Trečiąsias plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą metines kviečiame paminėti kartu su Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Ukrainos draugais. Muziejuje vyks karui Ukrainoje skirtos parodos „Nepalaužiamas kodas“ atidarymas ir diskusija „Kaip rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė Europą“. Parodoje bus eksponuojami eksponatai iš karo Ukrainoje zonos: rusų uniformos ir ekipuotės daiktai, raketų dalys, ryšių ir kitokia įranga,...
Vasario 22-ąją Kauno VI forte (K. Baršausko g. 101, Kaunas) vėl vyks „ERDVIŲ“ ekskursija. Džiaugiamės jūsų susidomėjimu temine ekskursija, todėl laukiame susitikimo su dar dviem grupėmis. 2025 m. vasario 22 d. žygiuosime į vakarines ekskursijas po šį karybos ir fortifikacijos paveldo objektą. Jūsų atvykstant lauksime 16:00 ir 17:00 valandomis. Nepamirškite registruotis. Labai svarbu, jei registruositės,...
Vasario 16-ąją, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir jo padaliniai (Pogrindžio spaustuvė „ab“ ir Karo technikos ekspozicija) bus atviri nemokamam lankymui. Vytauto Didžiojo karo muziejus (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) dirbs nuo 10 iki 17 val. Kviečiame lankyti nuolatines ekspozicijas ir pažindintis su Lietuvos ir pasaulio karybos istoriją. Dar galite suspėti...
Skaitytojams pristatoma paskutinė Lietuvos partizano Vlado Vyšniūno-Aušrelės-Gražvydo prisiminimų trilogijos knyga „Penktasis pragaro ratas. Alkanoji stepė“. Joje pasakojama apie lietuvių politinių kalinių gyvenimą ypatinguosiuose lageriuose Kazachstane, t. y. Balchašo ir Rytiniame Kounradskio lageriuose. Ši knyga turėtų užpildyti informacinę spragą apie Laisvės kovų dalyvius, patekusius į žiaurią GULAG’o mėsmalę, jų likimus tolimojoje Azijoje. Knygoje daug autentiškų liudijimų,...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma vertybė, makabriškai iliustruojanti šiuos įvykius. Tai yra sveikinimas artėjančių 1940-ųjų proga. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ir narsiuosius Lietuvos karius sveikina Sovietų pajėgų Lietuvoje vadas divizijos vadas Korobkovas ir Sovietų pajėgų Lietuvoje karo komisaras brigados komisaras Lykovas Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Šiais...
Atsargos generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko antrasis atsiminimų tomas į praeitį žvelgia iš tuo metu aukščiausią laipsnį turėjusio karininko pozicijų. Atsiminimai apima 2007–2019 m. Tuo metu J. V. Žukas užėmė svarbiausius karinius postus Lietuvos kariuomenėje: 2007–2014 m. – Sausumos pajėgų vadas, 2014–2019 m. – Lietuvos kariuomenės vadas, Lietuvos kariuomenės atstovas NATO kariniame komitete. Taigi, daugelis...
2021 m. per Lietuvą nuaidėjus „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ šūkiams ir Vilniuje organizuojant masinius mitingus – nuo pirmojo didžiulio susirinkimo Vingio parke iki mitingo prie Seimo, kuris išvirto į riaušes – LRT Tyrimų skyrius gilinosi į šio renginio organizatorius. „Didysis šeimos gynimo maršas“ sutelkė žmones, kurie ir anksčiau dalyvavo arba organizavo įvairius protestus bei mitingus,...
Karo mokyklos IX laidos karininkų išleistuvės, 1927 m. Pamaldos Karo mokyklos aktų salėje. Pirmoje eilėje (iš kairės): pirmas – gen. št. plk. Povilas Plechavičius (1890-1973), antras – krašto apsaugos ministras plk. Teodoras Daukantas (1884-1960), trečias – Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), ketvirtas – Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860-1937) Greičiausiai šį barzdotą veidą savo...
J. Naujalio knygynas veikė pažymėtame pastate. 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka Lygiai prieš 120 metų, 1905 m. sausio 29 d. Kauno širdyje pradėjo veikti pirmasis legalus lietuviškas knygynas. Dabartiniu adresu Rotušės a. 27 veikusį knygyną įsteigė garsusis kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934). Pasibaigus keturiasdešimt metų trukusiam spaudos draudimui, valdžios įstaigos gavo keletą prašymų...
V. Svirskio kryžiai, atgabenti iš Surviliškio apylinkių į Karo muziejaus sodelį, XX a. 3-4 deš. Balio Buračo nuotrauka Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas pagaminti ir dekoruoti kryžių. Tai yra ir visas kryžiaus kelias: idėja, vieta ir meistras, kūrybinis procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas,...
„Visi trokštame Lietuvos nepriklausomybės ir, kovodami dėl jos, daug aukų dedame, o mūsų narsioji kariuomenė ir kraują gausiai lieja. Bet galutinai įvyks ir sutvirtės, kada išgausime ne tik medžiaginę, bet ir mūsų dvasios nepriklausomybę, kada atsikratę nuo atmetamų ir svetimų mums kultūros priemonių (kalba, valdymo tvarka, mokykla ir t.t.), nutiesime mūsų tautos sielai platų kelią,...
Elektrinės bokštas ir senasis Karo muziejus, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič – Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlikęs, galbūt nebeatliktų savo tiesioginės funkcijos, bet...
„Kardo“ žurnalas. 1938 m. „Šiandien pasirodo pirmojo Lietuvos karininkų žurnalo pirmasis numeris. Tai yra nepaprastas įvykis! […] Naujojo kariško žurnalo pasirodymas yra tai kultūrinė kariuomenės šventė.“ – taip lygiai prieš 100 metų kariško žurnalo „Kardas“ pasirodymą pačio pirmojo numerio sveikinimo žodyje apdainavo Karo mokslo draugijos pirmininkas gen. Leonas Radus-Zenkavičius. Redakcijos žodyje buvo prisimintas spaudos...
Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Rusijos imperijos laikais gyvavo toks kaunietiškas anekdotas, kad sezoninis Aleksoto tiltas, kuriuo iš Kauno buvo galima nueit į Užnemunę, buvo pats ilgiausias pasaulyje ir kelionė juo trunka dvi savaites. Taip buvo todėl, kad šiapus Nemuno galiojo stačiatikių Julijaus kalendorius, o kitame krante – katalikiškas Grigaliaus kalendorius. Skirtumas tarp...
Sužinoti apie priešistorinių laikų gyvenseną, kasdienybę, kultūrinius ir prekybinius kontaktus, atskleidžia ginkluotės pobūdį bei karybos papročių įvairovę mums leidžia archeologiniai radiniai. Archeologai gana neblogai yra atskleidę Lietuvos priešistorę. Daugiausia archeologinių radinių, susijusių su apranga, jos detalėmis ir papuošalais, randama tyrinėjant laidojimo vietas. Tačiau turimi duomenys neleidžia tikslai atsakyti, koks buvo to laikotarpio kostiumas ir...
1972 m. Lietuvos istorijoje – reikšmingi metai. Ne tik Kalantinės žymėjo naują krypti neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, ir tolesnę lietuvių kovą už savo kalbą, vertybes, laisves, tarp jų – ir tikėjimo laisves. Būtent tikinčiųjų pastangomis – pirmiausia tuo metu dar jauno kunigo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva – 1972 m. kovo 19 d. pasirodė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“...
Dalios Grinkevičiūtės muziejus Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta į Jakutiją, bet 1949 m. Daliai pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Į knygą nugulę lietuvių tremtinių kančių liudijimai – vienas ryškiausių tremties literatūros kūrinių. Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas 1949–1950...
Jonas Žemaitis-Vytautas (stovi pirmas iš kairės) su kitais partizanais: Antanu Liesiu-Idenu (žuvo 1951 m.), Jonu Nuobaru-Lyru (suimas 1951 m. ir užverbuotas), Vytautu Gužu-Kardu (žuvo 1949 m.), Mečislavu Orlingu-Ričardu (sėdi), XX a. 5 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Greta Mazurkevičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė 2024-aisiais minime 80-ąsias partizaninio karo pradžios metines ir Lietuvos partizanų...
Tauro apygardos Žalgirio ir Kęstučio rinktinių kovotojų pietūs pakeliui į Atanavo ūkinę operaciją. 1947 m. lapkričio 11 d., LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Greta Mazurkevičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Idiliškose partizanų stovyklų nuotraukose matyti rūkstantys dūmai, juodas apanglėjęs puodas virš laužo… taip norisi pakelti puodo dangtį ir užuosti, ką tąsyk partizanai gamino?...
Darius Zubrickas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Šių metų lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti. Be ginkluotės, uniformų, kareivinių trūkumo, buvo dar vienas svarbus faktorius, galėjęs nulemti karių ryžtą – tai...
Karo sanitarijos karininkų praktikos užsiėmimai, XX a. 3 deš. I p. Viršutinėje eilėje, penktas iš dešinės – plk. Vladas Ingelevičius (1889-1985), šeštas – gen. ltn. Vladas Nagevičius (1880-1954) Prieš 135 metus, 1889 m. lapkričio 11 d., Rokiškio apskrities Beržuonių kaime gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės sanitarijos pulkininkas Vladas Ingelevičius. Jei dabar galvojate apie neseniai...
Lietuvos Respublikos kariuomenės II-os divizijos štabo kariai prie automobilio, 1920 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): 2-as plk. Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885-1964), 3-ias gen. ltn. Katche (1879-1933), 4-as kpt. Antanas Zubrys (1883-1951), 5-as ltn. Ancevičius. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Ne kartą minėjome itin ryškų karininkų trūkumą, Lietuvai kovojant dėl savo išlikimo, ką tik paskelbus 1918...
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...
Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių Ten, kur medžiojo didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, sapno pavidalu užstaugė Geležinis Vilkas. Žynys Lizdeika šiame mistiniame kauksme pamatė galingą ir ilgaamžį miestą, kuriam lemta tapti kunigaikščio valdomos valstybės sostine… Graži ir didinga legenda, kuria galime rinktis tikėti ar ne. Užtat tikrai žinome, kad prieš 701 metus Vilnius buvo...
Jonas Matusas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotrauka Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dab. Šakių rajono Vaiguviškių kaime gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas. 1924 m. jis baigė Seinų kunigų seminariją Gižuose (Vilkaviškio r.). Tai nėra klaida: 1919 m. lenkų kariuomenė užėmė Seinus ir klierikus ir seminarijos dėstytojus (o joje studijavo Vincas Mykolaitis-Putinas,...
Žygimantas Augustas. Aut. Jonas Janulis (1888-1973). Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas Greičiausiai esate skaitę ir girdėję įvairių istorijų, kaip senosios Lietuvos valdovai bandydavo įsitvirtinti valdžioje. Ar tai būtų karaliaus Mindaugo įvykdytas žemių vienijimas, Jogailai inkriminuojamas didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymas, Vytauto Didžiojo nuotykiai su kryžiuočiai, ar dinastiniai perversmai, ar dar kokie nors bandymai iš konkurentų išplėšti...
Ukmergės – Širvintų žemėlapis, mastelis 1:100000, 1935 m. Detaliau žemėlapį apžiūrėti galima čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000033066784?searchId=35400151 Spalio 18 dieną prieš 125 metus gimė asmenybė, savyje suderinusi veiklas, kurios, atrodytų, sunkiai sudera. Pakaunėje, Mauručiuose, 1899 m. spalio 18 d. gimė mjr. Antanas Kučinskas – dainininkas (tituluotas Lietuvos bosų karaliumi), Lietuvos kariuomenės karininkas, karo topografas, mokytojas, politinis kalinys. Jaunystės...
2024 m. spalio 14 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Laisvės kovų tyrinėjimai Lietuvoje“. Pranešėjai, tyrinėjantys Lietuvos laisvės kovų istoriją ir partizanų archeologiją, pasakojo apie laisvės kovotojų palaikų paieškos problemas ir uždavinius, partizaninio pasipriešinimo pradžią Lietuvoje 1944 metais, aptarė atminties kovų puoselėjimą ir jų ženklų paiešką. Negalima nepaminėti konferencijos auditorijos puikių klausimų ir...
Kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Laisvės kovų tyrinėjimai Lietuvoje“. Bus apžvelgta partizaninio pasipriešinimo 1944 metais pradžia Lietuvoje, Lietuvos laisvės kovotojų palaikų paieškos problemos ir uždaviniai. Bus pristatyti partizanų pėdsakų paieškos Pagrūbio miške (Rokiškio r.) ir Kalniškės mūšio vietovės archeologinių tyrimų rezultatai. Konferencijos pranešėjai aptars kovų atminties puoselėjimą ir jų ženklų paieška. Tyrimus pristatys žinomi Lietuvos laisvės...
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius paskelbė Diplomatų Lozoraičių metais. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos apskričių bibliotekomis, paskaita apie diplomatų Lozoraičių dinastiją keliauja per Lietuvą. Džiaugsimės galėdami pasidalyti su Jumis naujausiais istorikų atradimais, leidžiančiais artimiau susipažinti su diplomatų Lozoraičių šeima, pradėjusia Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą dar 1918 m. ir tapusia vienu...