Marija Zapereckaitė Talandienė

Barbenant medžių šakoms į langą, čiuženant kelyje lapus, gyvenime visi keliaujam ir ateina  momentas kada išeinam amžinybės keliu…                                                                                                                                               

Eidama 98-uosius į amžinybę išėjo žymi Lietuvos filologė anglistė vyr. dėstytoja Marija Zapereckaitė Talandienė.

Velionė gimė 1927 m. gegužės 31 dieną, Alytaus apskrityje, Alovės valsčiuje. Tėvai buvo grįžę iš emigracijos – Jungtinių Amerikos Valstijų, kur buvo susituokę. Jaunoji Marija buvo labai daininga, giedojo bažnytiniame chore. Baigusi vidurinę mokyklą Marija neatsitiktinai pasirinko anglų kalbos dėstytojos kelią, kadangi tėvai susituokę emigracijoje. Šeimoje buvo didelė biblioteka angliškų knygų, tėtis buvo labai apsiskaitęs žmogus, suprato anglų kalbą.

1957 metais Marija Zapereckaitė Vilniuje sukūrė šeimą su politiniu kaliniu Algirdu Talandžiu, susilaukė dviejų sūnų Šarūno ir Tauro.

Po studijų M. Talandienė liko dirbti buv. Valstybiniame Vilniaus pedagoginiame institute dabar – VDU Švietimo akademija, kuriame dirbo auksinius 50 metų ir išėjo į pensiją būdama 80-ies metų. Velionė M. Talandienė mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas, kalbėjo jidiš, italų kalbomis. Ji – buvusio užsienių kalbų fakulteto vyriausioji iš senosios pokario kartos dėstytojų. Dėstė ne tik praktinę anglų kalbą vyresniųjų kursų studentams, bet ir skaitė fonologijos kursą, nagrinėjo anglų literatūros meta kalbą. Stažavosi Maskvos užsienio kalbų institute. Buvo parengusi mokslinę anglų – lietuvių kalbų lyginamąją desertaciją iš fonologijos srities, jos vadovas – kalbininkas Jonas Kazlauskas, tačiau neaiškiomis aplinkybėmis jam žuvus, vėliau Marijai buvo paskirtas kitas  vadovas, liepta stoti į komunistų partiją, tačiau Marija Talandienė atsisakė – disertacija liko neginta.

Kolegų atsiminimuose M. Zapereckaitė Talandienė visada siekė aukščiausio profesionalumo standarto, buvo reikli kitiems, bet pirmiausia – sau pačiai. Jautriai bendravo su studentais ir kolegomis. Neoficialioje aplinkoje, o kaip gražiai skambėjo Marijos balsas dainuojant fakulteto teminiuose studentų vakaruose…

Labai domėjosi mokytojų rengimu – su kolegomis yra išleidusi mokymo priemones mokytojams. Parengė ir su kolegomis išleido mokymo priemonių studentams – akademinio rašymo ir anglų literatūros interpretacijos klausimais.

Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugijos bendruomenės vardu, reiškiame gilią užuojautą velionės sūnui Šarūnui, kitiems šeimos artimiesiems, buvusiems bendradarbiams, studentams.

Ilsėkis ramybėje mieloji Marija ir tegul Tavo kelionę į amžinybę palydi Aukščiausiojo malonė.

Velionė labai mėgo Vincą Mykolaitį Putiną ir savo žemiškos būties išėjimui pasirinko jaunystės dienų nuotrauką bei šį eilėraštį:

       Margi sakalai

Lydėdami gęstančią žarą vėlai

Pakilo į dangų margi sakalai.

Paniekinę žemės vylingus sapnus,

Padangėje ištiesė savo sparnus.

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,

Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją –

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.

Ir tarė, suplojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais

Pavytosios saulės ieškota liepsna,

Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,

Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,

Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai

Negrįžo į žemę margi sakalai.

 

ATSISVEIKINIMAS:

2024-11-08, penktadienį – 15 – 20 val. su kūnu laidojimo namuose Lakrima adresu: Kalvarijų g. 67, Vilnius (šalia ortodoksų cerkvės), palaikai išvežami kremuoti.                                                                                     
2024-11-09, šeštadienį – urnos lankymas:  9 – 14 val.

Laidotuvės Kairėnų kapinėse, laidojama šeimos kapavietėje, šalia vyro Algirdo ir sūnaus Tauro.