Lietuvių kalbos žodynas. Teresės Paulauskytės nuotr.

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis sutarta, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.

Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.

Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims, kurie prekių pardavimo veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, pavyzdžiui, kai prekės parduodamos įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis. Išimtys taip pat galės būti taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.

Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau yra susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba, kai siekiama gauti paslaugas ar prekes. „Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba – 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte. Pasak jų, nauja nuostata galėtų paskatinti užsieniečius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei mokytis bent šnekamosios lietuvių kalbos.

Pasak šio pataisų iniciatorės, Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, lietuvių kalbos mokėjimas bent jau žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje, pagerintų jų gebėjimą integruotis ir siekti karjeros, didesnių pajamų, ir kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jei tai yra kariaujanti šalis. „Noriu priminti, kad šis įstatymas yra ne apie tai, kad mokėti lietuviškai privalo dirbantis darbą sandėlyje ar virtuvėje, ar ten, kur nėra bendravimo tiesiogiai su klientu, kuriam tu suteiki paslaugą ar parduodi prekę, šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba“, − Seimo posėdyje yra sakiusi parlamentarė.

Už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3667(2) balsavo 78 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis