Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžys

Gydytojas Juozas Žemgulys gimė 1890 m. gruodžio 19 d. Kretingos apskrityje, Vieviržėnų valsčiuje, Rusinų kaimo pasiturinčių ūkininkų Barboros ir Juozapo Žemgulių šeimoje.

Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos valstybinėje gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. Įstojo į Petrogrado Karo medicinos akademiją, 1914 m. mobilizuotas, paskirtas dirbti carinės Rusijos kariuomenėje gydytoju. 1918 m. išlaikė valstybinius gydytojo egzaminus Charkovo universiteto Medicinos fakultete. 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Jurbarko ligoninės vedėju. 1919 m. perėjo į Kauno valstybinę ligoninę, nuo 1919 m. rugpjūčio mėn. buvo Kauno valstybinės ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas. Į Lietuvos kariuomenę mobilizuotas 1922 m. spalio 18 d., pradėjo dirbti Daktaro Jono Basanavičiaus vardo Karo ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėju. Dirbo iki 1935 m. rugsėjo 1 d.

1935 m. rugsėjo 1 d., turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį, iš karo tarnybos išleistas į atsargą. Nuo 1935 m. rugsėjo iki 1939 m. balandžio dirbo Klaipėdoje, Lietuvos Raudonojo kryžiaus ligoninės Chirurginio skyriaus vedėju. 1939 balandžio 27 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, grįžo dirbti į Daktaro Jono Basanavičiaus vardo Karo ligoninę. Čia sanitarijos pulkininkas gydytojas Juozas Žemgulys ėjo chirurgijos skyriaus konsultanto pareigas.

Nuo 1910 m. Juozas Žemgulys buvo korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narys. Jis – vienas iš Kauno medicinos draugijos steigėjų ir ilgametis draugijos narys, pirmosios draugijos valdybos sekretorius. Gydytojo J. Žemgulio iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos chirurgų draugija. 1920 m. jis daug prisidėjo organizuodamas Aukštuosius kursus Kaune, Medicinos skyriuje dėstė chirurgiją. 1919 m. išrinktas pirmuoju žurnalo „Medicina“ redaktoriumi. Šiame leidinyje jis publikuodavo ir savo straipsnius chirurgijos temomis. Parašė knygas: „Trumpas karo lauko chirurgijos vadovėlis“ (1932), „Karo sanitarijos tarnyba divizijos skaidinyje“ (1929) ir kt. Redagavo populiariąją knygą „Žmonių gydymas namuose“ (1933), kuriai pats parašė apie du trečdalius straipsnių. Aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, 1934 m. tapo LŠS sporto klubo „Grandis“ gydytoju. Apdovanotas Nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, 1931 m. apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos ordinu – Šaulių žvaigžde.

1940 m. karininkų atestacijos pažymoje gydytojas J. Žemgulys apibūdinamas taip: „Išsilavinęs, sumanus. Tvarkingas, viešumoje drausmingas. Doras, teisingas, pastovus. Domisi medicinos mokslo pažanga. Turi iniciatyvos, savarankiškas. Santykiai su kariais geri.“

Nuo 1941 m. dirbo Panevėžio apskrities ligoninės vedėju bei chirurginio skyriaus vedėju. 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančių sovietinių okupantų apkaltintas ir su kitais dviem Panevėžio apskrities ligoninės gydytojais žiauriai nužudytas NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios g. Nužudytų gydytojų kūnai surasti nacių kariuomenei įžengus į Panevėžį, 1941 m. birželio 27 d. Iškilmingai palaidoti birželio 29 d. Laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių. 1941 m. liepos 5 d. pradėtas tyrimas dėl Panevėžio apskrities ligoninės gydytojų nužudymo. 1941 m. spalį teismo medicinos ekspertai tyrė nužudytų gydytojų V. Gudonio ir J. Žemgulio kūnus. 1941 m. rugsėjį Hercelio gatvė Panevėžyje pavadinta dr. J. Žemgulio gatve. Panevėžio apskrities ligoninės kieme 1943 m. rugsėjo 19 d. atidengtas paminklas nužudytiems gydytojams (autorius skulpt. Bernardas Bučas). 1944 m. gydytojo J. Žemgulio žmona Leokadija Steponaitytė-Žemgulienė su vaikais pasitraukė į Vakarus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kaune, ant gydytojo Juozo Žemgulio namo K. Donelaičio g. 14 (buv. K. Donelaičio g. 4), atidengta paminklinė lenta garsiajam gydytojui atminti. Paminklinės lentos užrašas: „Šį namą pasistatė ir jame 1931–1941 m. gyveno ir dirbo žymus Lietuvos chirurgas pulkininkas daktaras Juozas Žemgulys. 1941 m. birželio 26 d. bolševikų nužudytas Panevėžyje.“ Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse. Viena iš Panevėžio gatvių pavadinta J. Žemgulio vardu.

Nuotraukose:

1. Gydytojas J. Žemgulys su žmona Leokadija ir dukterimis Egle ir Živile. Kaunas, XX a. 4 deš. (Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.)

2. Raudonojo teroro aukų Panevėžyje laidotuvių eisena. 1941 m. birželio 29 d. (Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.)

3. Namas Kaune, K. Donelaičio g. 14, kurį pasistatė ir 1931–1941 m. gyveno gydytojas J. Žemgulys (Elenos Markuckytės nuotr.)

Voruta. – 2011, geg. 21, nr. 10 (724), p. 4.