Habil. dr. Kazimiero Garšvos mokslo studijos „Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba“ pristatymas ir diskusija

Habil. dr. Kazimiero Garšvos mokslo studijos „Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba“ pristatymas ir diskusija

Kovo 6 d. 14 val. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyks habil. dr. Kazimiero Garšvos elektroninės mokslo studijos Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba pristatymas ir diskusija.

Dalyvaus autorius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai dr. Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, Baltų kalbų ir tyrimų centro vadovas dr. Darius Ivoška, Baltų kalbų ir tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis ir Gudų kultūros draugijos pirmininkas dr. Aleksandras Adamkovičius. Renginį moderuos Audrys Antanaitis.

Studijoje nagrinėjama rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų, asmenvardžių kilmė, sandara, rašyba, raida nuo XV iki XXI amžiaus. Konstitucinio Teismo prašymu teikiamos rekomendacijos dėl oficialiosios Lietuvos vardyno rašybos valstybine lietuvių kalba. Studijos prieduose yra vardyno specialistų nutarimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose.

Leidinio tikslas – atsakyti į klausimą, ar dėl nelietuviškos asmenvardžių, vietovardžių rašybos dokumentuose, užrašuose kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar tai nepaveiktų lietuvių kalbos tradicijos. Dėl to keliami šie darbo uždaviniai: 1) glaustai (kiek šiam tikslui būtina) išnagrinėti tradicinių rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų kilmę, darybą, galimus regioninius skirtumus; 2) ištirti, kokie yra lietuviški tradiciniai asmenvardžiai (daugiausia pavardės), kokios jų ypatybės, ar lietuvių kalbos sistemoje aiškiai skiriasi lietuviškos kilmės pavardės ir ne visai ar visiškai nelietuviškos kilmės asmenvardžiai; 3) patikslinti, kaip pagal įstatymus Lietuvos Respublikoje oficialiai turi būti rašomi ir vartojami tikriniai žodžiai valstybine kalba.

Mokslo studiją sudaro trys skyriai: „Rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai“, „Rytų Lietuvos asmenvardžiai“, „Lietuvos valstybinė kalba ir vardynas“. Nagrinėjama tradicinio vardyno kilmė, daryba, cituojama ir svarbiausia literatūra tais klausimais. Studijoje pateikiamas istorinių lietuvių kalbos plotų žemėlapis, autoriaus išvados dėl Lietuvos vietovardžių ir asmenvardžių oficialios rašybos, prieduose – specialių žinių ir specialią kompetenciją turinčių mokslininkų išvados dėl asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose.

Mokslo studija bus naudinga vardyno, kalbos istorijos, kalbos politikos specialistams, dialektologams, sociolingvistams, baltistams, slavistams, istorikams, teisininkams, įstatymų rengėjams ir visiems besidomintiems rytų Lietuva.

Lietuvių kalbos instituto pranešimas

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto