Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai. V.Vaitkevičiaus nuotr.

Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt

1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.

Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys rodo, kad Vilniaus žyniai nėra pramanas, įsitikinimas ar vien nuojauta. Kultūrinis piliakalnio – Gedimino kalno – sluoksnis, tiksliau 7-asis jo horizontas, kuriame aptiktas minėtas kirvis, paskutiniu metu yra datuojamas apie X-XI a., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Jaunpiebalgoje (Latvijoje) tokios pat formos raginis kirvis su koto liekanomis buvo įdėtas į XIV a. vyro kapą.

Jaunpiebalgos senkapyje (Cėsių r., Latvija), vyro kape 4 rastas kirvis (Mugurēvičs Ē. Die Funde der Hammeräxte und Hämmer aus Horn auf dem Territorium Lettlands und ihre mythologische Deutung // Iš baltų kultūros istorijos. Vilnius, 2000, p. 64)

Plačiaašmenių kirvių ir net masyvių kūjų formą atkartojančių, simboliniais ženklais išraižytų arba išgręžtomis sekliomis duobutėmis papuoštų dirbinių ir Latvijoje, ir Lietuvoje rasta dar daugiau kaip dešimtyje vietų.

Ženklais išmarginti raginiai kirviai, rasti Jaros upėje (Rokiškio r.; kairėje) ir Vilniaus apylinkėse (dešinėje). Iš: Paulsen P. Kreutz in Ost- und Nordeuropa. Bonn, 1956, s. 55, 56 (be mastelio).

Kad Gedimino kalne rastas kirvis yra išskirtinis, puikiai suprato jo radėjai archeologas Albertas Lisanka, daug metų radinį saugojęs savo namuose, ir architektas Sigitas Lasavickas. Beje, jis kirvį siejo su menama apskrito plano šventykla po atviru dangumi, kuri buvusi naudojama prieš maždaug 4000 m. – neolite ar bronzos amžiuje…

„Vilniaus Aukštutinė – Gedimino pilis. Spėjamos šventyklos planas“ (1987 m. lapkričio mėn. S. Lasavicko brėžinys, saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve).

Šiandien toks Gedimino kalne surasto kirvio datavimas tvirtesnio pagrindo neturi. Yra žinoma, kad šios rūšies kirviai iš rago rytų Baltijos kraštuose buvo gaminami ir naudojami vėlyvajame geležies amžiuje (apie IX-XII a.), o kai kuriais atvejais ir vėliau.

Apeiginė šių dirbinių paskirtis abejonių nekelia, tačiau galima vien spėlioti kokiomis aplinkybėmis kirvis pateko į tarp Gedimino kalne stovėjusios medinės pilies kiemo grindinio akmenų; ar kirvis nuskeltu ašmenų kraštu buvo numestas, ar nežinomomis aplinkybėmis pamestas?

Koks bebūtų atsakymas į šį klausimą, jis nekeičia išvados, kurią suponuoja radinys – prieš Vilniui tampant sostine, galbūt legendinio Šventaragio laikais, čia gyventa žynių, o ant Gedimino kalno buvo rengiamos baltų religijos apeigos; įrėžtos svastikos rodo, kad jos buvo susijusios su dangaus ir (arba) ugnies dievais.