Įdomios istorijos. Kaip žydaitė iš Lietuvos sugundė Amerikos prezidentą…

Įdomios istorijos. Kaip žydaitė iš Lietuvos sugundė Amerikos prezidentą…

Žurnalo TIME viršelis, 1998 m. vasario 2 d. Iš time.com

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt

Šioje vasaros rubrikoje tęsiame savaitgalio skaitymus. Šį kartą – per visą pasaulį nuskambėjęs skandalas, susijęs su patrauklia išeive iš Lietuvos. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“.

Šią nepaprastą pikantišką istoriją, nutikusią prieš trejetą dešimtmečių, žino visas pasaulis. Jauna žavi mergina, kurios protėviai kilę iš Lietuvos, apžavėjo patį Amerikos prezidentą, kol galop vos neišvertė jo iš posto.

Kadangi erotinėmis scenomis esame pakankamai pasimėgavę (jomis iki šiol amerikiečių vaizduotę kaitina tabloidinė žiniasklaida), mes pradėsime nuo kito galo.

Ant MeToo bangos

Daugiau kaip prieš penkerius metus mūsų šalies renginių organizatoriai nutarė neatsilikti ir šią žavią amerikietę pakvietė į inovacijų festivalį LOGIN 2018. Monica Lewinsky nepasididžiavo ir birželio pradžioje vykusioje konferencijoje skaitė pranešimą apie kovą prieš viešas patyčias kibernetinėje erdvėje.

Didžiulį praktinį patyrimą sukaupusi moteris nevengė ironijos ir, prisiminusi istoriją, kai būdama vos 22 metų, per naktį iš privataus asmens tapo viešu ir tokiu, iš kurio tyčiojamasi visame pasaulyje, toliau kalbėjo: „Būdama tokio amžiaus įsimylėjau savo viršininką ir labai greitai pajutau to pasekmes. Galbūt ir kitoms taip buvo atsitikę, kad padarai klaidą būdama 22 metų, įsimyli netinkamą vyrą, dar savo viršininką, tik gal jūsų bosas nebuvo JAV prezidentas“*.

Dabar ji šio nuotykio gailisi. Sakė, kad ją, sulaukusią 32-jų kartą bandė užkalbinti penkerias metais jaunesnis vaikinas, žadėjęs leisti jai pasijusti vėl 22-jų, ši jam parodė duris. Taip, ji suprato tą 1998 m. klaidą ir dabar kovoja prieš patyčias socialinėje medijoje visame pasaulyje. Prieš keletą metų ir Lietuvą įsiūbavo MeToo skandalo banga, tad visi forume išpūtę akis ir ausis klausė M.Lewinski raginimų: „Netylėkite, net vienas palaikantis žmogus gali reikšti labai daug. Jei iš kažko tyčiojamasi, sudrausminkite juos, parašykite palaikantį komentarą. Neseniai kalbėjausi su viena drąsia moterimi, kuri taip pat pateko į #metoo skandalo sūkurį. Jos žodžiai, kad jai labai gaila, kad aš tuo metu buvau viena, mane pravirkdė. Mums tiesiog reikia daugiau empatijos“**.

Pamokančiai nusiteikusi svetė pacitavo savo žodžius žurnale „Vanity Fair“***: „Aukos izoliavimas – vienas iš galingiausių skriaudiko ginklų. Kaip ten bebūtų, jei man tai būtų nutikę šiandien, manau, nesijausčiau tokia atskirta. Vienas iš labiausiai įkvepiančių šio galingo judėjimo aspektų yra ta daugybė viena kitą palaikančių moterų. Kiekybinė jų galia transformuojasi į visuomenės balsą, kuris skamba vis garsiau. Vertinant istoriniu požiūriu, sako, kad istoriją rašo nugalėtojai – jie „kuria tiesą“.

Paslydęs ant banano žievės

Taigi, vienoje pusėje atsidūrė skriaudikai, kitoje – nukentėjusieji, bet nugalėtojai. Kažkur viduryje – buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas. Ne, jis nėra skriaudikas, o tik neapdairiai į sekso žaidimus su Baltųjų rūmų stažuotoja įsivėlęs aukščiausias Amerikos pareigūnas. Kaip neįsivelsi, klaustų mačio pradus ginantys vyrai, jeigu tave „pakabina“ žavi mergina (jai tada buvo 22-ji, jam – 49-ri). Kiti gi pridurtų: tokie nuotykiai vyrams – kaip nuo žąsies vanduo, o štai moterims lieka nenuplaunama dėmė… (Jeigu prakalbome apie dėmę, tai čia mes neatsispiriame pagundai priminti, jog B. Clintoną apkaltai pasiuntė ne kokie pikantiški liudytojų pasakojimai specialiai Kongreso komisijai, o…jo spermos dėmė ant garsiosios mėlynos Monicos suknelės; šį pagrindinį įkaltį iškėlė jos kolegė iš gynybos departamento L.Tripp, slapta įrašiusi meilužių pokalbius).

Iki tol B.Clintonas neigė, jog turėjo seksualinių sueičių su stažuotoja (per maždaug dvejus metus – nuo 1995 m. rugpjūčio iki 1997 m. kovo – jų buvo devynios; mylimasi buvo net Ovaliniame kabinete, tiesiog ant darbo stalo, o prezidentas telefonu kalbėjosi su darbuotojais net oralinio sekso metu; sakoma, kad sueičių metu buvo naudojami cigarai ir bananai…). Prezidentui duobę iškasė, iš vienos pusės, ta nelemta dėmė, iš kitos – melas. Melui jautri Amerikos visuomenė negailestinga. B. Clintonas tiesiog paslydo ant to nulupto banano žievės, tyčiojosi žiniasklaida, kai melavo, jog tarp jo ir Monicos nieko nebuvo. Tuo patikėjo net jo žmona Hillary, sekso metu būdavusi Baltuosiuose rūmuose…

1998 m. rugpjūtį B. Clintonas prisipažino melavęs dėl savo neteisėtų ryšių masto. Po jo apkaltos (prezidentas vis dėl to savo postą išsaugojo, nes, kaip manoma, jį iki galo palaikė Hillary) M. Lewinsky populiarumas pakilo. Kartu su rašytoju Andrew Mortonu 1999 m. kovą ji parašė knygą apie save, pavadinimu „Monikos istorija“ („Monica’s Story“). Joje ir visur kitus ji tvirtino, kad ją labiausiai įžeidė ir glumino B. Clintono melas. Išleidusi knygą ir tapusi įžymybe, ji ėmė kopti karjeros laiptais. 1999 m. ji buvo „Jenny Craig“ atstovė spaudai ir dirbo britų televizijos kanalo „Channel 5“ Amerikos kultūros reportere. Paskui ji sukūrė rankinių mados liniją, o 2003 m. vedė televizijos realybės šou, kuris vadinosi „Ponas asmenybė“ („Mr. Personality“). Paskui persikėlė į Londoną, kur mokėsi Londono ekonomikos mokykloje („London School of Economics“) ir baigė ją, įgijusi socialinės psichologijos magistro laipsnį. Jos magistrinio darbo temos pavadinimas buvo „Beieškant nešališko prisiekusiojo: trečiojo asmens poveikio ir ikiteisminio viešumo tyrimas“. Grįžusi į Ameriką moteris siekė įvairių postų komunikacijos ir rinkodaros srityse. Nuo 2015 m. M. Lewinsky aktyviai dalyvauja su patyčiomis internete kovojančio labdaros fondo „Bystander Revoliution“ veikloje.

Čia atsiranda ir tamsioji kilimo karjeros laiptais pusė: ne visi Amerikos darbdaviai ją sutiko išskėstomis rankomis. Monica prisipažino galvodavusi apie savižudybę ir pažymėjo, jog dėl jai tekusios gėdos ir paniekos jos motina baiminosi, kad ji bus „tiesiogine prasme mirtinai pažeminta“. Tuomet, 2000-ųjų išvakarėse, kai IT dar nebuvo taip išvystyta, net Amerikoje, kaip šiandien, į aukos vaidmenį įsijautusi moteris dėl to kaltino patyčias žiniasklaidoje, o dabar – internetą. „Buvau vadinama valkata, paleistuve, kekše, šliundra, skandalinga meiluže ir, žinoma, „ta moterimi“. Mane žinojo daugelis, bet iš tikrųjų pažinojo vos keletas žmonių. Buvo lengva pamiršti, kad „ta moteris“ yra daugiamatė ir turi sielą“, – guodėsi M. Lewinsky.

Bet nėra to blogo, kad neišeitų į gera. Londono „The Sun“ rašė, kad iš sekso skandalo M. Lewinsky išlošė ne tik moraline prasme, bet ir materialine. Iš savo biografijos ji užsidirbo apie 380 tūkst. skaičiuojant svarais, dar 758 tūkst. svarų ji gavo už interviu Barbarai Walters 1999 metais. „Forbes“ skaičiuoja, kad iš šios istorijos M. Lewinsky visgi užsidirbo: 2012 metais rašyta, kad jos romanas su prezidentu vertas apie 12 mln. dolerių.

Štai čia ir sustokime. Juk mūsų tikslas – atskleisti Monicos Lewinsky (Monica Samille Lewinsky) tariamą lietuvišką kilmę.

Monica Lewinsky 1998 m. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kai Vilniuje M.Lewinsky žurnalistai paklausė, ką ji žino apie savo kilmę, atsakymas buvo šykštus. Esą jos antras vardas Samille yra duotas būtent senelio, kuris mirė, kai jos mamai buvo 15 metų, garbei. Į Lietuvą ji atvykusi su teta, kuri esą ir užsiims jos šaknų paieška.

Jos senelis – Samuelis Moisejevičius Vilenskis (Samuel Moisseevitch Vilensky), gimęs Lietuvoje, greičiausiai Vilniuje, 1904 m. spalio 26 d. Jis gyveno 58 metus ir mirė nuo širdies smūgio 1963-ųjų kovo 4 d. Jokohamoje (Japonija). Susituokė su ruse stenografe Bronia Poleščiuk (Bronia Poleshuk), kuri gimė emigrantų iš carinės Rusijos šeimoje Kinijoje, tuomet kontroliuojamame britų Tiencino (Tianjin) mieste, 1919 m. kovo 7 d. ir pragyvenusi 91 m. mirė Niujorke 2010 m. gruodžio 6 d.

Jų duktė Marčė Kajė Vilensky (Marcia Kaye Vilensky, g. 1948 m.) 1969 m. vasario 15 d. ištekėjo už Salvadore gimusio Bernardo S. Levinskio (Bernard S. Lewinsky) ir jiems gimė du vaikai – 1973 m. liepos 23 d. Monica (Monica Samille Lewinsky) bei po ketverių metų Maiklas A. Levinskis (Michael A. Lewinsky). Po 18 metų jie išsiskyrė. 1998 m. M.K.Vilensky dar kartą ištekėjo, šįkart už Ronaldo Peterio Štrauso (Ronald Peter Straus), 1955 m. jie susilaukė Debros S. Vilensky (Debra S. Vilensky), kuri savo ruožtu tapo Vilmoro Bernarto Fainermano (Wilmore Bernart Finerman) žmona, jiems gimė Aleksandras Džordanas Fainermanas (Alexander Jordan Finerman). Visa ši grandinė sunerta vienoje genealoginėje svetainėje.**** Galima narstyti atskiras jos grandis, bet mus domina Vilenskių (Vilniškių) atšaka.

Žydų su Vilenskio pavarde galima rasti visoje Lietuvoje. Jos skambesys siūlo versiją, kad jų atšaka galėjo atsirasti Vilniuje po to, kai XIV a. Lietuvą užplūdo žydų imigrantai. Bet šią pavardę galima sutikti ir Plungės žydų bendruomenėje, Alytaus spaustuvės savininkas buvo Vilenskis, istorikus domina Volfo Vilenskio (1919-1982) asmenybė ir t.t. Beje, pastarasis – Volfas ar Vulfas Leibovičius Vilenskis buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkis, SSRS karininkas, buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos bataliono vadas, Tarybų Sąjungos didvyris, o po karo – VU karinės katedros viršininkas, paskui emigravęs į Izraelį.

Į akis krito ir kita asmenybė ta pačia pavarde – Moisiejus Vilenskis NKGB tardymo dalies viršininko pavaduotojas. Jis įrašytas į keturių dešimčių sąrašą žydų, kurie pokaryje vienaip ar kitaip dalyvavo nusikaltimuose prieš lietuvių tautą. Portalas Sarmatija.lt pastebi, kad VRM archyvuose esantys pokario milicijos ir MGB darbuotojų sąrašai liudija, jog 85 % jų buvo vietiniai žydai, 10 % vietiniai rusai ir lietuviai, kiti – komandiruoti SSSR MGB darbuotojai. Jie tardė, žalojo ir šaudė lietuvius, trėmė į Sibirą ir nė vienas nėra nuteistas, rašo portalas*****.

Taigi, Vilenskiu (Vilniškių) pavardė yra gana dažna Lietuvoje, ir Samo (Samuelio ar Samuilo) Vilenskio asmenybės negalima sieti su juodžiausiais žydų diasporos istorijos puslapiais. Išsamesnės informacijos JAV žiniasklaidoje ar žinynuose yra tik apie iki šių dienų Kalifornijoje gyvenusią dukterį Marčią („The Washington Post“) – pasivadinusią Marcia Lewis ir, susipažinusi su Placido Domingo, išleidusią biografinę knygą „The Private Lives of the Three Tenors“, radiacinės onkologijos specialistą, krūties vėžio ligų tyrinėtoją bei gerą fotografą Bernardą S. Levinskį, kurio tėvai paliko Hamburgą (Vokietiją) po Pirmojo pasaulinio karo ir įšvyko į Salvadorą (Wikipedia), bei jų jaunąsias atžalas.

Ir, žinoma, apie žaviąją, charizmatiškąją Moniką – Monica Samille Lewinsky. Jau subrendusiai merginai ypač didelį sukrėtimą sukėlė ilgas tėvų skyrybų procesas 1988 m. Paskui motina ištekėjo už R. Peterio Strauso – buvusio „Amerikos balso“ direktoriaus prie prezidento Jimmy Carterio. Monikos šeima tuo metu gyveno Los Andželio Sinajaus priemiestyje, ji pradėjo lankyti religinę mokyklą, paskui Beverly Hilo aukštąją mokyklą. Vėliau ji perėjo į Santa Monikos kolegiją ir kartu dirbo kaklaraiščių parduotuvėje, o 1995 m. Portlande įgijo psichologo specialybę.

Šie metai jos gyvenime reiškė lūžį. 22 metų mergina gruodį buvo paskirta stažuotis į Baltuosius rūmus. Juose jau viešpatavo Billas Clintonas. Kitų metų balandį Monika buvo pervesta į Pentagoną dirbti spaudos atstovo Keneto Bacono (Kenneth Bacon) komandoje. Čia jos kolegė Linda Tripp nuo 1997 m. rugsėjo įsirašinėjo jos telefoninius pokalbius su prezidentu. Netrukus skandalas išėjo į viešumą, nors 1998 m. sausio 26 d. B. Clintonas per televiziją bandė neigti turėjęs seksualinių santykių su stažuotoja…

Nekartosime visų to skandalo peripetijų. M.Lewinsky į MeToo akciją įsijungė 2017 m. gruodį ir su kovos su smurtu vėliava pradėjo važinėti po pasaulį. Vilnius buvo viena pirmųjų jos stotelių. 2018-ųjų gruodį ji dalyvavo konferencijoje Jeruzalėje. Velesniuose savo interviu tabloidinei spaudai Monika prisipažino tebemylinti B. Clintoną, tačiau iki šiol neapkenčianti melo ir prievartos prieš moteris.

Iš savo „laisvos“ merginos charakterio M.Lewinsky padarė puikią karjerą. Ji pasinaudojo JAV prezidento silpnumu ir mėginimu uždangstyti skandalą. Spauda atskleidžia, kad vos baigusi pagrindinę mokyklą jį jau išbandė moterystės jėgą: sulaukusi vos 19-kos ji susidėjo su aštuoneriais metais vyresniu Andy Bleileriu, kuris dirbo mokytoju aktorinio meistriškumo mokykloje. Žurnalas „Žmonės“ 2014 m. liepą rašė, kad penkerius metus trukę santykiai buvo išties keisti, kadangi vyras tuomet turėjo žmoną bei augino du vaikučius. Įdomu tai, kad Monica netgi šiek kiek draugavo su savo meilužio mylimąja!******* Galima įsivaizduoti, kuris buvo nederamų santykių su 42-uoju JAV prezidentu 17 metų vyresniu Billu Clintonu iniciatorius…

Taigi, jau galime įsitikinti, kad lietuviškos kilmės žydiška specifika pasireiškia ne tik ekonomikoje, prekyboje, finansuose, bet ir kur intymesnėse gyvenimo srityse.

————————————————————

*https://www.delfi.lt/mokslas/login/monica-lewinsky-pranesimas-vilniuje-zmoniu-zeminimas-tapo-industrija.d?id=78242685

**Ten pat.

***„Vanity Fair“ – Amerikos žurnalas, leidžiamas nuo 1913 m. ir rašantis politikos, mados, masinės kultūros temomis. 1935 m. susijungė su žurnalu „Vogue“, bet po 47-rių vėl tapo savarankiškas. Vėliau išgarsėjo vadinama „Prousto anketa“, kai pašnekovui buvo užduodami iš anksto neparengti spontaniški klausimai. M.Lewinsky pasakojimas: https://www.vanityfair.com/news/2018/02/monica-lewinsky-in-the-age-of-metoo

**** https://gw.geneanet.org/tdowling?lang=en&n=vilensky&oc=0&p=samuel+moisseevitch

*****http://www.sarmatija.lt/index.php/temu-turinys/29-praeitis-is-arciau/495-kas-saude-zydus

****** https://www.zmones.lt/naujiena/skandalinga-jav-prezidento-meiluzes-monicos-lewinsky-istorija.362822c4-9adf-11e8-9f90-aa000054c883

Komentarų sekcija uždaryta.

Naujienos iš interneto