Jonas JAKAITIS, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Vilnius tech prof.

1939 m. rugsėjo 17 diena kaip SSRS invazijos į Lenkiją pradžia

Prieš 85-erius metus, 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS pradėjo Lenkijos Respublikos rytinių vaivadijų aneksiją. Gyvenantys lenkai po 1939 m. rugsėjo 17 d. pateko į sovietų okupuotas teritorijas ir labai greitai tapo stalininio teroro aukomis. Lenkijos gyventojai buvo tremiami į tolimuosius ir atšiaurius SSRS rytų regionus. Lenkų kariai paimti į nelaisvę buvo kalinami ir žudomi. Katynės miške buvo nužudytas apie 21 000 karininkų. Daugelis žuvo dėl prastų gyvenimo sąlygų, ligų ir sunkaus darbo. Istorikams vis dar nepavyksta tiksliai nustatyti, kiek lenkų buvo sugaudyta ir ištremta į Sibirą. Kalbama apie 900 000…, 1 600 000…. ar net 1 875 000 žmonių.

Ši, okupacijos koncepcija, kaip žinia, pradėta įgyvendinti prieš 85 metus rėmėsi Molotovo-Ribentropo slaptaisiais protokolais, kurie buvo įteikti Lenkijos ambasadai Maskvoje 1939 m. rugsėjo 17 d.

Įvertinant Hitlerinės Vokietijos įsiveržimą 1939 m. rugsėjo 01 d. iš vakarų aplinkybes „Lenkijos valstybė ir jos vyriausybė iš esmės nustojo egzistuoti, taip pat nustojo veikti bet kokie SSRS ir Lenkijos pasirašyti tarpusavio susitarimai“….; “Kiekvienas karas niokoja žemes, kultūrą ir žmones…” 85-ųjų metinių minėjimo proga per ceremoniją kalbėjo Gdansko merė Aleksandra Dulkiewicz.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) delegacija, vadovaujama pirmininko G. Rutkausko ir valdybos pirmininko V. Sungailos (pagrindinio organizatoriaus), Lenkijos „Sibiriakų“ asociacijos (lenk. Związku Sybiraków (ZS)) kvietimu dalyvavo šių tragiškų įvykių pagerbimo ceremonijoje. Itin svarbus LPKTS siekis sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos giminingų organizacijų partnerinius ryšius su tremčių likimo broliais. Ir tai pavyko …. Neformaliuose susitikimuose su „Sibiriakų“ bendruomenės nariais aptartos bendradarbiavimo galimybės, ieškant naujų komunikavimo formų, įskaitant ir projektines veiklas, istorinės atminties sklaidos baruose. Išplėtoti asmeniniai ryšiai su „Sibiriakų“ asociacijos padaliniais…

Šiais metais rugsėjo 17-oji diena buvo paminėta prie Rytų Golgotos paminklo Gdansko Łostovicų kapinėse. Minint 85-ųjų sovietų armijos agresijos prieš Lenkiją metines, kartu su likimo broliais prisimintos ne tik stalininio, hitlerinio teroro, bet ir nūdienos Ukrainos, Artimųjų Rytų karo aukos.

Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejus kaip globalų totalitarizmą liudijantis objektas

Po itin prasmingos ceremonijos prie Rytų Golgotos paminklo Gdansko Łostovicų kapinėse, vizitas buvo pratęstas Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejuje (lenk. Muzeum II Wojny Światowej). Išskirtinė vertybė – asmeninė pažintis su muziejaus direktoriumi prof. Rafał Wnuk … Muziejaus ekspozicijose, pasak prof. R.Wnuk, pristatoma išskirtinė hitlerinio ir stalininio laikotarpio istoriografija, originalūs, 16-koje erdvių šiuolaikiškai instaliuoti artefaktai ir dokumentai, daugybė kitų savarankiškų parodų, įskaitant ir vaikams skirtas ekspozicijas.

Antrojo pasaulinio karo muziejus kaip Gdansko architektūros simbolis

Kalbant apie muziejaus įgyvendinimo idėjos materializavimą, užgimusios 2007 m., anot R.Wnuk, pareikalavo 110 mln. eurų investicijų, kurias skyrė Lenkijos vyriausybė, taip pat daugelio architektų pastangų…. Urbanistinį pasirinkimą ir vietą padiktavo užuomina apie tai, kad šalia pastato yra Gdansko paštas, kuriame lenkai organizavo pasipriešinimo veiksmus prieš vokiečius. Įspūdingas muziejaus pastato bendras plotas – 34 111 kvadratinių metrų, iš kurio pagrindinei parodai skirta per 5000 kvadratinių metrų, taip pat švietimo, kultūros ir mokslo centro veiklai.

Tenka pripažinti, įspūdį daro architektūrinio konkurso dalyvių skaičius – apie 2500 architektų… Vis dėlto konkurso nugalėtoja tapo Gdynės kūrybinės studijos koncepcija, prisiminė muziejaus direktorius. Architektūros studijos „Kwadrat“ projekto koncepcijai būdinga neoekspresionistinė stiliaus prieiga, kaip priešpriešinė reakcija į ano meto konceptualųjį ir minimalistinį meną, dažnai naudojanti tradicines dailės rūšis ir technikas, taip pat ir architektūrinę ikonografiją, kuriai būdingas netaisyklingumas, neįprasta, įmantri grafika ir forma, tūrių asimetrija, sudėtingas planavimas, ekstravagantiškumas. Patys autoriai šį pastatą įvardija „tyliuoju projektu“, skirtu sukelti stiprias ikonologiniu požiūriu emocijas ir gilų apmąstymų interpretacijas lankytojams. Dar daugiau, pastato architektūrografiją vertinęs „Kwadrat“ projektą arch. D.Libeskindas (Vilniaus dangoraižio autorius) pabrėžė „…projektas architektūrine kalba pasakoja apie praeities tragizmą, dabarties gyvybingumą, kartu parodydamas ateities horizontą…. Muziejaus dinamiškos formos simbolizuoja po juo esantį muziejų, atveriant platų žvilgsnį į miesto praeitį ir ateitį su pretenzija į ikonišką Gdansko laivų statyklų kranų ir bažnyčių bokštų panoramą. Pastatas tarsi sujungia tradicines miesto erdves, jų urbanizuotą visumą, medžiagiškumą ir spalvas bei XXI a. sukurto muziejaus vertybinį turinį.“

Kolega R. Wnuk atkreipė dėmesį į kruopščiai įgyvendintos idėjos realizavimo procesą… antai, apie 2011 m. žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad žmonės kviečiami dovanoti objektus, buitinius daiktus, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Ir tai suveikė…  Dabar muziejaus archyvuose yra sukauta dešimtys tūkstančių originalių artefaktų. Ekspozicijose nė vieno daikto nėra atsitiktinio. Muziejui daiktai dovanojami ir dabar. Arba, muziejaus statybų pabaigos etape, prieš uždengiant stogą, į jiems numatytą vietą buvo nuleisti gyvulinis traukinio vagonas, kuriuo į tremtį buvo vežami jau okupuotų Lenkijos teritorijų gyventojai ar realūs tankai, dalyvavę realiose kautynėse…..

Taigi 2017 metais pradėjusiame veikti muziejuje, lankytojas perkeliamas į anuos, Pirmojo pasaulinio karo pabaigos laikus, chronologiškai artėjant prie antrojo pasaulinio karo ištakų. Iš garsiakalbių transliuojamas „tautų vadų“ šlovinančių nacius ar stalininės ideologijos „vertybes“ kalbas, emociją sustiprina to meto politinių plakatų ikonografija, daiktinės aplinkos artefaktai, originalių dokumentų ekspozicijos… Apie 200 tūkst. kv. m. erdvėse sutalpinta daugybė istorinius įvykius liudijančių artefaktų. Pasitelkiant inovatyvias eksponavimo technologijas – postmoderniai kultūrai būdingus šimtus multimedijų ir LED instaliacijų, garso, šviesos ir spalvų simboliką, sustiprinamas išgyvenamo jausmas per jutimiškai, kartais daug įtaigiau nei žodžiais, atskleidžiamą ikonologinę ano laikotarpio socialinę, kultūrinę, ekonominę, etninę visuomenės vertę. Pasitelkiant programuotojų sukrutą originalią Enigmos šifravimo „mašiną“, suformuojama dalyvaujamoji ekspozicija, kurioje bet kuris lankytojas ne tik supažindinamas, bet ir įtraukiamas į pažinimo procesą, pačiam bandant užšifruoti savo tekstą….Tai nėra išskutinės metodologinės naujovės, tačiau išradingai pritaikytos muziejininkystės veikloje… veikia itin įtaigiai.

Ir apibendrinant, galima teigti, kad Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejaus ekspozicija kaip istorinės atminties ženklas nėra praeitis… – tai nūdienos aktualija žvelgiant į geopolitines Rytų kaimynių ambicijas. Tai siekis parodyti, kad karas nėra praeitis….