Pirmoji būsimo Niujorko gyvenvietė. XIX a. medžio raižinys. Iš www.draugas.org/news/the-first-lithuanian-in-america/

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt

Lietuviai mėgsta žodį „pirmas“: jų ir kalba pasaulyje pati dainingiausia ir seniausia, jie pirmieji ir Sovietų Sąjungą ėmė griauti, o ir baltų ištakos unikaliausios… Šiame straipsnyje ir mes neatsisakome šio išskirtinumo. Jis taip pat buvo 2022 m. publikuotas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“.

Retas atvejis, kad, užsimojus rašyti apie baltiškosios kilmės asmenybę (šį kartą sąmoningai vengiu „lietuviškos“), rasčiau tiek mažai duomenų apie jos šaknis Lietuvos teritorijoje. Šykšti užuomina, kad jis išvyko iš Lietuvos, greičiausiai kokios nors germaniško pajūrio vietovės, yra viskas, ką pavyko aptikti. Bet juk ir laikotarpis ankstyvas – viduramžiai, tai yra, XVII a. vidurys.

Taigi, pristatau: Aleksandras Karolis Kuršius Kurcijus arba Alexander Carolus Curtius – pirmasis žinomas lietuvių kilmės keliautojas (galbūt išskyrus Kolumbą), nuvykęs į Naująjį žemyną Ameriką.

Verslas iš bebrų

XVII a. pradžioje rytinė dabartinių JAV pakrantė, visas šiuolaikinio Manheteno rajonas Niujorke, buvo danų-olandų kolonija (Danijos karalystė viduramžiais apėmė ne tik dalį Olandijos, bet ir Švedijos, Norvegijos, net Vokietijos). Į pietus nuo Manheteno salos buvo įkurtas Amsterdamo fortas, kuris šiaurėje ribojosi su Volstrytu. Olandų kolonizatoriai dar anksčiau, apie 1600 m., įsikūrė Azijoje, pavyzdžiui, Indonezijoje, o Amerikos žemyne pirmieji jų įtvirtinimai buvo pastatyti Gajanoje apie 1590 – uosius.

Į Šiaurės Ameriką olandų tyrinėtojai ir prekeiviai įžengė 1602 metais ir jau 1610 m. britų keliautojas Henris Hadsonas (Henry Hudson) įvardijo atradęs dalį dabartinių Jungtinių Valstijų bei Kanados, pervadino Hudzono upę savo vardu, ir olandai čia ėmė statyti įtvirtinimus. Olandų atėjūnai buvo įkūrę kompaniją, kuri tyrinėjo Amerikos upių fauną, ypač susidomėjo bebrų populiacija, nes iš jų kailių veliamos neperšlampamos kepurės buvo labai vertinamos Europoje. Kita vertus, buvo išgaunami vadinamieji „castoreum“ – bebrų analinių liaukų išskyros, kurios buvo naudojamos vaistų ir parfumerijos gamyboje.

Iš pradžių Naujųjų Nyderlandų rajonas buvo grynai komercinis, bet, kuriantis čia vis daugiau gamyklų ir administracinių pastatų, jis pradėtas vadinti Olandų respublika, kuri oficialiai ėmė egzistuoti nuo 1624 m. Į ją patraukė daugybė piligrimų iš Europos, ypač iš Anglijos ir dabartinės Airijos. Tada įsikūrė Plimuto rajonas, ėmė augti Amsterdamo fortas, aplink jį kilo gamyklos, bažnyčios, pasilinksminimo įstaigos.

Oficialiai Naujasis Amsterdamas įsikūrė 1626 m., o 1664 m. jį užgrobę britai pavadino Jorko kunigaikščio vardu – Naujuoju Jorku (Niujorku). Tuomet tame rajone gyveno apie 9000 žmonių.

Pasirinko lietuvį

Tuo metu miesto gubernatorius ir „West India“ kompanijos Amerikoje vadovas Peteris Stjuvesantas (Peter arba Pietrus Stuyvesant, 1592 – 1672) ėmė kalbėti apie mokyklos poreikį, kuri vėliau išaugtų į akademiją ar universitetą. Mat, miestas greitai plėtėsi: 1628 m. Niujorke buvo 270 gyventojų, 1652 m. – jau 700, o 1656 m. – tūkstantis, 120 namų, gi 1659 m. niujorkiečių skaičius pasiekė 1500. Gubernatorius buvo tarnavęs Danijos karalystės armijoje ir portugalams priklausiusioje Sent Martino saloje buvo praradęs koją, bet tai jo nepaveikė: energingas ir veiklus vyras 1646 m. davė miesto generalinio direktoriaus priesaiką.

Steigiamai mokyklai reikėjo vadovo. Gubernatorius parašė savo kompanijos Olandijoje  vadovybei, kad kyla pavojus iš šiauriau įsikūrusios anglų kolonijos užvaldyti miestą ir reikalinga iš Europos atsiųsti 25-30 ūkininkų šeimų ir 20-25 kareivių. Tie ūkininkai galėtų būti iš Lenkijos, Lietuvos, kitų LDK kraštų, kurie jau tada buvo laikomi pavyzdinėmis žemės ūkio šalimis.

1659 m. Vakarų Indijos bendrovė gubernatoriui atsakė, kad jiems pavyko surasti mokyklos vedėją ir jis atvyksta. Tai bus Aleksandras Karolis Cursius, profesoriavęs Lietuvoje.

Pagal Vokietijos Leipcigo universiteto archyvus lietuvis teologijos daktaras Alexander Curtius „with a Doctorate in Theology and the Degree of Licentiate in Jurisprudence“ 1652 m. studijavo šiame universitete.* Jam buvo skirtas sklypas sodui ar daržui, 500 florinų metinis darbo užmokestis, dar 100 sumokama prekėms įsigyti. Kol lotynų kalbos mokytojas atvyks, buvo skubiai statoma mokykla. Kai daktaras Kuršius 1659 m. balandžio 25 d. išlipo iš laivo „Bever“, ji jau buvo baigiama, ir netrukus aukštoji švietimo įstaiga pradėjo savo istoriją.

Pragyvenimas Naujajame Amsterdame nebuvo pigus, todėl tų metų rudenį rektorius prašė gubernatoriaus padidinti jo atlyginimą ir skirti daugiau lėšų mokyklos išlaikymui.

Bet jis užsiėmė ne tik mokymu, bet ir gydymu, nors formalaus daktaro licencijos ar laipsnio neturėjo.

Tačiau šaltiniuose minimi ir nesusipratimai tarp jo ir miesto valdžios, greičiausiai kilę dėl finansavimo, kurie ir privertė A. K. Kuršių grįžti į Europą, ir 1661 m. gruodžio 27 d. „nobilis Lithuanus“ jau buvo Olandijos Leideno universiteto dėstytojų sąraše kaip „medicinos kandidatas“. Apie jo šeimyninę padėtį, gimimo metus ar kita duomenų nėra.

Yra išlikusi 1967 m. Čikagoje 1500 egzempliorių tiražu išleista A.C.Curtius brošiūra „Įvedamoji medicinos disertacija apie „Inkstų ir pūslės akmenį“ medicinos daktaro laipsniui įsigyti, spausdinta Leidene 1662 m.“. Leidinyje įdėtas Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos pirmininko Stasio Budrio įžanginis žodis, kuriame rašoma ir apie pirmąjį lietuvį gydytoją Amerikoje. Apie tai rašė lietuvių laikraštis „Draugas“**.

Kas tas Kuršius?

Šio lietuvio vardas Amerikoje neužmirštas. 1976 m. minint JAV 200 metų nepriklausomybės jubiliejų, toje vietoje, kur Niujorke buvo pirmoji aukštesnioji mokykla – 18 Broad St., New York NY 10005, buvo iškilmingai atidengta paminklinė lenta („marker“) šios lotynų mokyklos pirmajam rektoriui dr. Alexander Carolus Cursius Curtius. Ją atidengė tuometinis Niujorko meras Abrahamas Beame, savo kalboje pabrėždamas lietuvių kultūrinį įnašą į miesto istoriją. Lentos iniciatorius buvo Anicetas Simutis.

Šis žymus lietuvių ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose Anicetas Simutis tyrinėjo Amerikos lietuvių gyvenimą, kurį aprašė 1953 m. išleistame „Pasaulio lietuvių žinyne“. Jis spėja, kad pavardė Kuršius, kuri rašyta lotyniškai, gali reikšti, kad pirmasis mokytas lietuvis Amerikoje kilęs ir Kuršo – dabartinės Latvijos pajūrio žemių, prie kurių vėliau priskirtas ir Palangos valsčius. Jos priklausė Livonijos ordinui, tad galbūt suprantama, kodėl Kuršius profesoriavo Leipcige. A. Simutis dar priduria, kad galbūt pavardė kilo iš „Kurčias“, bet apie tokią ar kitokią jo negalią jokių duomenų nerasta.

Tokios pavardės nuo seno buvo dažnos tarp lietuvių: Kuršius, Kuršis, Kuršelis, Kuršauskas, Kurčius ir t.t. O trijuose iš keturių dokumentų, rastų Niujorko archyvuose, („Documents Relating to the Colonial History of the State of New York“), profesoriaus pavardė jau rašoma „Cursius“. Tai gali būti ir spausdinimo klaida, bet gal jis vieną raidę pakeitė dar keliaudamas į Ameriką, svarsto A. Simutis, tačiau atsakymo neranda.

Niujorko archyvuose aptikęs Karolio Kuršiaus pavardę, A. Simutis susisiekė su Leideno universitetu, kur rado dokumentą, rodantį, kad Kuršius po dvejų metų darbo grįžo į Olandiją ir Leideno universitete, kuris yra vienas seniausių Europoje ir įkurtas 1575 m. (be to Leidene gimė garsusis tapytojas Rembrantas), registravosi tokiu įrašu: „1661.XI.27. Carolus Alexandrus Curtius, Nobilis Lituanus, Juris et Medicinae Candidatus”. Kuršius Leidene gyveno „Her’tog van Venetien“ viešbutyje prie Ilgojo tilto. Dabar Leidene ta gatvė vadinama Langebrug. Apie tolimesnį jo gyvenimą žinių neužtikta.

A. Simutis leidinyje „Lituanus“ anglų kalba 1959 m. kovą atskleidė dar daugiau detalių apie pirmąjį Amerikos gydytoją lietuvį***. Tuo metu buvęs Niujorko vicekonsulas negali atsakyti, ar A.C. Kuršius buvo politinis pabėgėlis iš Lietuvos, ar tiesiog ieškantis laimės naujose žemėse. Juk XVII a. viduryje Rusijos imperijos caras Aleksandras Michailovičius (1629 – 1676) Lenkijos ir Lietuvos kunigaikštystei buvo uždėjęs sunkias grandines, kai 1654 m. caro kariuomenė užėmė dalį Lietuvos, nuo žemės paviršiaus šluodama kaimus ir miestus. Metraštininkai rašė: „Keliaudami į Kalugą mes matėme daugybę vežimų, prigrūstų moterų ir vaikų iš Lietuvos, bėgančių į Rytus. Vyrai rusų buvo arba užmušti, ar nuskendę upėse. Septynis aštuonis vaikus buvo galima nupirkti už rublį…“ Šią citatą A. Simutis pateikia iš daktarės Vandos Daugirdaitės – Sruogienės veikalo „Lietuvos istorija“****.

Paskui diplomatas primena, kad, artėjant Rusijos armijai, daugelis institucijų traukėsi iš Lietuvos. Antai, viena turtingiausių Rytų Europoje Akademijos biblioteka 1655 m. pasitraukė į Mažąją Lietuvą, į Kionigsbergą, ir negrįžo, kol Vilnius buvo rusų okupuotas. Prūsija ir Vakarų Europa, taip pat Olandija, buvo užtvindyta pabėgėliais iš Lietuvos. Tad autorius mano, kad tarp jų galėjo būti ir A. C. Kuršius. Dar jis priduria, kad tuo metu aukštesnioji religinė mokykla buvo Kražiuose, kita Kionigsberge, todėl galima tvirtinti, kad profesorius dirbo vienoje iš jų. Tačiau jokių šaltinių, galbūt sunaikintų carinių ir sovietinių okupacijų metu, rasti nepavyko.

1949 m. lapkričio 5 d. laikraščio „The New York Times“ straipsnyje Niujorko mero pavaduotojas Johnas J. Bennettas rašė: „New York City was in debt to Lithuania because one of its countrymen, Carolus Curtius, was the first high school teacher to be appointed by Peter Stuyvesant in New Amsterdam“ („Niujorkas buvo skolingas Lietuvai, nes vienas iš jo tautiečių Carolus Curtius buvo pirmasis vidurinės mokyklos mokytojas, kurį Naujajame Amsterdame paskyrė Peteris Stuyvesantas“, – automatinis Google vertėjas).

Apie pirmąjį į Ameriką nukeliavusį mokytoją ir gydytoją buvo rašyta ir 2016 m. išleistoje penkių autorių knygoje „Pasaulio lietuviai; šlovė ir gėda“*****.

Reiktų priminti ir žurnalisto, daug metų dirbusio JAV, pasivaikščiojimo po Niujorką įspūdžius. „Manhetenas, centrinė didžiojo Niujorko dalis, iš šiaurės į pietus driekiasi per dvidešimt penkias mylias (keturiasdešimt kilometrų). Čia jungiasi visų tautų pastangos kuriant Naująjį pasaulį. Mažai planetoje yra gatvių, kurios garsumu galėtų lygiuotis su Volstrytu. Bankai, bankai, bankai… Pietiniame Manhetene iš Volstryto pasukęs į Broad gatvę, netrukus prieini impozantišką statinį su užrašu virš portalo „The New York Stock Exchange“ („Niujorko fondų birža“). Priešais pastatą stypso plonas medelis, kurį nuolat tenka atsodinti, nes jis negali įsitvirtinti kietame grunte. Šalia šaligatvyje įmūryta bronzinė plokštė, kuri informuoja, kad daugiau kaip prieš du šimtus metų (1792 m. gegužės 17 d.) šioje vietoje susirinkę pirkliai pirmąkart susitarė pasikeisti ne prekėmis, o jas patvirtinančiais dokumentais. Taip atsirado Niujorko birža. Pirmasis Niujorko rektorius – lietuvis. Ne kartą teko kilti į Niujorko biržos trečiojo aukšto galeriją, skirtą žiūrovams. Tačiau šįkart mane domino kas kita – memorialinė lenta, pritvirtinta kiek aukščiau žmogaus ūgio prie įėjimo į garsiausią pasaulio biržą. Didžiosiomis raidėmis angliškai parašyta: „Pirmoji lotyniška Naujojo Amsterdamo mokykla buvo įkurta šioje vietoje 1659 metais daktaro Aleksandro Karolio Kuršiaus Kurcijaus, lietuvio didiko ir mokslininko, kuris atvyko į olandų koloniją kaip lotynų mokyklos vadovas gubernatoriaus Peterio Stuyvesanto kvietimu.“ Apačioje pasirašo „Lietuvių dutūkstantųjų metų komitetas“…******.

***

Tai štai ir visa pirmojo mokyto lietuvio istorija. Tiesa, ji gana šykšti, bet tai nereiškia, kad, kaip berašytume jo pavardę, Aleksandro Karolio Kuršiaus paliktais ženklais Amerikoje negalime didžiuotis. Tas pasididžiavimas ne ką mažesnis negu kito garsaus menamo lietuvio – Kristupo Kolumbo.

——————————————————————————-

*Dr. Alexander Carolus CURSIUS-CURTIUS. Leidėjas – Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjunga. Redagavo Stasys Budrys ir Vaclovas Papreckas. Spaudė M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1967 (https://lmbtau.files.wordpress.com/2016/08/cursius-curtius140.pdf).

**https://www.draugas.org/news/the-first-lithuanian-in-america/.

***https://pressbooks.ulib.csuohio.edu/lithuanian-americans-and-their-communities-of-cleveland/back-matter/appendix-c-first-schoolmaster-of-new-york/.

****Dr. Daugirdaitē-Sruogienē, Lietuvos Istorija (History of Lithuania), Chicago, 1956.

***** Donatas Pocius, Marius Rutkauskas ir kiti. Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda. Vilnius, 2016.

******https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/trys-lietuviu-atmenos-manhatane-n317818.