Bobas Dylanas. Foto By Alberto Cabello from Vitoria Gasteiz – Bob Dylan, CC BY 2.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=11811170

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt

Įdomiuose sekmadienio skaitymuose siūlome pasakojimą apie neeilinę asmenybę iš muzikos ir literatūros pasaulio, kurio šaknys – Lietuvoje. Bet pradžioje – keletas svarbių pastabų. Skaitytojas straipsnį taip pat ras knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022).

Renkant medžiagą šiam pasakojimui, ausyse nuolat skambėjo vienos dainos priedainio žodžiai „Tu vėjo paklausk, tau vėjas pasakys, tik jis, mielas drauge, pasakys…“. Supratote, apie kokią pasaulinę muzikos žvaigždę rašysiu? Taip, tai Bobas Dylanas ir jo country stiliumi atliekama daina „Blowin’ in the Wind“ (šią ir lietuvišką Gyčio Paškevičiaus atliekamą versiją galima klausytis atsidarius gale esančią nuorodą*).

Taigi, dainų autoriaus, atlikėjo, Nobelio literatūros (!) premijos laureato Bobo Dylano (Bob Dylan, tikroji pavardė Robert Allen Zimmerman) seneliai iš tėvo pusės – Zigman ir Anna Zimmerman, bėgdami nuo antisemitinių pogromų, 1905 m. iš Odesos emigravo į JAV. Tuo tarpu seneliai iš motinos pusės – Benjamin ir Lybba Edelstein buvo Kauno žydai ir į JAV atvyko 1902 m. Vadinasi, jo giminės šaknys yra Lietuvoje.

Literatūra ir muzika

Pirmiausiai išsiaiškinkime, kodėl įteikta literatūros premija – vienintelė tokia lietuvių kilmės muzikantui. Laureatui atiteko 8 mln. Švedijos kronų (909 tūkst. dolerių) vertės apdovanojimas. Kaip paaiškino Čikagoje leidžiamas laikraštis „Aidai“**,  B. Dylano dainos „Blowin’ in the Wind“ ir „The Times They Are a-Changin’“ ne šiaip sau apie dvelkiantį vėją ar gyvenimo permainas. Jos tapo judėjimo už pilietines teises ir antikarinio judėjimo JAV himnais. 2008 metais B. Dylanui buvo paskirta Pulicerio premija „už didžiulę įtaką populiariajai muzikai ir Amerikos kultūrai, kurią darė jo išskirtinės poetinės galios lyrinės kompozicijos“. Atskiro apdovanojimo už muzikos kūrinius ar kitą meninę veiklą A. Nobelio palikime nėra numatyta.

2016 m. „Aidai“ rašė, kad Nobelio literatūros premija teikiama nuo 1901 metų. Nuo tada per 115 metų jos laureatais tapo 112 rašytojų. Jauniausiu laureatu 1907-aisiais tapo 41-ų Rudyardas Kiplingas, vyriausia – britė Doris Lessing, kuriai 2007-aisiais suėjo 88 metai. Nobelio literatūros apdovanojimą pelnė 14 moterų. Du rašytojai premijos atsisakė. 1958 metais Borisas Pasternakas iš pradžių pareiškė priimsiąs apdovanojimą, tačiau vėliau, spaudžiamas sovietinės valdžios, jo atsisakė. Jeanas Paulis Sartre‘as 1964 metais savo neigiamą sprendimą motyvavo tuo, kad iš esmės nepriima jokių apdovanojimų. Du kūrėjai – Erikas Axelis Karlfeldtas (1931) ir Dagas Hammarskjoldas (1961) – literatūros premijos laureatais buvo paskelbti po mirties. Bet 1974 metais Nobelio fondo statute atsirado grafa, skelbianti, kad niekas negali būti apdovanotas po mirties, nebent ji ištinka po laureato vardo paskelbimo. Nė vienas rašytojas Nobelio premijos nėra gavęs du kartus.

Paprastai literatūros premija skiriama už viso gyvenimo veikalus, tačiau devyni rašytojai laureatais tapo už konkrečius kūrinius. 2015 m. Nobelio literatūros premijos laureate tapo baltarusių rašytoja ir žurnalistė Svetlana Aleksijevič. Ji įvertinta už polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais. Tarptautinį pripažinimą Aleksijevič pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą, kurie paremti autentiškais liudijimais. Per šį laiką laureatės kūryba ir veikla bei Baltarusijos režimo kritika tik patvirtino, kad ji buvo tikrai verta tokio pasaulinio apdovanojimo.

Šiaip ar taip, Bobas Dylanas yra garsiausia lietuviškų (litvako) šaknų turinti muzikos pasaulio įžymybė, ypač tarp tų dvylikos, kurias išvardijo vienas Europos kultūros portalas***.

Carizmas reiškė antisemitizmą

Rašydami apie žydų likimus, jau pastebėjome, kad Rusijos carinėje imperijoje prieš žydus vykstant nuolatiniams išpuoliams, kuriuos skatino diskriminaciniai caro potvarkiai, jie buvo priversti ieškoti saugesnių gyvenimo ir verslo vietų. Taigi, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jų srautas į Vakarus gerokai padidėjo. Ypač jų gyvenimas pasunkėjo vadinamose „sėslumo ribose“ (rus. черта́ осе́длости), kurias carinė valdžia nustatė, siekdama užkirsti kelią žydų skverbimuisi į didžiąsias Rusijos provincijas ir apsaugoti Rusijos verslą nuo žydų konkurencijos. „Sėslumo riba“ galutinai teisiškai įforminta ir oficialiai pradėta naudoti 1835 m. caro Nikolajaus I. Ji sutapo su buvusia Abiejų Tautų Respublikos rytine siena, apėmė Juodosios jūros pakrantėse esančias pietvakarines gubernijas ir nusitęsė iki Prūsijos sienų. Riba sudarė apie 20 proc, visos Rusijos teritorijos.

„Elektroninės žydų enciklopedijos“ internetiniame leidinyje**** rašoma, kad 1881–1884 m. ir 1903–1906 m. per visas „Sėslumo ribas“ nuriedėjo pogromų bangos. Su žydais buvo elgiamasi labai žiauriai – jie buvo mušami ir žudomi, jų namai apiplėšiami ir nuniokojami bei sudeginami. Persekiojimai ir kankinimai virš dviejų milijonų Rusijos žydų privertė palikti savo namus (didžiausios bangos buvo 1881 m. ir 1914 m.). Dauguma jų emigravo į Ameriką.

Odesa, kurioje buvo susitelkusi ypač didelė žydų bendruomenė, irgi neišvengė pogromų. Žydai buvo laikomi Turkijos sultono šalininkais, o mieste gyveno gausi graikų bendruomenė. Rusai sukurstė jų susidūrimą, ir nuo žudynių 1821 m. Odesoje nukentėjo 14 žydų. 1859 m. graikų jūreiviai žydus užpuolė per Velykas. Paskui pogromus įžiebė žydės Hesios Helfman  dalyvavimas caro Aleksandro II nužudyme (1881 m.). Dar didesnę kibirkštį įskėlė antisemitinių grupių 1905 m. sukurta knyga „Siono išminčių protokolai“ (angl. „Protocols of the Elders of Zion”). Joje aprašoma išgalvota žydų vadeivų taryba, neva kūrusi planus, kaip žydams užvaldyti pasaulį.

Ypač didelė neapykantos žydams banga išplito XX a. pradžioje. 1905 m. spalio ir lapkričio mėnesiais kruvini pogromai vyko Odesoje. Juose žuvo daugiau nei 300 žmonių, keli tūkstančiai buvo sužeista. Apskaičiuota, kad 1903–1906 metais vykusiuose pogromuose žydų aukų skaičius viršijo 3000. Dar vienas didžiulis pogromas įvyko 1917–1921 metais bolševikų revoliucijos ir pilietinio karo Rusijoje metu. Manoma, kad tuomet buvo nužudyta apie 70 000 žydų. Apie tai rašoma fondo „Info Ops Polska Foundation“ svetainėje *****.

Tuometinėje Rusijos imperijai priklausiusioje Lietuvoje žydų gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. VDU mokslininkas Linas Venclauskas daktaro disertacijoje „Moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida (1883 – 1940 m.)“ (Kaunas, 2008) ir istorikas Darius Staliūnas knygoje anglų kalba „Antisemitizmas ir smurtas prieš žydus carinėje Lietuvoje“ (Budapeštas, 2015) nagrinėja šio reiškinio mastus. D. Staliūnas be to rašo******, kad konfliktai su žydais buvo kilę XIX a. aštuntajame dešimtmetyje Kaišiadoryse, Rokiškyje, Šeduvoje ir šių eilučių autoriaus gimtinėje Balbieriškyje. Žydų laikraštis „Hatsfira“ rašęs, kad pastarajame miestelyje katalikai surengė pogromus – puolė žydų krautuves, daužė sinagogos langus. Prie bažnyčios gyvenusi įvykių liudininkė Ona Krutulytė pasakojusi, esą 1882 m. kovo 29 d. du žydai ėmė mušti žmogų, tuomet iš bažnyčios išpuolę žmonės sumušė žydus… Tų metų rugpjūčio 2 d. apie 4000 katalikų iš Prienų, Kalvarijos ir Trakų buvo pasirengę pulti žydus, rašyta caro žandarų pranešimuose. Šaltiniuose neatskleidžiami šių pogromų tikslai ir priežastys.

Gausi talentinga šeima

Išsikerojęs antisemitizmas sąlygojo, kad tūkstančiai pasiturinčių žydų kėlėsi į kitus kraštus, nors pats Bobas savo interviu tikina, kad Zimmermanai gyveno Turkijoje. 1902 m. iš Kauno išvyko ir Lybba Edelsteinas (1872 – 1942 m. rugsėjo 5 d.), dar vadinti Joffee (taip pat Lily, Libby, Libbe) bei jos vyras Benjamin Harold Edelstein (1869 01 10 – 1961 01 24), apsistoję Duluto mieste (St. Luiso rajonas, Minesotos valstija). Portalas Geni.com fiksuoja jų didelę, maždaug dešimties vaikų šeimą ir nurodo jų užsiėmimą: iš pradžių jie buvo miesto kino teatro savininkai. Kartu su jais iš Kauno išvykęs ir  B. Dylano senelis pagal motinos liniją Davidas Edelsteinas (1845-54 – 1924 08 05) ir močiutė Ida (mergautinė Weinberg, 1850 – 1922 08 18), o šių tėvai buvo Yehuda Aharon bei Rachel Weinberg. Atsekti jų gilesnių genealoginių šaknų, deja, nepavyksta…

Lietuvoje tokia pavarde žydų buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, Edelsteinų šeima gyveno ir vienoje seniausių Rytų Lietuvos aškenazių gyvenviečių Eišiškėse (jidiš kalba jos vadintos Eišišok).

Kiek vėliau, 1905 m., laivu į JAV iš Odesos atvyko Zimmermanų šeima – 1873 m. gimęs Zigmanas (mirė 1935 m.) ir Anna (mergautinė Greenstein arba Kyrgyz; 1879 – 1955). Jie turėjo 4 vaikus. Vienam iš jų Abramui (Abe, 1911 10 19 – 1968 05 29), mirusiam vos 57-rių nuo širdies smūgio, gimė du sūnūs Bobas ir Davidas (gimęs 1946 m.). Abe vos septynerių padėjo tėvams nešioti laikraščius ir taisyti batus. Jis buvo gana atletiškas vaikinas, bet ir muzikalus, tad Zimmermanų šeima sudarė muzikinę grupę: Abe grojo smuiku, Jackas – violončele, o Mariona – pianinu. Jie koncertuodavo daugiausiai mokykloje, kurią Abe baigė 1929 m., likus keletui mėnesių iki garsiojo Wall Street‘o biržos žlugimo.

Abramo žmona, Bobo motina, Beatty, dar vadinta Bee-Tee (Beatrice, 1915 01 13 – 2000 01 25), buvo kilusi iš vieno Hibingo priemiesčio. Už 22-jų Abramo ji ištekėjo 1934 m., būdama 19-kos, bet, 1970 m. kovą mirus vyrui, ištekėjo už Bobo bičiulio dėdės Joe Rutmano (1913 – 1985) ir tapo Beatty Rutman.. Ši šeima taip pat buvo muzikali. Charakteriu Abe ir Beatty buvo priešingybės, bet amžininkai rašo, kad tai juos ir jungė. Bobo motina mirė 2000-ųjų sausį nuo vėžio po operacijos St. Paulo ligoninėje. Ji palaidota Dulute šalia pirmojo vyro Abramo.

Tuo metu Ameriką smaugė didžioji Depresija, todėl pora neturėjo savo būsto, o visi aštuoni anūkai gyveno pas Abe motiną, kuri turėjo fermą Mineapolyje. Bobui ši sodyba buvo susijusi su maloniais prisiminimais: vasarą jodinėjimu poniu, maudymusi, žiemą  – čiuožimu ant ledo. Paradoksalu, bet 1941 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas tarsi išvadavo šią šeimą iš nepritekliaus, ir Abe rado menedžerio darbą „Standard Oil“ kompanijoje, ir šeima įsikūrė savo apartamentuose. Tuo metu Beatty buvo nėščia, ir gegužės 24-osios pavakarę pagimdė būsimąją muzikos garsenybę. Buvo nutarta sūnų pavadinti hebrajiškai – Shabtai Zisel ben Avraham arba pasaulietiškai – Robert Allen Zimmerman. Bet netrukus kūdikiui prigijo Bobo arba Bobby vardas.

Pristatydamas 2001 m. Londone pirmą kartą išleistą Howardo Sounes knygą „Žemyn į aukštumas. Bobo Dylano gyvenimas“ („Down the Highway. The Life of Bob Dylan“), laikraštis „The New York Times“ išsamiai pasakoja apie tolesnį šeimos gyvenimą, Bobo kelią į pasaulinę sceną*******.

Antras toks pasaulyje

Tačiau šių datų ir biografijos faktų kaskada mažai kam rūpi, tad grįžkime prie garsaus atlikėjo asmenybės.

Taigi, pakartosime: Bobas Dylanas gimė daugiavaikėje žydų emigrantų šeimoje Dulute 1941 m. gegužės 24 d. Kaip jau rašėme, tikroji pavardė – Robertas Allenas Zimmermanas. Tik nuo 1959 m., kai ėmė studijuoti Minesotos universitete Mineapolyje ir susidomėjo country ir folk muzika, pradėjo prisistatinėti Bobu Dylanu.

„Iš pradžių, kai išėjau iš namų, vadinausi tiesiog Robertu Allenu. Man šis vardas buvo panašus į paties sugalvoto Škotijos karaliaus vardą. Bet netrukus sužinojau, kad tokiu vardu vadinasi vienas saksofonistas, tad reikėjo ieškoti kažko kito. Tuo metu žavėjausi Dylano Thomaso poezija, taigi, sumaniau tapti Robertu Dylanu. Netrukus Robertas sutrumpėjo iki Bobo, nes tai skambėjo „bliuziškiau“, – apie savo sceninio vardo kilmę autobiografijoje rašė B. Dylanas********.

Amerikoje menininkai dažnai kaitalioja vardus ir pavardes. Mūsų litvako pseudonimui įtakos padarė mėgstamas Velso poetas Dylanas Marlais Thomasas (1914 – 1953), rašęs puikias poemas, bet miręs Niujorke vos 39-rių, kai po ilgai trukusio girtuokliavimo Manheteno smuklėse susirgo plaučių uždegimu… Bet jo švelni, gamtos peizažais, mirties, gyvybės, vaikystės temomis išpuošta kūryba ir tragiškas likimas labai imponavo jaunuolį.

Robertas gyveno Dulute iki šešerių metų. Dulutas buvo triukšmingas uostas kaip ir Odesa, tik čia vasaros buvo trumpos, o žiemos ilgos. Apie 1947-uosius jo tėvas, dirbęs smulkiu gatvės prekeiviu ir taisęs batus, susirgo poliomielitu, ir šeima grįžo į mamos gimtąjį miestą Hibingą. Įsikūręs tėvas išsikvietė žmoną Anną ir tris savo vaikus – Marioną, Maurice ir Paulą. Trys sūnus – Jackas, Abramas (Abe) ir Maxas gimė jau Amerikoje. Čia būsimasis Bobas Dylanas praleido savo vaikystę. Jis mėgo klausytis radijo, būdamas paauglys – ankstyvojo rokenrolo, kuris pokario Amerikoje buvo ypač madingas.

Būdamas vaikas grojo lūpine armonikėle, gitara, dešimties metų amžiaus pradėjo rašyti eilėraščius. Mokykloje įvairiuose kolektyvuose dainavo folklorą, netgi piešė. Baigęs Hibingo vidurinę mokyklą, išsikraustė į Mineapolį mokytis Minesotos universitete. Pradėjo koncertuoti su grupe „Ten O’Clock Scholar“ kavinėje.

Didingasis jo kūrybos etapas prasidėjo1960 m., kai jis persikėlė į Niujorką. Per pusšimtį vaisingos kūrybos metų (amžininkai skaičiuoja juos iki 2012 m.) B. Dylanas sukūrė daugiau kaip 500 dainų, dauguma jų atspindi socialines ir politines realijas, klasikinės literatūros ir poezijos intelektualizmas jose pinasi su rokenrolo ritmika, country muzikos lyrizmu. Koncertavo su garsiais atlikėjais ir grupėmis. Jis buvo ir neblogas dailininkas, sukūręs piešinių (peizažų, portretų, natiurmortų), išleidęs 8 piešinių knygas „Raštai ir piešiniai“ („Writings and Drawings“, 1973) bei pirmąją suplanuotos autobiografijos trilogijos dalį „Kronikos: pirma dalis“ („Cronicles: Volume One“, 2004); atskira knyga išleista ir B. Dylano Nobelio premijos paskaita („The Nobel Lecture“, 2017), perskaityta JAV ambasadorės Švedijoje Azitos Raji per pokylį Stokholme 2016 m. gruodžio 10 d.

Jis yra pelnęs Kennedy centro apdovanojimą (1996), 10 Grammy (tarp jų – už visą kūrybą, 1991). Garsus JAV filmų prodiuseris ir aktorius Martinas Scorsese apie B. Dylaną sukūrė dokumentinį filmą „No Direction Home: Bob Dylan“ (2005). „Rolling Stone“ žurnalo sudarytame visų laikų populiariausių grupių ir muzikantų sąraše jis užėmė antrą vietą, žinoma, po „The Beatles“.

Moterys, skandalai, Lietuva

Kaip ir įprasta menininkams, jo pasisakymai dažnai būdavo migloti, kontraversiški. Viename interviu poetu muzikoje kūrėjas yra teigęs: „Tam, kad būtum poetu, nebūtina rašyti. Kai kurie žmonės dirba degalinėse – ir jie yra poetai. Nelaikau savęs poetu, nes man šis žodis nepatinka. Aš trapecijos menininkas.“ Kitame interviu atvirai sako: „Aš tik paštininkas, aš pristatau dainas… Laikau save pirmiausia poetu, o tik paskui muzikantu. Gyvenu kaip poetas ir mirsiu kaip poetas.“

Kaip ir dažną menininką, B. Dylaną supo skandalai. Tokiems ypač dažnai iškeliamos seksualinio pobūdžio pretenzijos. Antai, 2021 m. rugpjūtį „USA Today“ rašė, kad prieš 80 metų sulaukusį dainininką Bobą Dylaną buvo iškeltas ieškinys dėl kaltinimų seksualine prievarta prieš vaiką praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tariamų neteisėtų veiksmų laikotarpiu mergaitei buvo 12 metų. Visa tai neva vyko 1965 metais, nuo balandžio iki gegužės, pranešė leidinys. Esą Dylanas pasinaudojo savo garsaus muzikanto statusu, kad aprūpintų nepilnametę merginą narkotikais ir alkoholiu, o paskui seksualiniai kontaktai neva vykę tyčia ir be ieškovo sutikimo, gi vėliau mergaitei jie sukėlė sunkias psichologines pasekmes. Dainininko atstovas pareiškė, kad kaltinimas seksualine prievarta melagingas, nes tuomet 56-rių sulaukęs Dylanas taip pasielgti negalėjo…

***

Kaip ir daugelio menininkų, taip ir Bobo gyvenime buvo ne viena moteris. 1965 metais atlikėjas slapta vedė modelį ir „Playboy“ „zuikutį“ Sarą Lownds. Pora susilaukė keturių vaikų, kurie dabar taip pat sukasi pramogų versle. Meilė Sarai B. Dylaną paakino sukurti daugybę meilės dainų. Tačiau apie savo asmeninį gyvenimą niekada nekalbėjusi pora 1977 metais netikėtai išsiskyrė. Yra žinoma, kad skyrybos nebuvo taikios, ir su savo pirmąja žmona muzikantas lig šiol beveik nebendrauja. Tačiau prieš skyrybas Bobas ir Sara įkūrė specialų fondą savo vaikams, į kurį padėjo tiek pinigų, kad nė vienam iš jų vaikų niekada netektų dirbti, nebent jie to norėtų. 1986 metais B. Dylanas vedė antrą kartą. Jo žmona tapo pritariamoji dainininkė iš Bobo grupės Carolyn Dennis. Pora susilaukė dukros. Tačiau ir ši santuoka nebuvo sėkminga – 1992 metais paskelbta apie dainininkų skyrybas. Visos šių skyrybų aplinkybės buvo taip slepiamos, kad Amerikoje juokais jas vadino „nacionaline paslaptimi“.

Tačiau 2001 metais Carolyn pagaliau prabilo, o tai, ką ji pasakė, tapo savotišku skandalu. Autobiografijoje ji parašė: „Aš turiu tris vaikus, tačiau niekada nesakysiu, kurie iš jų yra Bobo Dylano. Su savo vaikais sudariau paktą – nė vienas iš jų niekada neatskleis, kas yra tikrasis jų tėvas. Bobas Dylanas iš viso turi aštuonis ar devynis vaikus. Nesu tikra, ar jis pats visus pažįsta. Tačiau šia tema mes niekada nespekuliuosime. Tai asmeniniai reikalai.“

Ir iš tiesų: nors nuo 1985 metų kas du mėnesius 32 šalyse pasirodo žurnalas, skirtas Bobo kūrybai ir asmenybei, niekas, net bulvarinė spauda, neišdrįsta kapstytis po asmeninį dainiaus gyvenimą. Jį tiesiog per daug gerbia.

***

Ir štai šis garbus senjoras nepasikuklino: 2008 m. birželį aplankė Lietuvą. Spauda rašė, kad 67-rių sulaukęs muzikos legenda vadinamas folk-roko atlikėjas Bobas Dylanas „Siemens“ arenoje beveik sausakimšai salei dvi valandas dovanojo muzikos pasaulį pakeitusią ir didelę įtaką padariusią muziką, tačiau taip reikalaujamo dėmesio susirinkusiems gerbėjams pagailėjo. Jis su publika nebendravo, tik lietuviškai ištarė „ačiū“, pageidavo kinų, lietuvių, italų ir vengrų restoranų meniu, o patiekalus prašė gabenti kartu su juo (dar koncertavo Taline ir Varšuvoje). Ta proga po mėnesio Lietuvos kino teatruose buvo demonstruojamas filmas apie dainininko gyvenimą „I‘m not there“ su garsiais aktoriais Richardu Gere’u, Christianu Bale’u, Benu Whishawu, Heathu Ledgeriu, tarp jų ir moterimi – Cate Blanchett.

Jokių pageidavimų užsibūti senelių žemėje ar aplankyti protėvių vietas jis neišreiškė. Litvakų palikuonis ir pasaulio įžymybė galbūt bent paragavo lietuviškų cepelinų su košeriniu įdaru…

***

Pabaigai – minėto Bobo Dylano eilėraščio „Ničnieko nesakau“ fragmentas iš 32-ojo albumo „Modern Times“, išleisto 2006 metais. Atlikėjas groja gitara ir dainuoja. Skelbta „Literatūroje ir mene“, 2016 m. spalio 21 d.*********.

Šiąnakt buvau slaptingam sode

Vijokliai sviro nuo nuvytusių žiedų

Kai ėjau pro šaltą krištolo fontaną

Kažkas man smogė iš už nugaros

Ničnieko nesakau, tik einu

Per sielvartingą vargo pasaulį

Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo

Niekas žemėj nesužinos

Sako, malda išvaduoja

Tai pasimelsk už motiną

Žmogaus širdy tarpsta blogis

Spiriuos mylėt savo artimą, daryt gera kitam

Ak mama, man nesiseka

Ničnieko nesakau, tik einu

Padegsiu tiltą, kuriuo eisi tu

Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo

Pralaimėjęs gailesčio nelauk… ir t.t.

————————————————————————

*https://www.youtube.com/watch?v=MMFj8uDubsE ; https://www.youtube.com/watch?v=_Zf11P7sDvU .

** https://aidas.us/nobelio-premija-bobui-dylanui.

*** https://theculturetrip.com/europe/lithuania/articles/12-famous-people-you-had-no-idea-were-lithuanian/

**** https://eleven.co.il/jews-of-russia/history-status-1772-1917/14679/

***** https://infoops.pl/; informnapalm.org/lt; galima skaityti: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/antisemitizmas-rusijoje-rusijos-dezinformacija-ir-ikvepimas-antisemitizmui-57-1403326.

****** Staliūnas, Darius, Enemies for a day : antisemitism and anti-Jewish violence in Lithuania under the tsars, Budapest, 2015.

*******https://archive.nytimes.com/www.nytimes.com/books/first/s/sounes-01highway.html; knygos fragmentus galima rasti: https://books.google.lt/books?id=-GjRsF5AT_oC&pg=PT175&lpg=PT175&dq=joe+rutman&source=bl&ots=JyueER_yl6&sig=ACfU3U1_KCscO24TvaDTUk_ZfKFt1hOG4A&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwic9Kb0ncf0AhU_SfEDHUGTAqYQ6AF6BAgiEAM#v=onepage&q=joe%20rutman&f=false.

******** Bob Dylan, New Morning. Chronicles: Volume One, New York, 2004.

********* https://literaturairmenas.lt/zurnalas/3586 ; kūrinį galima rasti: https://www.youtube.com/watch?v=g_MrA-BICHY

***