Horacijus drapakas, www.voruta.lt

Mūsų sąmonėj nuo seno

Tas eilėraštis gyvena –

Apie seną triratuką,

Kuriam ratas nesisuko.

O naujų laikų šmaikštuoliai

Pašaipoms naudoja uoliai.

Pliekia kalbą biurokratų,

Kam šiukšles anie įprato

Kaišioti visur be saiko,

Kas sudaro vaizdą klaikų.

Štai po jų eilėraštukas

Apie seną triratuką:

„Aš turėjau triratuką, ta prasme,

Vienas ratas nesisuko, ta prasme,

Per kiemelį važiavau, ta prasme,

Penkis „zuikius“ pagavau, ta prasme.“

Karčiai pasijuokt telieka –

Žodžiai tampa jiems per nieką.

Gal pakviest biurokratus, ta prasme,

Nebesėsti į ratus, ta prasme,

Lyg prikrautus akmenų, ta prasme,

Tų beprasmių skiemenų, ta prasme?