www.voruta.lt
„Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado“ – antroji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“.
Joje aprašytas antrasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. gruodžio pradžios – kai prie Maskvos virė aršūs mūšiai – iki 1943 m. vasario, kai Stalingrade kapituliavo vokiečių feldmaršalas F. Paulusas ir jo vadovaujama 6-oji armija.
1941 m. vasarą, kai A. Hitleris įsakė pradėti kruopščiai parengtą SSRS puolimo planą, pavadinimu „Barbarosa“, atrodė, kad viltys akimirksniu sutriuškinti Stalino valdomą Sovietų Sąjunga pildosi su kaupu. Vokiečių kariuomenė pergalingai persirito per okupuotas Baltijos šalių teritorijas ir Baltarusiją, Vakarų Ukrainą, užėmė didžiulius Šiaurės vakarų Rusijos plotus. Tačiau antrojoje 1941-ųjų antrojoje rudens pusėje veržlus puolimas pamažu išsikvėpė. Iki šiol pergalingai žygiavęs Vermachtas įstrigo prie Maskvos, sustojo prie Leningrado, pietuose virė įnirtingos kautynės dėl Krymo ir Charkovo. Žaibo karas – blickrygas, į kurį Trečiojo reicho politinė bei karinė vadovybė dėjo tiek daug vilčių, vis labiau lėtėjo, kol virto paprastu manevriniu, o kai kur ir užsitęsusiu poziciniu karu.
Taip pat skaitykite
Žlugus planams užimti sovietų sostinę, greitos pergalės viltis teko galutinai palaidoti. Visus 1942 m. vokiečiai susidurdavo su vis stiprėjančiu Raudonosios armijos pasipriešinimu: prie Ilmenio ežero ir Valdajaus aukštumoje, Kaukaze, prie Voronežo ir Rostovo, Kubanėje. 1942 m. lapkritį Stalingradą pasiekusi Vermachto 6-oji armija pateko į apsupties žiedą. Nuo bado, nežmoniško šalčio ir nuolatinių sovietų atakų kenčiančių karių laukė kelis mėnesius trukusi agonija. Vokiečių kariuomenės vadovybės mėginimai deblokuoti apsuptuosius beviltiškai žlugo.
Ši knyga, grįsta karo dalyvių prisiminimais bei dokumentine medžiaga, neabejotinai pritrauks skaitytoją gyvu ir originaliu stiliumi. Kovos veiksmai nužvelgiami ne tik Vermachto armijų grupių lygmeniu, bet ir aprašoma paprastų vokiečių kareivių kasdienybė, svarstoma apie tai, kokios įtakos vienų ar kitų mūšių baigčiai turėjo politinės ir karinės vadovybės sprendimai.
Nors kadaise SS oberšturmbanfiurerio laipsnį turėjęs autorius dirbo Trečiojo reicho užsienio reikalų ministerijoje ir iš esmės vykdė propagandinį darbą, pokariu jo knygos sulaukė didžiulio populiarumo ne tik Vakarų Vokietijoje, bet ir kitose šalyse kaip gana tikroviškai atspindinčios vieną baisiausių XX a. tragedijų.