Chotynas. Nuotrauka: Grigory Fedyukovich, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi tik...
Ostrogo pilis. Nuotrauka: Panchuk Valentyn, CC BY-SA 4.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi...
Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...
Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Diskusijos dalyviai. Pirmoji iš k. moderatorė Barbara Stankiewicz Dr. Halina Kobeckaitė, www.traku-zeme.lt Spalio 14- 16 d. Lietuvos lenkų mokslininkų sąjunga surengė IX -ąją tarptautinę mokslinę konferenciją tema Vilniaus krašto istorinio ir kultūrinio paveldo pažinimas bei sklaida tautinės tapatybės išsaugojimui. Rytinė konferencijos sesija buvo skirta diskusijai apie daugiakultūrę ir daugiakalbę Vilniją nuo LDK laikų. Šį posėdį...
Maloniai kviečiame dalyvauti Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422-2022) ir Sūduvos metų minėjime bei šiai progai statomo paminklo atidengime Sudargo miestelyje, Šakių raj. Šventė prasidės 2022-09-30 d. 13 val. Šv. Mišių aukojimu Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410)...
Skulptoriaus, prof. Gedimino Karaliaus sukurtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūros Karaimų (Karvinės) saloje vizualizacija 2022 m. Trakuose – istorinėje sostinėje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mieste – švenčiant 700 metų miesto įkūrimo ir Ldk Vytauto kvietimo čia įsikurti karaimams 625 metų sukaktis, pradedamas įgyvendinti prieš šešerius metus parengtas paminklo Ldk Vytautui statybos Karaimų (Karvinės) saloje...
Iškilmingame renginyje dalyvavo (pirmoje eilėje iš dešinės) Premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Taip pat atvyko ir LR Seimo narė Edita Rudelienė (antroje eilėje antra iš dešinės). Sigitos Nemeikaitės nuotr. Šiemet sukanka 625-eri metai, kai Vytautas Didysis pakvietė karaimus...
1997 m., minint karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines, Trakuose vyko teatralizuota eisena. Nuotraukoje – dr. Halina Kobeckaitė (kairėje) su teta Janina Jutkievič. H. Kobeckaitės asmeninio archyvo nuotr. www.voruta.lt 2022-uosius LR Seimas paskelbė Karaimų metais. Tikriausiai retas kas Lietuvoje nežino karaimų ir juos gyvenant Trakuose, tačiau jų kultūros pėdsakai yra išlikę Biržuose, Panevėžyje, Panevėžio...
Karaimų sala, 1939 m. Nadežda ZAJANČKOVSKAJA, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt „Kiek arčiau miesto, prie ežero vakarinio kranto, iš tolo matoma aukštais medžiais apaugusi didelė sala. Jos viduryje, ant kalvelės, boluoja rugių laukas, pakraščiai apaugę senais, išsišakojusiais beržais ir žilvičiais“, – rašė 1933 m. savo kelionių knygoje „Per Panerius į Trakus“ fotografas ir...
Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...
Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...
Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. Alkas.lt., T. Baranausko nuotr. www.alkas.lt Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš...
Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona. Nežinomas vokiečių dailininkas XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Ankstyvoji rašytinė Lietuvos istorija yra vyrų istorija. Moterų joje beveik nerasime, išskyrus kelias didžiūnes, valdovų sutuoktines ar šeimos nares. Viduramžių metraščiuose pagonės moterys išvis nebuvo minimos: mes nežinome kunigaikščio Gedimino...
Vilniaus katedros požemiai. www.bpmuziejus.lt nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Lietuvos televizijos (LRT) laidoje Dėmesio centre 2017 01 31, švelniai tariant kiek pavėluotai, du profesoriai Raimundas Lopata, pagarsėjęs nepagarbiais pasisakymais apie signatarą Donatą Malinauską ir tuo pačiu pasėjęs abejones dėl Nepriklausomybės Akto, bei Alfredas Bumblauskas, žinomas visuomenėje savo kontraversiškais pasisakymais, už tai pagerbtas Lenkijos ordinais, staiga susirūpino Valstybės...
Šių metų spalio 27 dieną, antradienį, 17.30 val., Trakų Salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. Istorikas, muziejininkas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą „Žygimantas Kęstutaitis – (ne) užmirštasis Vytauto Didžiojo brolis“, lietuviškos muzikos impresijas programoje „Reveransas Lietuvai“ atliks Lijana Žiedelytė. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. „Spalio 27-ąją sukanka 585 metai nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja...
Lietuvos Vytautų Klubas maloniai visus kviečia į Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimą Minėjimas vyks: 2015 m. rugsėjo 8 d. 12 val. Laisvės al. prie paminklo Vytautui Didžiajam Kaune. (nuotr. iš google), v1.valdovurumai.lt nuotr. Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos narė Julija Iskevičienė
Prieš 584 metus Trakuose spalio pabaigoje mirė Vytautas Didysis. Kokie buvo paskutiniai tam laikmečiui neįprastai garbaus amžiaus – apie 80 metų – sulaukusio, tačiau karūnos nesulaukusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio mėnesiai? Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko, Vytautas rasdavo laiko ir jėgų netgi pamedžioti, o mirė neturėdamas daug priešų. LRT Televizijos laidoje „Laba...
Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...
Jūratė MIČIULIENĖ Literatūrologas Algimantas Bučys, palyginęs šešis popiežiaus laiškų Mindaugui originalus ir šių dienų istorikų vertimą, konstatavo: „Falsifikatas. „Lithuaniae regnum“ (karalystė) sąmoningai išversta į „Lietuvos kraštas“. Mokslininkų elitas neseniai aiškinosi, kodėl vadinamosios Lietuvos karalystės bylos iki šiol nesiseka išnagrinėti. Bendrame Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos kariuomenės organizuotame seminare „Lietuvos valstybės statusas XIII-XIV amžiuje“...
Alfonsas KAIRYS, Vilnius Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras“ rašo: „Medininkai – tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV XIV amžiaus pradžioje Europa išgyveno naują riterystės tradicijų etapą – plūstelėjusią pasaulietinių ordinų kūrimosi bangą, pasiekusią ir Lietuvos žemę, darusią įtaką Lietuvos valdovų dvaro papročiams, ritualams, pasitarnavusią ir padėjusią formuotis europietiškoms Lietuvos didikų manieroms, riteriškų tradicijų kultūrai, veikusiai LDK kilmingųjų savimonę, bei Lietuvos diduomenės gyvenimą. Pasaulietinių karališkųjų riteriškų ordinų atsiradimui pradžią...
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Vytautas karūnos Lietuvai siekė ilgai ir labai atkakliai. Tam sumanymui įgyvendinti jis stengėsi išnaudoti kiekvieną progą ir susidariusią situaciją. Taip susiklosčius palankioms sąlygoms 1398 m. spalio mėn. Salyno saloje ties Kaunu Lietuvos bajorai Vytautą paskelbė Lietuvos karaliumi (1). Tačiau, kaip rašo žymus lenkų istorikas Oskaras Haleckis (Oskar Halecki), apie kokią nors...
Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas Lietuvos Respublikos Seimui 2012-uosius metus paskelbus Muziejų metais, buvo parengta ir patvirtinta Muziejų metų programa. Ji „skirta, minint pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje“. Programa baigiama įgyvendinti,...
VilniausVytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė LITVINAITĖ, Vilnius Pradėjau dirbti mokykloje mūsų valstybei nesulaukus net mažiausio jubiliejaus – dar 1994 m. mokykloje trūko vadovėlių, kreidos, suolai buvo aplūžę ir išbraižyti keliolikos kartų juos trynusių jaunuolių. Mokytojai lentą valydavo savadarbiais skudurėliais, išduodančiais ganėtinai skurdžią jų buitį. Tikriausiai ne vienas pamename įkyriai per pamokas virš galvos...
Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...