Horacijus Drapakas, www.voruta.lt

Lapai geltoni šiugžda vėl va

Mindomi mūsų kojų.

Ko taip pritilo visa Lietuva,

Tartum nujaustų pavojų?

Laiko tėkmėj nugrimzdo giliai

Dienos jaunystės laimingos,

Jų tik šešėliai, nebe spinduliai,

Driekias per būtį aptingę…

Bet! Nelūdėkim, mielieji draugai,

Viskas laiku, kaip priklauso, –

Vaikai ir anūkai – mūsų džiaugsmai

Ir lemties dovana didžiausia!