Dalia Asanavičiūtė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė. Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Nors pasaulis ir sparčiai keičiasi, galima neabejojant tvirtinti, kad ir 2050-aisiais apie trečdalis lietuvių gyvens už Lietuvos ribų.

Diaspora visada buvo tvirta Lietuvos nepriklausomybės atrama, visus lietuvius vienijančios lietuviškosios tapatybės kūrėja, Lietuvos ekonominio klestėjimo ramstis. Todėl būtina ir toliau vystyti Lietuvos, kaip diasporinės valstybės sampratą, ir tokią nuostatą įtraukti į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, – teigė pasaulio lietuvius vienijančių organizacijų atstovai, susirinkę į Seimo Ateities komiteto surengtą nuotolinę diskusiją „Diaspora 2050“.

Lietuvių diaspora pasižymi išskirtiniu lojalumu savo tėvynei, todėl ji suvaidino esminį vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę tiek praėjusio amžiaus pradžioje, tiek jo pabaigoje. Ji yra ir dabartinės Lietuvos atsparumo rezervas. Kad mūsų diaspora išliktų gyvybinga, o jos ryšiai su tėvyne stiprūs ir abipusiai, būtina ir toliau plėtoti paramą diasporos lituanistiniam švietimui, kultūros įstaigoms, taip pat pašalinti įsisenėjusias pasaulio lietuvių ir tėvynės ryšių išlaikymo kliūtis – užtikrinti gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą, internetinio balsavimo galimybę, – sakė Dalia Asanavičiūtė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė.

Diaspora yra integrali Lietuvos visuomenės dalis, susitelkusi į bendruomenes net 55 pasaulio valstybėse, – tvirtino Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

„Diasporos integravimas, jos didžiulio potencialo panaudojimas tolesnei Lietuvos valstybės pažangai galėtų būti vienas pagrindinių strategijos „Lietuva 2050“ užmojų“, – antrino Aktyvios diasporos portalo pilietybė.lt vadovė Lina Dusevičienė.

Aukšta išeivijos profesionalų kvalifikacija, asmeniniai kontaktai galėtų tapti integralia Lietuvos ekonominio proveržio dalimi. Užuot diasporoje mačius tik grįžtamosios imigracijos šaltinį, reikėtų ją tikslingai telkti ir panaudoti kaip globalų žinių ir ryšių tinklą, šaliai suteikiantį didžiulį pranašumą, – pabrėžė Vilma Green iš Londono lietuvių profesionalų klubo, Veslava Aganauskė iš Stokholmo lietuvių profesionalų klubo, Nedas Abaris iš Italijos lietuvių profesionalų klubo.

Kitos valstybės pilietybės priėmimas išvykusiems lietuviams dažnai yra ekonominė būtinybė siekiant profesinės karjeros, taip pat ir politinės įtakos priimančiose šalyse. Tačiau emociškai išeiviai lieka lietuvių tautos ir valstybės dalimi, yra suinteresuoti jos sėkme, o kritinėse situacijose – pasirengę ją ginti, tvirtino Marius Vilemaitis, Niujorko lietuvių profesionalų klubo narys. „Žinojimas, kad visada gali grįžti, suteikia saugumo jausmą, išlaiko ryšį su namais giliąja, psichologine prasme“, – sakė M. Vilemaitis.

Išeivijos atstovai, talkinami Seimo Ateities komiteto, ketina pateikti siūlymus valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektui.

Diskusiją moderavo asociacijos „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė.

Diskusijoje dalyvavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata,  Seimo narė Angelė Jakavonytė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkė Marta Matuzonytė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkė Ingrida Vaznelytė, Italijos lietuvių profesionalų klubo narė Daiva Lapėnaitė, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Skirma Kondratas, Valstybės pažangos tarybos narys, verslo konsultantas Aleksandras Abišala.

Kviečiame stebėti diskusijos vaizdo įrašą Seimo internetinės svetainės ,,Youtube“ paskyroje Atviras Seimas.

lrs.lt inform.