Asociatyvi Freepik nuotr.
Horacijus Drapakas, www.voruta.lt
Jei tu tikrai esi stiprus dvasia,
Ar sugebi išmesti seną šlamštą,
Kai niekdaikčių prigrūsta kampuose,
O namuose gyventi daros ankšta?
Drabužiai kabo ant kreivos vinies,
Nebemadingi tokie šiandien esti,
Bet tarsi seno šuns labai gailies, –
Ranka nekyla juos velniop išmesti.
Rūdyja blogas virdulys neveikiantis,
Dėžė nuo balažin kažkokio baldo,
Išklypusi kėdė sulūžo sunkiai sėdantis,
Bet ieškai dar plaktuko jai sukalti.
O knygos tuntais dunkso pašaliais,
Joms perskaityt kelių gyvenimų mažai,
Bet skirtis su jomis širdis neleis,
Likimą jų turės nuspręst vaikai…
Taip eina iš vienos kartos į kitą kartą,
Vaikams palieka rūpesčiai tėvų,
Kuriuos, kiek nori, gali rūsčiai barti, –
Jie žodžių jau nebegirdės tavų…