Kad šviestų lemputės ar virtų kava,

Tam reikia elektrą turėti.

Įpratusi buvo seniai Lietuva

Vienam pateikėjui mokėti.

Bet štai atsirado gudručiai keli

Ir surezgė nuostabų planą:

Srovės pas vartotojus bėgsmo kely

Jie įsteigė tarpinį klaną,

Kuris susidarė iš tunto tiekėjų

Prie laido prilipusių uoliai.

Neaišku, kam šios marmalynės reikėjo?

Nustebo jauni ir pražilę senoliai.

Ir krapšto pakaušį diedukas sumišęs:

Laidai vieni patys, o kainos skirtingos,

Uždėtos naujųjų firmelių tiekėjų.

Net „Perlo“ loterijos specai džiaugsmingai

Šinkuoti elektros į rinką atėjo.

Bet kainų liepsnoj jie apsvilti netruko

Ir ją prigesinti panūdo gudruoliai:

Klientams „pagerintą“ sutartį bruko

Su kainų padidintų šuoliais.

Sunku net ištarti tą žodį lemtingą,

Tiek šurmulio tautai sukėlusį,

Liberalizacija vos nepaspringom,

Lyg būtų ji antausį skaudų mums skėlusi.

Sakykit, kas kaltas dėl šios  apgavystės

(gal ji nesuspės dar įvykti),

Ar jos išradėjai galės vėl praslįsti,

Kaip buvo ne vieną jau sykį?