Robertas Shileris

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt

Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis? Paskaitykite. Šis pasakojimas vienas iš paskutiniųjų, talpintų knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Beje, Nobelio premijos teikiamos kiekvienų metų gruodžio 10 dieną – A. Nobelio mirties dieną…

Tikras lietuvis – tikras „nobelistas“

Turinčių lietuviškų šaknų ar vienai ar kitaip su Lietuva susijusių žmonių sąraše – ne tik garbės savo šaliai nedarančios asmenybės, kaip gali atrodyti skaitantiems šią knygą. Toli gražu ne! Daugybė kilnių ir garbingų pavardžių liko už „už borto”. Taip atsitiko ne dėl autoriaus tingumo, per menkų pastangų ar ribojančios leidinio apimties, o greičiausiai dėl to, kad nepavyko „pagauti“ tų žmonių išskirtinių bruožų, vadinamos „razinos“, kuri skaitytoją suintriguotų, priverstų nusistebėti ar bent suteiktų jam daugiau informacijos, kuri savo ruožtu išryškintų mūsų herojaus lietuviškumo atspalvį ir pateisintų šios knygos pavadinimą…

Tačiau ir kitas pasakojimas apie pasaulinio garso veikėją, kilusį iš Lietuvos žemės, ko gero, nieko ir niekuo nepriblokš, neprivers aikčioti ar kraipyti galvą. Tai tiesiog kuklus esė apie vyrą, kurio (kaip čia tiksliau pasakius?) gyvenimas ir darbai puošia mūsų kraštą…

Bet pradžioje – dar viena įvado detalė. Viename iš straipsnių skundėmės, kad su Lietuva susijusių Nobelio premijos laureatų vos vienas kitas, kai kitos šalys mus gerokai lenkia. Lyg kregždė lizdą keletą metų lipdydamas šią knygą, nuomonę pakeičiau, ir dabar esu įsitikinęs, kad mes niekuo nenusileidžiame kitoms tautoms.

Antai, vienas leidinys suskaičiavo, kad pasaulyje yra iš viso 10 Nobelio premijos laureatų, turinčių tiesiogines sąsajas su Lietuva. Būtent „tiesiogines“, o kur dar netiesiogines? O jeigu neskaičiuotume vien tik šių laureatų (juk Nobelio premijos įteikiamos tik 120 pastarųjų metų), o pridėtume per amžių amžius pasireiškusius iškilius įvairių tautybių Lietuvos žmones…

Bostone leista „Visuotinė lietuvių enciklopedija išvardijo tą „lietuvišką“ laureatų dešimtuką*. Štai jie lietuvių kilmės arba iš Lietuvos kilę Nobelio premijos laureatai: M. Calvinas (1961), Cz. Miłoszas (1980), A. Klugas (1982), B. Lownas (1985), G. B. Elion (1988), N. Gordimer (1991), D. M. Lee (1996), S. Brenneris (2002), M. Levittas, R. J. Shilleris (2013).

Radvilų palikuonys?

Šį kartą mus domina paskutinė šio sąrašo pavardė – Robertas Džeimsas Šileris (Robert James Shiller), kuriam 2013 m. gruodį premija skirta už reikšmingus pasiekimus ekonomikos srityje. Beje, tąkart šią premiją gavo dar vienas lietuviškų šaknų turintis mokslininkas biofizikas Maiklas Levitas (Michael Levitt), kurio tėvai yra kilę iš Plungės. Jis apdovanotas Nobelio chemijos premija. Pridursime, kad jo tėvas buvo lietuvis, o motina – čekė, o pats mokslininkas gimė Pietų Afrikos Respublikoje ir turi JAV, Izraelio bei Didžiosios Britanijos pilietybę. M. Levitto pusbrolis Abelis Levittas su žmona Glenda daug nuveikė įsteigiant Tolerancijos centrą Plungės „Saulės“ gimnazijoje, įamžinant sunaikintos Plungės žydų bendruomenės atminimą.

Su M. Levitu kartu premijas gavo Vienoje gimęs austras Martinas Karplusas (Martin Karplus) bei Amerikos ir Izraelio chemikas Arijas Varšelis (Arieh Warshel). O ekonomikos srityje kartu su R. Shilleriu laureatais tapo JAV mokslininkai iš Čikagos universiteto Larsas Peteris Hansenas (Lars Piter Hansen) ir Judžinas Fama (Eugene Fama). Pasak Švedijos karališkosios mokslų akademijos, premija jiems buvo skirta „už jų atliktą turto kainų empirinę analizę“.

Tačiau mums rūpi išryškinti lietuvio asmenybę. Daugiausiai informacijos apie R. J. Šilerio šaknis pateikiama Nobelio premijos įteikimo proga jo paties parašytoje autobiografijoje**.

Jo seneliai – iš tėvo pusės Jurgis Ignas Šileris, Amelija Mileriūtė, iš motinos Vincas Radžvilas ir Rozalija Šėrytė – į Ameriką atvyko atskirai tarp 1906 ar 1908 m. ir 1910 m. Senelių iš motinos pusės pavardės to meto Lietuvoje buvo rašomos vokiškai, nes jų gimtasis Gaurės kaimas buvo netoli Prūsijos sienos. Bet jie gerai nekalbėjo vokiškai ir tik atvykę į JAV sutiko, kad pavardės būtų rašomos angliškai – George Shiller (senelio brolis pasirinko Michael Schiller), Amelia Miller, Rosalia Serys, Vincent, Vincas ar William Radzvill ar Radziwil. Šie vardai ir pavardės kituose šaltiniuose rašomi dar kitaip, pavyzdžiui, vokiškai Sziler, lenkiškai Radziwiłł; tad galima manyti, kad pastaroji pavardė yra garsiųjų Radvilų palikuonių atmaina, juk antroji kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė (Barbara Radziwiłł) valdė keletą Panemunės pilių. Savo autobiografijoje R. Šileris rašo, kad jo pusseserė režisierė Nijolė Krotkutė atsekė Radžvilų šaknis 14-me amžiuje ir mano, kad jo herojai – grynakraujai lietuviai. Ji kelia hipotezę, kad Radzivilų pavardė leidžia manyti, jog pasaulinio garso ekonomisto gyslomis gali tekėti ir Lietuvos didikų Radvilų kraujas. „Protėvis Radzivila buvo Žygimanto Augusto laikų matininkas, atvykęs į Žemaitijos ekonomiją daryti matavimų valakų sistemai. Radvilos perkėlė savo matininkus į Žemaičių ekonomiją. Jie ten apsistojo, gavo įvairių privilegijų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo N. Krotkutė***.

Wikipedia nurodo, kad jų gimtasis Gaurės kaimas iki šiol yra 12 km nuo Tauragės pakeliui į Prūsiją. Tad čia buvo įsikūrusi muitinė, o carizmo laikais per miestelį ėjo vienas pagrindinių knygnešių kelių, nes šalia buvo vadinamoji Beržinės „kordona“ – carinės žandarmerijos kontrolės postas.

Pagal N. Krotkutės versiją, Radzivilos buvo laisvi valstiečiai, gana turtingi, jie išsiplėtė po visą Joniškio rajoną. N. Krotkutės senelė ir R.Shillerio senelis buvo sesuo ir brolis, jie gimė Rimšonių kaime, o R. Shilerio senelis iš tėvo pusės buvo iš Tauragės rajono Gaurės kaimo. Jie galėję turėti ir vokiško kraujo.

Iš panemunės – į ekonomikos elitą

Miestelio žydus skaudžiai palietė caro įvestos „sėslumo zonos“, nuolatinis jų persekiojimas, neaplenkė jų ir holokaustas. Tačiau neradau patvirtinimo, kad Šileriai turėtų žydiško kraujo, o ir kalbėjo šiek tiek vokiškai. O 2013 m., gavęs Nobelio ekonomikos premiją, greitai aplankė Lietuvą ir viešnagės metu žurnalistams pasakojo: „Mano močiutė išvažiavo iš Lietuvos viena būdama vos 20 m. Ji man pasakojo, kad viena atvyko į JAV, nes norėjo išvengti sutartos santuokos. Jos tėvai norėjo, kad ištekėtų iš tam tikro vaikino, o ji nusprendė geriau išvykti.“ Jis darė išvadą kad lietuviams būdingas nepaklusnumas diktatui, prievartai, nepriklausomybės troškimas****.

Šaltiniuose nurodoma, kad R. Šilerio seneliai į Ameriką išvyko skirtingu metu: vieni 1906 m. ar 1908 m., kiti 1910 m. Įsikūrusios senelės rašė ilgus laiškus Lietuvoje likusioms giminėms, ir tos žinutės galbūt paskatino Atlantą įveikti ir kitiems profesoriaus protėviams. Jo senelį J. I. Šilerį išvykti paskatino 1904 m. Rusijos – Japonijos karas ir baimė būti paimtam į rekrūtus, nes tuo metu Lietuva priklausė Rusijos imperijai. Senelė A. Miller 18 metų bėgo nuo jai nepriimtinos santuokos su nepatinkančiu vaikinu. Abu seneliai į Ameriką atvyko atskirai, tvirtinama R. Shillerio knygoje „Finansai ir geroji visuomenė“ („Finance and Good Society“)*****. Vincentas (Vincas) Radžvilas lankė Klyvlendo meno institutą. Kita senelė Rosalia Serys įsikūrė Londono mieste.

Tėvas Bronislavas Petras Šileris (Benjamin Peter Shiller, 1911 – 1979) buvo inžinierius išradėjas, vedęs Rūtą Radzivilę (Radvilaitė, Ruth Radziwill). 1946 m. kovo 29 d. gimęs Robertas vedė aštuoneriais metais jaunesnę vietos merginą, psichologe tapusią Virginiją Mariją Folstich (Virginia Marie Faulstich, trumpiau – Ginny). V. M. Shiller 1984 m. išleido knygą apie vaiko ir motinos ryšį („Joint and maternal custody: the outcome for boys aged 6-11 and their parents“).

Po kiek laiko tėvas įkūrė dujų iš smėlio gamybos įmonę „The Sahara Corporation“, tačiau šios verslo pastangos atėmė daug jėgų, ir 63 metų sulaukęs tėvas 1973 m. patyrė širdies smūgį. Robertas rašo, kad stebėdamas šias pastangas jis visą laiką mąstė, kai neblogas verslo ir ekonomikos idėjas paversti gyvybingomis, kad joms įgyvendinti vyriausybė rastų priemonių. Tuo tarpu geros idėjos nebūdavo praktiškai išpildomos.

Religiniai įsitikinimai gimusį Robertą palietė, kai jis perskaitė 1930 m. – dar toli iki jo gimimo – „The New York Times“ laikraštyje paskelbtą Alberto Einsteino straipsnį „Religija ir mokslas“ („Religion and Science“). Galbūt tėvas į jį atkreipė dėmesį. Kaip ir tėvai, jis yra metodistas – krikščioniškos protestantų pakraipos atstovas.

Jau 1960 m., jam įstojus mokytis į Soutfildo aukštąją ekonomikos mokyklą netoli Detroito, ketveriais metais vyresnis brolis Johnas jam atnešė Paulo Samuelseno knygą „Ekonomika“ (vėliau, po 10 metų, šis autorius gaus Nobelio ekonomikos premiją), kuri jam atvėrė akis ir tapo tarsi vedliu į ekonomikos modelių tyrinėjimo aukštumas, pasakoja R. Šileris savo autobiografijoje.

Be savo pasakojimo apie mokslo pasiekimus Jelio universiteto profesorius atskleidžia ir šeimyninius ryšius. Savo Ginny jis sutikęs 1974 m. folklorinių šokių šventėje. Tuomet jai buvo 37-ir, ji mokėsi Delavero universitete klinikinę psichologiją. Robertas pasakoja, kad po jų santuokos 1976-aisiais jis ėmė domėtis psichologijos knygomis, o žmoną dažnai patraukdavo mano ekonomikos idėjos. Jie kartu parašė straipsnį „Ekonomika kaip pasaulio filosofija“.

D. Trumpas – kvailių žvejys?

Mūsų herojus turi du sūnus. Šiuo metu (biografija rašyta Nobelio premijų komitetui 2013 m.) senelio vardu pavadintas vyresnysis sūnus Benjaminas Shilleris taip pat yra ekonomikos profesorius Masačiusetso universitete, o jaunesnysis Derekas domisi filosofija Prinstono universitete ir yra Nebraskos universiteto dėstytojas.

Sunku beišvardinti, kiek ir kokių mokslo darbų yra paskelbęs šis išeivis iš Lietuvos. Prieš aštuonerius metus jis pats rašęs, kad jų suskaičiavęs 46 – kartu su kitais 16 autorių. Iš viso jis paskelbęs daugiau kaip 130 straipsnių ir dvi knygas

Bet iki šiol šis sąrašas dar pasipildė… Profesoriaus darbų pristatymą galima rasti Jelio universiteto interneto svetainėje******.

Visko neišvardinsi, tačiau kartais jo ekonomikos analizė susiliečia su politika. Antai, 2016 m. R. Shileris pristatė knygą „Phishing for Phools“ („Kvailių žvejonė: manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“). Duodamas interviu Lietuvos televizijai tų metų rugsėjį*******, Nobelio premijos laureatas sakė, kad kartu su kitu laureatu George`u Arthuru Akerlofu knygoje analizuoja ne tik laisvosios rinkos suteikiamą naudą, bet ir tam tikrą žalą. Laidoje „Dėmesio centre“ paklaustas, ką jis turi galvoje, rašydamas apie apgavystęs rinkos ekonomikoje, profesorius pabrėžė, kad geriausias kvailių žvejys yra Donaldas Trumpas (tuometinis JAV prezidentas). Bet autorius tiki laisva rinka. Laidoje jis pabrėžė: „Laisva rinka mums patinka, tačiau nereguliuojama laisva rinka nėra sėkminga. Mes turime herojus, kurie tiek versle, tiek ne pelno siekiančiose organizacijose, tiek vyriausybinėse institucijose pasisako prieš blogą verslo praktiką. Jie yra didvyriai, tik nepakankamai pagerbiami, negauna prizų ar apdovanojimų. Jie tik jaučia pasitenkinimą savimi, jie dirba sąžiningai, bet jiems nėra niekaip atlyginama.“

Žvaigždė Lietuvoje

Iš tiesų profesorius nepamiršta savo šaknų. Jis iki šiol bendrauja su savo giminaičiais Lietuvoje, dažnai atvyksta į savo gimtinę. Nuo 1974 m. Lietuvoje jis pabuvojo beveik 10 kartų. Profesorius skaitė paskaitas Vilniaus Universitete, jam suteiktas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Garbės profesoriaus vardas. Kai 2013 m. gruodį jam buvo įteikta Nobelio premija ekonomikos srityje, po kelių dienų jis vėl – jau ketvirtą kartą – lankėsi Lietuvoje. Jis susitiko su Prezidente D. Grybauskaite, Nekilnojamojo turto tema kartu su Lietuvos banko ekspertais diskutavo tarptautinio socialinio tinklo „Global Lithuanian Leaders“ organizuojamame renginyje, taip pat kalbėjo apie „burbulą“ investicijų pasaulyje su Investuotojų forumo nariais, remdamasis savo knyga „Finansai ir geroji visuomenė“ („Finance and the Good Society“), ISM Vadybos ir ekonomikos universitete skaitė paskaitą.

2021 m. gruodžio pradžioje šiam lietuvių kilmės Jelio universiteto profesoriui Lietuvos konsulate Niujorke įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.

Įsimintini jo žodžiai, kai 2015-ųjų vasarą lankėsi „Barclays“ technologijų centre. „Mes jau kalbamės su savo kompiuteriais, jie – mūsų kišenėje, kur beeitume. Taigi ateitis didele dalimi priklauso technologijų sričiai. Tačiau ne tik jai. Jei tokia technologinė pažanga įvyko vos per kelerius metus, kas atsitiks per kitus 30? Ar mašinos visiškai pakeis žmones? Šias prognozes ir vizijas vis girdime jau kone šimtmetį, tačiau kompiuteriai vis dar nepakeitė mūsų. Žmogaus protas kol kas nėra tiek ištirtas, kad būtų pakeistas kompiuteriu. Taigi be kompiuterijos ateityje matau ir kitą nepaprastai įdomią profesiją – neurologijos mokslus“, – įžvalgomis dalijosi profesorius R. J. Shilleris.

***

Lietuva, kiekvienas jos pilietis turi didžiuotis tokiais mokslavyriais kaip iš panemunės protėvių kilęs Robertas Shileris. Taip ir norisi garsią jo bei jo giminaičių pavardę rašyti lietuviškai, tačiau neįveikiamos kalbos normos verčia daryti kitaip. Netgi garbingas Nobelio premijos laureato titulas nublanksta prieš profesoriaus demonstruojama atsidavimą savo senelių Tėvynei, jo nuoširdžią priesaiką stiprinti pasaulinę ir Lietuvos ekonomiką, matyti vis gražėjantį protėvių kraštą.

* https://www.vle.lt/straipsnis/nobelio-premija/.

** https://www.nobelprize.org/prizes/economic-sciences/2013/shiller/biographical/

*** https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2013/10/16/news/nobelio-premijos-laureatas-r-shilleris-grynakraujis-lietuvis-4778794

****https://alkas.lt/2013/12/13/nobelio-ekonomikos-premijos-laureatas-apie-lietuviskas-saknis-ir-nt-burbulus.

*****Shiller, Robert, Finance and the Good Society, Princeton, 2012.

******http://www.econ.yale.edu/~shiller/

*******interviu rasime čia:  https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/r-shilleris-d-trumpas-yra-geriausias-visu-laiku-kvailiu-zvejys-771168.