Gerbiamasis rašytojau,

Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą.

Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus visoje Rusijos imperijoje ir garsėjo kaip vienas turtingiausių mieste.“ (p. 131; išskirta cituojant).

Jokiuose šaltiniuose, o jų, tyrinėdamas iš Pasvalio krašto Medinių sodžiaus kilusios Vileišių giminės istorinius likimus, perverčiau kalnus, nesu aptikęs duomenų, kad inžinierius Petras Vileišis būtų vertęsis knygų kontrabanda (pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ kontrabanda – slaptas prekių gabenimas per sieną iš kitos valstybės, aplenkiant muitines ir slepiant prekes nuo jų patikrinimo).

Gal šiuo inžinieriaus Petro Vileišio „verslu“ Jūs laikote jo švietėjiškas knygeles, kurias lietuviškosios spaudos draudimo metais „dėl gaspadorių sodiečių“ rašė ir nelegaliai leido savo lėšomis. Iš tų knygelių, knygnešių keliais plitusių po visą carinės Rusijos okupuotą Lietuvą, inž. P. Vileišis neturėjo nė kapeikos pelno. O „pagrindinį kapitalą“ sukaupė tiesdamas geležinkelius ir statydamas tiltus tuometinėje Rusijos imperijoje. Beje, inž. P. Vileišis buvo pripažintas tiltų kesoninių atramų specialistas, o jo atlyginimas daugiau nei dvigubai lenkė aukštų valdininkų ar universitetų profesorių atlyginimus. (Plačiau apie tai knygoje: Jonas Aničas. Petras Vileišis 1851-1926). Vilnius: Alma litera, 2001, p.102-133).

Su tuo „pagrindiniu kapitalu“ inž. P. Vileišis 1898 m. pabaigoje įsikūrė Vilniuje, pasak Juozo Tumo-Vaižganto, „pilnas džiaugsmo ir tiekos sumanymų Lietuvai tautiškai ir dvasiškai atgaivinti, kiekos būtų užtekę penkiems geriems patriotams“. Beveik tuo pačiu laiku Vilniuje įsikūrė ir Petro Vileišio broliai – gydytojas Antanas Vileišis (1856-1919) ir teisininkas Jonas Vileišis (1872-1942).

Profesinėje veikloje (o ne iš kontrabandos) uždirbti inž. P. Vileišio pinigai buvo stipri atrama telkiant ir konsoliduojant lietuvių šviesuomenę, kuri labai sunkiomis sąlygomis ėmėsi gaivinti svetimųjų slopintą lietuvybę istorinėje Lietuvos sostinėje.

Leiskite, gerbiamas rašytojau, palinkėti Jums stiprios sveikatos ir naujų knygų.

Istorikas Jonas Aničas,

Vilnius, 2012 m.

Nuotraukose:

1. Keturi broliai Vileišiai: sėdi (iš kairės) Petras, šalia jo Anupras, stovi Jonas (kairėje) ir Antanas. Vileišiai : trijų brolių darbai tautai / Antanas Kučys. – Petersburg (Florida), 1993. – P. 118 (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo nuotr.)

2. T. Venclovos knygos viršelis

Voruta. – 2012, rug. 29, nr. 20 (758), p. 6.