Donelaičio prašymas skirti lėšų Tolminkiemio mokyklos ir klebonijos remontui. Geheimes Staatsarchiv Preusischer Kulturbesitz XX. HA, EM, 55d, 928, Bd. 3

www.voruta.lt

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, vykdydami ilgalaikę mokslinių tyrimų programą „Senosios Lietuvos ir Prūsijos raštijos fundamentiniai tyrimai“, identifikavo nemažai naujų, ligi šiol netyrinėtų, Kristijono Donelaičio dokumentų. Bene svarbiausias atradimas – trys Donelaičio autografai, t. y. jo paties ranka užrašyti raštai.

Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų mokslininkams buvo žinomi tik tie Donelaičio rankraščiai, kurie saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne (t. y. „Pavasario balsų“ ir „Vasaros darbų“ autografai, eiliuotas fragmetas „Tęsinys“ ir du Donelaičio laiškai), todėl neseniai rasti rašytojo autografai yra itin didelės svarbos Lietuvos kultūros įvykis.

               Naujai rastieji Kristijono Donelaičio autografai saugomi Berlyne, Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz). Autografus surado ir nufotografavo Vaidas Šeferis. Tai – trys dalykiniai Donelaičio raštai vokiečių kalba:

1. Donelaičio prašymas skirti lėšų Tolminkiemio mokyklos ir klebonijos remontui, 1755 m. birželio 12 d.;
2. Donelaičio prašymas leisti įsigyti naują kieliką (bažnytinę taurę) Tolminkiemio bažnyčiai, 1756 m. spalio 25 d.;
3. Donelaičio ataskaita dėl aukų, surinktų naujajam kielikui apmokėti, 1756 m. lapkričio 8 d.

          Prie Donelaičio autografų atradimo atvedė 2012–2013 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuoti sisteminiai Prūsijos kultūros paveldo archyvo tyrimai, kuriuos vykdė mokslo darbuotojai Sigitas Narbutas, Liucija Citavičiūtė ir Vaidas Šeferis. Jų metu buvo rasta gausi archyvinė medžiaga, susijusi su Donelaičio gyvenimu ir veikla, kuri nuo to laiko buvo sistemingai tyrinėjama.

           2020 m. pradžioje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus darbuotojams Vaidui Šeferiui ir Mikui Vaicekauskui atlikus grafologinę lyginamąją analizę paaiškėjo, kad trys iš rastųjų dokumentų yra Donelaičio autografai – jo paties ranka rašyti dokumentai. Likusią archyvinių radinių dalį sudaro Donelaičio raštų nuorašai.

           Labai vertingi ir kiti 2012–2013 m. rastieji dokumentai, susiję su Donelaičio gyvenimu ir veikla. Pavyko identifikuoti ankstyviausią žinomą Donelaičio raštą – 1744 m. rugpjūčio 10 d. sutartį dėl vargonų gamybos Tolminkiemio bažnyčiai, kurią Donelaitis sudarė su žymiu Karaliaučiaus vargondirbiu Adamu Gottlobu Casparinii (dokumentą surado Vaidas Šeferis). Taip pat chronologiškai antrą žinomą Donelaičio raštą – 1747 m. liepos 31 d. prašymą atlyginti krušos padarytus nuostolius (dokumentą surado ir paskelbė Liucija Citavičiūtė), arba paskutinį žinomą Donelaičio raštą – 1780 m. sausio 4 d. prašymą skirti bažnytinį padėjėją „adjunktą“ (dokumentą surado Sigitas Narbutas).

           Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuotų Prūsijos kultūros paveldo archyvo tyrimų metu iš viso rasta daugiau nei 100 naujų dokumentų, susijusių su Donelaičio gyvenimu ir veikla. Visa ši medžiaga rengiama publikavimui, didžioji jos dalis pasirodys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidžiamų Kristijono Donelaičio Raštų IV tome.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas