Elektrinės bokštas ir senasis Karo muziejus, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič – Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlikęs, galbūt nebeatliktų savo tiesioginės funkcijos, bet...
„Kardo“ žurnalas. 1938 m. „Šiandien pasirodo pirmojo Lietuvos karininkų žurnalo pirmasis numeris. Tai yra nepaprastas įvykis! […] Naujojo kariško žurnalo pasirodymas yra tai kultūrinė kariuomenės šventė.“ – taip lygiai prieš 100 metų kariško žurnalo „Kardas“ pasirodymą pačio pirmojo numerio sveikinimo žodyje apdainavo Karo mokslo draugijos pirmininkas gen. Leonas Radus-Zenkavičius. Redakcijos žodyje buvo prisimintas spaudos...
Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Rusijos imperijos laikais gyvavo toks kaunietiškas anekdotas, kad sezoninis Aleksoto tiltas, kuriuo iš Kauno buvo galima nueit į Užnemunę, buvo pats ilgiausias pasaulyje ir kelionė juo trunka dvi savaites. Taip buvo todėl, kad šiapus Nemuno galiojo stačiatikių Julijaus kalendorius, o kitame krante – katalikiškas Grigaliaus kalendorius. Skirtumas tarp...
Sužinoti apie priešistorinių laikų gyvenseną, kasdienybę, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, atskleidžia ginkluotės pobūdį bei karybos papročių įvairovę mums leidžia archeologiniai radiniai. Archeologai gana neblogai yra atskleidę Lietuvos priešistorę. Daugiausia archeologinių radinių, susijusių su apranga, jos detalėmis ir papuošalais, randama tyrinėjant laidojimo vietas. Tačiau turimi duomenys neleidžia tikslai atsakyti, koks buvo to laikotarpio kostiumas ir...
1972 m. Lietuvos istorijoje – reikšmingi metai. Ne tik Kalantinės žymėjo naują krypti neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, ir tolesnę lietuvių kovą už savo kalbą, vertybes, laisves, tarp jų – ir tikėjimo laisves. Būtent tikinčiųjų pastangomis – pirmiausia tuo metu dar jauno kunigo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva – 1972 m. kovo 19 d. pasirodė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“...
Dalios Grinkevičiūtės muziejus Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Jakutiją, bet 1949 m. Daliai pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Į knygą nugulę lietuvių tremtinių kančių liudijimai – vienas ryškiausių tremties literatūros kūrinių. Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas 1949–1950...
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinis choras „Neris“ – seniausias ir garsiausias universiteto meno kolektyvas. 1925 m. muzikantas, kompozitorius ir pedagogas Nikodemas Martinonis jį įkūrė tuometiniame Lietuvos universitete, 1930 m. tapusiame Vytauto Didžiojo universitetu. Chorui savo laiku vadovavo tokie žymus chorvedžiai kaip Stasys Šimkus, Konradas Kaveckas, Klemensas Griauzdė, Andrius Kairys, Juozas Šidlauskas ir kiti. 1933-1940 m....
Jonas Žemaitis-Vytautas (stovi pirmas iš kairės) su kitais partizanais: Antanu Liesiu-Idenu (žuvo 1951 m.), Jonu Nuobaru-Lyru (suimas 1951 m. ir užverbuotas), Vytautu Gužu-Kardu (žuvo 1949 m.), Mečislavu Orlingu-Ričardu (sėdi), XX a. 5 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Greta Mazurkevičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė 2024-aisiais minime 80-ąsias partizaninio karo pradžios metines ir Lietuvos partizanų...
Tauro apygardos Žalgirio ir Kęstučio rinktinių kovotojų pietūs pakeliui į Atanavo ūkinę operaciją. 1947 m. lapkričio 11 d., LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Greta Mazurkevičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Idiliškose partizanų stovyklų nuotraukose matyti rūkstantys dūmai, juodas apanglėjęs puodas virš laužo… taip norisi pakelti puodo dangtį ir užuosti, ką tąsyk partizanai gamino?...
Darius Zubrickas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Šių metų lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti. Be ginkluotės, uniformų, kareivinių trūkumo, buvo dar vienas svarbus faktorius, galėjęs nulemti karių ryžtą – tai...
Karo sanitarijos karininkų praktikos užsiėmimai, XX a. 3 deš. I p. Viršutinėje eilėje, penktas iš dešinės – plk. Vladas Ingelevičius (1889-1985), šeštas – gen. ltn. Vladas Nagevičius (1880-1954) Prieš 135 metus, 1889 m. lapkričio 11 d., Rokiškio apskrities Beržuonių kaime gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės sanitarijos pulkininkas Vladas Ingelevičius. Jei dabar galvojate apie neseniai...
Lietuvos Respublikos kariuomenės II-os divizijos štabo kariai prie automobilio, 1920 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): 2-as plk. Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885-1964), 3-ias gen. ltn. Katche (1879-1933), 4-as kpt. Antanas Zubrys (1883-1951), 5-as ltn. Ancevičius. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Ne kartą minėjome itin ryškų karininkų trūkumą, Lietuvai kovojant dėl savo išlikimo, ką tik paskelbus 1918...
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir ilgaamžį miestą, kuriam lemta tapti kunigaikščio valdomos valstybės sostine… Graži ir didinga legenda, kuria galime rinktis tikėti ar ne. Užtat tikrai žinome, kad prieš 701 metus Vilnius buvo...
Jonas Matusas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotrauka Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dab. Šakių rajono Vaiguviškių kaime gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas. 1924 m. jis baigė Seinų kunigų seminariją Gižuose (Vilkaviškio r.). Tai nėra klaida: 1919 m. lenkų kariuomenė užėmė Seinus ir klierikus ir seminarijos dėstytojus (o joje studijavo Vincas Mykolaitis-Putinas,...
Žygimantas Augustas. Aut. Jonas Janulis (1888-1973). Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas Greičiausiai esate skaitę ir girdėję įvairių istorijų, kaip senosios Lietuvos valdovai bandydavo įsitvirtinti valdžioje. Ar tai būtų karaliaus Mindaugo įvykdytas žemių vienijimas, Jogailai inkriminuojamas didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymas, Vytauto Didžiojo nuotykiai su kryžiuočiai, ar dinastiniai perversmai, ar dar kokie nors bandymai iš konkurentų išplėšti...
Ukmergės – Širvintų žemėlapis, mastelis 1:100000, 1935 m. Detaliau žemėlapį apžiūrėti galima čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000033066784?searchId=35400151 Spalio 18 dieną prieš 125 metus gimė asmenybė, savyje suderinusi veiklas, kurios, atrodytų, sunkiai sudera. Pakaunėje, Mauručiuose, 1899 m. spalio 18 d. gimė mjr. Antanas Kučinskas – dainininkas (tituluotas Lietuvos bosų karaliumi), Lietuvos kariuomenės karininkas, karo topografas, mokytojas, politinis kalinys. Jaunystės...
2024 m. spalio 14 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Laisvės kovų tyrinėjimai Lietuvoje“. Pranešėjai, tyrinėjantys Lietuvos laisvės kovų istoriją ir partizanų archeologiją, pasakojo apie laisvės kovotojų palaikų paieškos problemas ir uždavinius, partizaninio pasipriešinimo pradžią Lietuvoje 1944 metais, aptarė atminties kovų puoselėjimą ir jų ženklų paiešką. Negalima nepaminėti konferencijos auditorijos puikių klausimų ir...
Kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Laisvės kovų tyrinėjimai Lietuvoje“. Bus apžvelgta partizaninio pasipriešinimo 1944 metais pradžia Lietuvoje, Lietuvos laisvės kovotojų palaikų paieškos problemos ir uždaviniai. Bus pristatyti partizanų pėdsakų paieškos Pagrūbio miške (Rokiškio r.) ir Kalniškės mūšio vietovės archeologinių tyrimų rezultatai. Konferencijos pranešėjai aptars kovų atminties puoselėjimą ir jų ženklų paieška. Tyrimus pristatys žinomi Lietuvos laisvės...
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos apskričių bibliotekomis, paskaita apie diplomatų Lozoraičių dinastiją keliauja per Lietuvą. Džiaugsimės galėdami pasidalyti su Jumis naujausiais istorikų atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu...
Sedos kautynių schema Nr. 1, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Vokietijos pusėje kariavusią Tėvynės apsaugos rinktinę sudarė du nepilnai sukomplektuoti pulkai ir juose daugiausia kovėsi nepatyrę 18-20 metų amžiaus...
Jadvyga Monstvilaitė su vyru, Lietuvos kariuomenės kapitonu Kaziu Kauku, Kaunas 1939 m. Giedrės Kaukaitės asmeninio archyvo nuotr. Kazys Kaukas gimė 1905 m. kovo 1 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Pulokiškių kaime. Pabaigė Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Tarnavo Lietuvos kariuomenės 4-ajame artilerijos pulke 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV-ojo...
Rugsėjo 13 d. sukanka 30 metų, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai pasirašė sutartį suformuoti bendrą karinį vienetą – BALTBAT. Tam buvo sudarytos Karinė ir Koordinacinė grupės, kurios atsakė už sėkmingą bataliono kūrimą. Šiose grupėse buvo atstovai iš Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos. Baltijos batalioną sudarė po vieną pėstininkų kuopą...
Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...
Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos krepšinio komandos žaidėjai Kauno Vytauto parke. S. Darius – viduryje. 1923 m. Justina Nenortaitė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, Kaunas, www.voruta.lt Steponas Darius bandė sudominti lietuvius Amerikoje pamėgtu beisbolu, jau pirmame žurnalo „Sportas“ numeryje apie jį parašė straipsnį, tačiau ši sporto šaka Lietuvoje taip ir neprigijo. S. Darius pasirūpino, kad iš...
Lietuvos kariuomenės 1-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulko kariai prizinio šaudymo užsiėmimuose, 1927 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt Penktadienį minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę galite švęsti visą likusią vasarą, kadangi minėtoji operacija truko būtent...
Albinas Kentra Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią apjungė dviejų Lietuvos valstybingumų tarpsnių gija, o nepriklausomos Lietuvos sėkmės istoriją nutraukusi sovietinė okupacija paskatino veikti kultūrinės, neginkluotos rezistencijos būdais. Kaip matome...
Steponas Darius (centre) su ledo ritulio komandos nariais. Lietuva, apie 1924–1927 m. Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt „Sveikame kūne – sveika siela“. Tokiu devizu vadovavosi vienas didžiausių sporto mylėtojų Steponas Darius. Amerikoje susidomėjęs krepšiniu, futbolu, boksu, regbiu, beisbolu, lengvąja atletika, Darius teigė, kad sportas grūdina, o užsigrūdinęs žmogus viskam atsparus....
Įsibėgėjus atostogų ir kelionių sezonui, pristatome įdomią Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybę – vieno žymiausių lietuvių keliautojų, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus (1890-1940) užsienio pasą. Įprastai Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelėse arba pasuose įrašomi asmens vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas. Pateikiamas piliečio veido atvaizdas ir parašas bei informacija apie dokumento...