudziai.lt nuotr. Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius, www.voruta.lt 1920-1939 m. Vilniaus bei Seinų krašte lenkai stengėsi sunaikinti lietuviškus šių etninių lietuvių žemių požymius – lietuviški vietovių pavadinimai buvo keičiami į lenkiškus, nyko ir lietuviškos pavardės. 1920-1939 m. lietuviai išgyveno sunkų okupacinį laikotarpį, pareikalavusį iš jų nemažai materialinių, fizinių bei dvasinių aukų. Dėl to šiuose...