Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...
Zigmas Zinkevičius
Įrašas
Akad. prof. Z. Zinkevičius. Pastangos įminti Vorutos paslaptį
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius „Vorutos“ skaitytojus negalėjo nesudominti Aleksandro Zajančkausko straipsnyje „Vorutos paslaptis“ (2013 m. kovo 2 d.) aprašytos Jono Jaunučio Savicko šio vardo pilies paieškos, kurios privedė prie išvados, kad Mindaugo Voruta buvusi dzūkų krašte, Varėnoje. Tuo atveju ji negalėjo priklausyti Mindaugo tėvonijai, nes Mindaugas nebuvo jotvingis, taigi jis nekilo iš dabartinio...
Įrašas
Ukmergės vardo kilmė
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Aurimas Markevičius leidinyje Baltistica XLVII, 2012 m., 145–153 p., gana įtikinamai parodė, kad šiam miestui vardą davusios upelės Vilkamergė ankstesnis pavadinimas buvęs Vilkamirgė, su – mirgė vietoj – mergė. Dėmenį – mirgė jis sieja su mirgėti, taigi upelės vardo pirmykštė reikšmė turėjusi būti „mirguliuojanti vilko upė“. Autorius pagrįstai...
Įrašas
T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Įrašas
Baltistika Lietuvoje ir užsienyje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...
Įrašas
Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Įrašas
Ar Gediminas buvo karalius?
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...
Įrašas
Prof. Z. Zinkevičius: Ukmergės rajonas – vienintelis Lietuvoje, turintis visų savo gyvenviečių išaiškintą kilmę
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Prof. Zigmas Zinkevičius išleido knygą „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas. Pavadinimų kilmė“. Tai – dovana gimtajam Ukmergės kraštui. Z.Zinkevičius ištyrė beveik 600 vietovardžių, kuriais pavadinta 700 gyvenviečių, nes rajone yra pasikartojančių pavadinimų. Autorius knygą stengėsi rašyti kiek įmanoma populiariau, kad „suprastų ir mažiau išsilavinę Ukmergės rajono žmonės“. Joje pasakojama ne vien apie gyvenviečių...
Įrašas
Beišnykstančios telefonų knygos – prof. Z. Zinkevičiaus knygų apie polonizacijos ir slavizacijos procesus pagalbininkės
Aušra VIRVIČIENĖ Paskaitoje – diskusijoje prof. Zigmas Zinkevičius pasakojo, jog jam visada labai rūpėjo ištirti lietuvių ir kitų baltų kalbų reliktus senojoje baltų teritorijoje. Ypač rūpėjo asmenvardžiai. „Kilo mintis vienoje teritorijoje, kurioje kažkada buvo kalbama baltų kalbomis ir lietuvių kalba, ištirti, ar tos teritorijos pavardėse neišliko senųjų baltiškų, lietuviškų, asmenvardžių požymių, reliktų. Įdomi buvo dabartinė...
Įrašas
R. Laužikas. Lietuvos istorijos mįslės: kur gyveno karalius Netimeras?
Rimvydas LAUŽIKAS Prieš trejetą metų Lietuvos vardas pradėjo antrąjį savo gyvavimo tūkstantmetį. Tiesa, jau tapusi ir vadovėline, kad XI a. pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – prie 1009 metų datos įrašyta: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo...
Įrašas
Pavardės „Liubartas“ ir „Liubertas“
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pranciška Regina Liubertaitė straipsnyje „Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai“ (https://www.voruta.lt/vienos-pavardes-variantai-priestarauja-originaliai-pavardziu-rasybai/, Voruta, 2012 m. liepos 21 d.) teisingai nustatė, kad pavardė Liubartas yra pirmykštė, o jos variantas Liubertas (autorės pavardė) yra antrinės kilmės perdirbinys. Iš tikrųjų asmenvardis Liubartas yra iš labai senų laikų paveldėtas lietuviškas dvikamienis asmenvardis....
Įrašas
Algirdo Pilvelio „atradimas“
Neseniai į rankas pateko laikraščio „Lietuvos aidas“ 2012 02 18 numerio iškarpa su mano atsiminimais apie poetą Justiną Marcinkevičių perspausdintais iš „Vorutos“ (https://www.voruta.lt/atsiminimai-apie-poeta-justina-marcinkeviciu-jo-asmenybes-dvilypumas/) (2012 01 07). Nustebino publikacijos antraštė Zigmas Zinkevičius prieš Justiną Marcinkevičių. Iš tikrųjų mano atsiminimai buvo apie J. Marcinkevičių, o ne prieš jį. Juos rašiau norėdamas geranoriškai pateikti duomenų, kuriais galėtų pasinaudoti...
Įrašas
Buvęs švietimo ir mokslo ministras prof. Zigmas Zinkevičius: Grąžinkime į švietimą turinį
Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas Paaiškėjus stojamųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir kolegijas rezultatams matyti, kad studentai mieliau renkasi humanitarines specialybes, o sprendžiant iš valstybės finansuojamų vietų, mūsų valdžia taip pat yra linkusi „prikepti“ kuo daugiau visų rūšių vadybininkų, nors privatusis sektorius jau seniausiai skundžiasi, kad darbo rinkoje neįmanoma rasti įvairaus profilio specialistų, pajėgiančių dirbti realioje...
Įrašas
Garsiam kalbininkui – Garbės piliečio vardas
Eglė KRIKŠTAPONYTĖ Šeštadienį, 2012 m. birželio 2 d., prieš Miesto šventės atidarymą, rajono Savivaldybės tarybos nariai rinkosi į iškilmingą posėdį. Darbotvarkės projekte buvo numatyta apdovanoti Ukmergės rajono Garbės pilietį. Rajono Tarybos nariams vienbalsiai pritarus Ukmergės rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos teikimui, Ukmergės rajono Garbės piliečio vardas suteiktas akademikui profesoriui kraštiečiui Zigmui Zinkevičiui. Pasaulinio garso...
Įrašas
Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...
Įrašas
Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...
Įrašas
Kas bijo istorijos?
Jūratė LAUČIŪTĖ, Vilnius Jeigu neturėtume europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, jį vertėtų išsigalvoti. Nes būtent jo pasisakymai skatina (arba – provokuoja) garsiau kalbėti apie Lietuvą, lietuviškumą, apie lietuvių genties tapsmą tauta ir to tapsmo pėdsakus (arba jų nebuvimą) kalboje, istorijoje, archeologijoje, sąmonėje. Belieka tik įsiklausyti į tas idėjas, kurias gimdo antilietuviškumo aptemdyta pono V. Tomaševskio ir jo...
Įrašas
Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja
Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...
Įrašas
Baltiškų asmenvardžių likimas
Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Dėl to tik trumpai apie jas papasakosiu. Didžiąją knygą Lietuvių asmenvardžiai baigiau rašyti ligoninėje. Apėmė baimė, kad jos nebaigsiu. O jai duomenis rinkau vos ne visą savo gyvenimą. Ir jei aš nebaigsiu, tai tikrai...
Įrašas
Zigmas Zinkevičius. Apie žodį „boba“
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Dingstį parašyti šį straipsnelį davė Seimo nario Arūno Valinsko „išsišokimas“, sukėlęs nemažą politikų (gal tiksliau politikierių) šurmulį, kurį išplatino žiniasklaida. Dėl to pykti ant jos nereikėtų, nes juk tai jos duona. Šių eilučių autorių, lietuvių kalbos istoriką, apie žodį boba ne kartą klausinėjo tiek pažįstami,...
Įrašas
Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?
Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....
- Ankstesnis
- 1
- 2