Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: http://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ 

Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai ir gydytojai Johanas Peteris Frankas ir Jozefas Frankas. Netrukus Johanas Peteris išvyko į Sankt Peterburgą, o Jozefas Frankas ėmėsi vadovauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, nuo 1805 metų – Terapijos katedrai. 1805 metais jo dėka buvo įsteigti Vilniaus medicinos institutas, Vilniaus medicinos draugija, Patologinės anatomijos muziejus.

Tuo laikotarpiu medicinos mokslus Vilniaus universitete dėstė ir būrys kitų įžymių profesorių, kaip Liudvikas Henrikas Bojanus, kurio lyginamosios anatomijos paskaitos buvo vienos novatoriškiausių Rytų Europoje, taip pat broliai Andrius ir Jonas Sniadeckiai, Vaclovas Pelikanas, ėjęs tam tikrą laikotarpį VU rektoriaus pareigas, taip pat Janas Andrius Lobenveinas, irgi ėjęs VU rektoriaus pareigas, buvo Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas bei vakcinacijos pradininkas Lietuvoje, Janas Niskovskis, Jonas Fridrikas Volfgangas nuo 1804 m. dėstęs farmacijos kursą ir ėmęs vadovauti VU vaistinei, buvo vaistinės profesorius, Konstantinas Porcijanka, Adolfas Abichtas ir kt.

Jozefas Frankas. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

                      Jozefas Frankas atsiminimuose apie Vilnių rašo: “1578 metais įkurtas Vilniaus universitetas valdant lenkams buvo tik vienuolynas, kur, be teologijos ir matematikos, šiek tiek mokė chirurgijos. Dar neprijungus Lietuvos prie Rusijos, Varšuvoje esanti Mokyklų komisija įkūrė Gamtos mokslų ir Medicinos katedras. Paskutinis Lenkijos karalius pasikvietė net Z.G.A. Forsterį, pagarsėjusį po kelionės aplink pasaulį, patikėdamas jam Gamtos istorijos katedrą. Praktinę mediciną dėstė kažkoks Langmajeris, gydytojas iš Vienos. Iš ten pakvietė Lobenveiną dėstyti anatomijos; Forsterį pakeitė Špicnagelis, bet jis, kaip ir Langmajeris, neilgai išbuvo Vilniuje. Langmajeris daugiau užsiėmė privačia praktika negu dėstymu.”

                      Minėtas Vilniaus universiteto profesorius, atvykęs iš Vienos Jozefas Langmajeris ir jo žmona Cecilija Vilniuje susilaukė dukters Marijanos Džozefinos, kurią pakrikštijo Martynas Počobutas, Vilniaus astronomijos observatorijos kūrėjas ir Marijona, kilusi iš grafų Morikonių giminės.

                      Kitas, paminėtas Jozefo Franko Vilniaus universiteto profesorius Ferdinandas Špicnagelis atvyko į Vilnių, sėkmingai čia įleido šaknis ir įsikūrė. Ferdinandas Špicnagelis buvo vedęs Marijaną Foerster, su kuria Vilniuje susilaukė viso pulko vaikų. Štai, 1805 m. gruodyje jiems gimė duktė Klementina Izabelė, 1807 m. sausio mėnesį šv. Jonų bažnyčioje buvo pakrikštytas devynių dienų amžiaus Špicnagelių sūnus Liudvikas Ferdinandas Jokūbas, jo krikšto tėvu tapo žmonos giminaitis Danielis Foersteris. O 1807 m. vasario mėnesį šv. Jonų bažnyčioje iškilmingu krikštu buvo pakrikštyti abu Špicnagelių vaikai: Liudvikas Ferdinandas Jokūbas ir Klementina Izabelė Margarita, jų krikšto tėvais tapo Vilniaus universiteto chirurgijos profesorius Jokūbas Briolet, taip pat anatomijos profesorius Jonas Andrius Lobenveinas, Margarita Briolet ir Marijana Gercka. 1809 m. gimusį Špicnagelių sūnų Aleksandrą Ferdinandą pakrikštijo VU profesorius Liudvikas Bojanus ir profesoriaus Jokūbo Briolet žmona Margarita Briolet, krikštynose asistavo VU profesorius Andrius Jonas Lobenveinas ir Kazimira Gerska. 1810 metais gimusio Špicnagelių vaiko krikštatėviu tapo VU profesorius Jokūbas Briolet. 1812 m. rugsėjo mėn. buvo pakrikštytas Špicnagelių sūnus Mikalojus Ferdinandas, kurio krikšto tėvu tapo prof. Mikalojus Mianovskis. 1813 m. Špicnageliams gimė duktė Emilija Izabelė Teresė, kurios krikšto tėvas notaras Andrius Malevskis. Taigi, kaip matyti, Špicnageliams Vilniuje vaikai gimė kone kasmet. Patys Špicnageliai taip pat nevengdavo dalyvauti Vilniaus miestiečių apeigose, štai 1807 metais Ferdinandas Špicnagelis kartu su bajore Viktorija Bulhak tapo Viktorijos Klementinos, duktės bajoro Aleksandro Zoberlo ir Karolinos Concerte krikštatėviais, Marijana Špicnagel 1813 metais kartu su VU profesorium Augustu Bekiu, profesorium Mikalojum Mianovskiu ir Kotryna Bekiu pakrikštijo Kazimierą Amrozijų, Juozo Butkevičiaus vaiką.

                      Sunku pasakyti, ar Foersteriai, susigiminiave su Špicnageliais, turėjo kokį nors ryšį su gamtininku ir keliautoju Georgu Adamu Forsteriu (ko gero tik panašus pavardės sąskambis). Kaip rašo, išsamiai jo gyvenimą Vilniuje tyrinėjęs Laimonas Briedis, Georgas Forsteris kartu su žmona vokiete Terese ir Vilniuje gimusia dukterimi, Rusijos imperatorės pagalba, paliko Vilnių dar 1787 m. vasarą (žiūr. Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas, 2015, Baltos lankos, p. 93) ir nors Universiteto vadovybė kvietėsi, Forsteris atgal nebesugrįžo.

                      Špicnagelių vaiko krikštatėviu paminėtas profesorius Liudvikas Bojanus į Vilnių atvyko 1806 metais iš Darmštato ir atvežė, kaip teigiama šaltiniuose, mokslą, kurio dar niekas nebuvo girdėjęs. Vilniuje Bojanus įkūrė Zooanatomijos muziejų, skaitė lyginamosios anatomijos kursą, dėstė veterinariją, jo parašyti mokslo darbai išgarsino Vilniaus universitetą Europoje.

Bojanus Ludwig. Nuotraukos  šaltinis – vikipedija

                      Žmogaus anatomijos kursą iki 1820 metų Vilniaus universitete skaitė vokietis Jonas Andrius Lobenveinas. Dar 1809 m. Jono Andriaus Lobenveino sūnų Konstantiną pakrikštijo Tomas Reyzeris ir Barbora Florentina – Goullon, asistavo profesorius Ferdinandas Špicnagelis. Deja, vaiko motina metrike neįrašyta, darytina prielaida, jog Jonas Andrius Lobenveinas buvo įsisūnijęs berniuką.  Pats Jonas Andrius Lobenveinas tapo Justino Hipolito Hotz, kurio tėvas Gabrielius taip pat ėjo pareigas Vilniaus universitete, krikštatėviu.

                             1802 m. rugpjūčio 4 d., (nors įrašyta prie 1809 m.) VU profesorius Andrius Sniadeckis vedė Konstanciją Mikulovską. Jo santuokos liudytoju buvo Abiejų Tautų Respublikos vėliavininkas, vienas Tado Kosčiuškos sukilimo vadovų Tomas Vavževskis. Dar 1800 m. liepos mėnesį buvo pakrikštyti du profesoriaus Andriaus Sniadeckio ir Konstancijos Mikulovskos vaikai, t.ty. 1798 m. gimusi duktė Sofija Elžbieta ir 1799 m. gimęs sūnus Juzefas Konstantinas. Krikštijo Vilniaus universiteto rektorius Jeronimas Stroinovskis, didikai Sofija Tyzenhauzaitė, Pacas, Radvilienė. 1802 m. rugpjūčio 4 d. Andriui ir Konstancijai Sniadeckiams gimė duktė Kornelija Liudvika, kurios krikštatėviai VU profesorius Jonas Sniadeckis bei Sofija Sniadecka.

Andrius Sniadeckis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

Profesorius Andrius Sniadeckis paminėtas ir 1806 m. Stanislovo, Rapolo Karolio, sūnaus Stanislavo Valavičiaus ir Dominykos iš Tiškevičių krikštynose, 1814 m. kartu su Konstancija Radvilaite, Ona Radvilaite, profesorius Augustu Bekiu, taip pat profesorium Jonu Fridrichu Niškovskiu dalyvavo Naugarduko valdininko ir jo žmonos vaiko krikštynose.  Metrikuose minimas ir Pranciškus Sniadeckis, kurio ir jo žmonos Kotrynos sūnų Cezarį Augustą Aleksandrą 1814 m. rugsėjo mėn. pakrikštijo Vilniaus universiteto profesorius Jonas Fridrichas Niškovskis ir Marijona Pomarnacka. Pranciškus Sniadeckis galėjo būti artimas Andriaus ir Jono Sniadeckių giminaitis, taip pat ir Sofija Sniadecka. Paminėtas VU profesorius Jonas Fridrichas Niškovskis kartu su savo mokytoju Jokūbu Briote įkūrė Chirurgijos katedrą, kažkiek metų jai vadovavo, deja, 1816 m. mirė. 1814 m. Sofija Sniadecka kartu su VU profesoriumi Mykolu Mianovskiu tapo Andriaus ir Teklės Kviatkovskių vaiko krikštatėviais. Profesorius Mikalojus Mianovskis nuo 1818 m. vadovavo Akušerijos katedrai.

1806 m. kovo 19 d. Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje su vyskupo dispensa (leidimu) susituokė  Vilniaus universiteto spaustuvės vadovas (prefektas) Juozas Zavadskis ir Marijana Fiurer (Ferer). Liudytojais buvo Janas Pavelas Rosmanis ir Antonas Šubertas. Tų pačių metų gruodžio mėnesį pakrikštytas vyriausias Zavadskių sūnus Juzefas Antanas, kurio krikštatėvis jau minėtas Janas Pavelas Rosmanis. 1809 m. Zavadskiams gimė duktė Kamelija Karolina, kurios krikštatėvis filosofijos daktaras Motiejus Choinovskis, krikštamotė Karolina de Dratz. Taip pat dalyvavo  Stanislovas Holzneris ir Ana Zeidler. 1811 metais Zavadskiams gimė sūnus Jonas Vladislovas Teofilijus, krikšto tėvas Jonas Petras Bogdanovičius ir Sofija Steigner.  1813 metais Zavadskiams gimė duktė Marija Karolina Juzefa, kurios krikšto tėvas Bernardas Pranciškus Lavigne. 1814 m. gimė sūnus Adomas Andrius Juozas, kurio krikšto tėvai: Kazimieras Kontrymas (VU sekretorius)  ir Julija Bigulska. VU spaustuvininko Juozo Zavadzkio ir Marijos de Fiurer sūnų Motiejų Aleksandrą 1820 m. balandžio mėn. Vilniuje pakrikštijo Motiejus Zavadskis, teismo skyriaus sekretorius ir Aleksandra Volfgang.

Juozas Zavadskis. Nuotraukos  šaltinis – vikipedija

1811 m. Vilniaus katedros kanauninkas emeritas, Vilniaus universiteto profesorius, teologijos daktaras Juozas Boguslavskis sutuokė gubernijos sekretorių Andersoną ir kanceliarijos darbuotojo dukterį Marijaną Voinič. Liudytojai VU profesorius Jonas Rustemas, Albrechtas Bartuševičius, Ignacijus Voinič. To meto Vilniuje Andersonų aptinkama ir daugiau. Pvz., Otas Andersonas 1820 metais dalyvavo Aurelijos Herman, kuri buvo duktė Jono Hermano ir Eleonoros Maryanskos, krikšte. Šios mergaitės krikšto tėvas VU profesorius Augustas  Bekiu, krikšto motina – Sofija D’Abre. Krikštynose taip pat dalyvavo medikas Gotlibas Raulis bei Teresė Vagner.

1814 m. birželio 8 d. farmacijos profesorius Jonas Frederikas Volfgangas įformino santuoką su Aloyza Pavlovska šv. Jonų bažnyčioje. Dalyvavo profesorius Simonas Malevskis, Vilniaus universiteto sekretorius Kazimieras Kontrymas. Apie jį rašoma ir St. Moravskio „Broliai bajorai: atsiskyrėlio gavenda“, jog dirbant su archyviniais šaltiniais paaiškėjo ir tai, jog garsusis kartūzų vienuolis Paulius Geniušas tada susirašinėjo ne su profesorium Jonu Frederiku Volfgangu, bet su jo dukterimi literate ir botanike Aleksandra Volfgangaite (sudarytojos Redos Griškaitės paaiškinimas).

                      1808 m. liepos pabaig. Vilniuje susituokė Juozas Glovackis ir Barbora Krajevska.
Juozapas Hiliaras Glovackis buvo dailininkas, scenografas, grafikas, tapytojas, studijavo Vilniaus universitete pas J. Rustemą ir J. Saundersą. 1819–1826 m. dirbo Vilniaus universiteto litografinės spaustuvės vedėju. Rašoma, jog Glovackis sukūrė dekoracijų Vilniaus teatrų spektakliams, litografijų, nutapė portretų, dekoravo Vilniaus universiteto Kolonų salės skliautus. Glovackio santuokoje liudijo  Antonis Fišeris, to meto žinomas Vilniaus aktorius, dainininkas. Jis 1801 m. vaidino Vilniuje Madlenos Moravskos teatre. Dainavo J. Franko pastatytuose J. Haidno „Pasaulio sukūrime“, Cingarelio operoje „Romeo ir Džuljeta“, kuriuose dainavo ir profesoriaus Jozefo Franko žmona Kristina. Paminėta, jog kompozitorius Haidas “Pasaulio sukūrimą” specialiai pritaikė Kristinai Frank.  Juzefo Franko atsiminimuose apie Vilnių teigiama, jog Antonas Fišeris turėjo nemažų sceninių gabumų, neblogą balsą, sceninę dikciją. Atlikdavo karžygių, įsimylėjėlių vaidmenis. Dainavo ir komiškosiose operose.

Jozefo Franko žmona Kristina, kuri, kaip minėta, buvo žymi  dainininkė, Haidno mokinė,  taip pat buvo kviečiama į vaikų krikštynas. Pvz., 1820 m. kovo mėn ji kartu su kunigaikščiu Ignatijum Tyzenhauzu, taip pat Konstancija Tyzenhaun pakrikštijo bajorų Baltramiejaus Šimanskio ir Agotos Linkevičiūtės dukrą Juzefą Agotą.

Apie Jozefą Franką rašė ir to meto užsienio literatūra (pvz., Rabbe Sainte-Preuve. Biographie universelle et portative des contemporains, ou Dictionnaire, Paris, 1834). Šiame šaltinyje nurodomi ir anatomijos profesorius Adomas Belkevičius (Adam Belkiewicz), Vincentas Homolickis, fiziologijos profesorius, Mykolas Mianovskis, Vincentas Herberskis, Frederikas Hechelis, Vrublevskis, Jonas Kuleša, Konstantinas Veryha, Adolfas Abichtas, taip pat Konstantinas Porcijanka.

Jau ankstesniame autorės straipsnyje aprašytas Konstantinas Porcijanka susituokė Vilniuje 1821 m. balandžio mėnesį šv. Jonų bažnyčioje su Klementina Jasinska. Jo santuokoje dalyvavo Lenkijos kariuomenės generolas Kosakovskis ir kiti. K.Porcijanko vaikus taip pat yra krikštijęs akademikas Anupras Laturas, Platonas Kukolnikas ir Marijana Kukolnik. Platono brolis Pavelas Kukolnikas, kuris taip pat buvo Vilniaus universiteto profesorius, dirbo visuotinės istorijos katedroje, taip pat įėjo į universiteto tarybą, vadovavo bibliotekai.  “Pasivaikščiojimuose po Pilies gatvę” tarp kitų universiteto profesorių aprašo ir Konstantiną Porcijanko. Šiame leidinyje Pavelas Kukolnikas rašo, jog Vilniaus universiteto medicinos skyrius (fakultetas) buvo aukšto profesionalaus lygmens. Mini jis ir abu profesorius Frankus, chemiką Andrių Sniadeckį, Lobenveiną, Bojanusą, Gerberskį.

Kukolnikas nepamiršo ir literatūros. Čia mini Adomą Mickevičių, Odincą, Malinovskį, kunigaikščius Eustachijų ir Konstantiną Tiškevičius, Korsaką, Kraševskį ir kitus (Кукольник П. В. Путешествие по Замковой улице).

Metrikuose šmėžuoja ir pirmoji moteris rašytoja, rašiusi prancūzų kalba, Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, tiesa, ji gimė ne Vilniuje, o prie Lydos Žaludko dvare  Ignoto Tyzenhauzo ir Marijos Pšezdzieckytės šeimoje. Tačiau jos sesuo Aleksandra Marija Liudvika, 1820 m. gimė jau Vilniuje, jos krikštytojai: Tomas Vavževskis ir Liudvika Kosakovska. Grafas Kosakovskis buvo vedęs vieną Tyzenhauzaičių, o aprašė juos visus  Gabrielė Giunterytė Puzinienė „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“. Prof. Juzefo Franko “Atsiminimuose apie Vilnių” pasakojama, jog keletas šeimų varžėsi didybe su maršalka: Prancūzijos ambasadoriaus Konstantinopolyje sūnus grafas Šuazelis-Gufjė, vedęs buvusią Jekaterinos II freiliną grafaitę Potocką; Lietuvos didžiojo kunigaikščio šunininkas grafas Kosakovskis, vedęs ponios de Šuazel seserį; grafas Tyzenhauzas (vadas); kancleris generolas Morikonis ir grafas Potockis, kurio žmona – grafaitė Pac, kilusi iš Toskanos Pacių.

Minėtas grafas Šuazelis – Gufjė (tikriausiai vardas Oktavijus) kartu su žmona grafaite Potocka Vilniuje 1802 m. rugpjūčio 13 d. susilaukė sūnaus Aleksandro Oktavijaus Felicijano, pakrikštyto 1806 m., šv. Jonų bažnyčioje, kurio krikštatėviais tapo Potockiai.

Vienas paskutinių aptinkamas metrikuose iš Šuazel – Gufjė giminės, tai grafas Gabrielis Deokratas Karolis Steponas Ignotas de Šuazel Guffier, mires 1935 m. gegužės 14 d. Kaune,  61 metų amžiaus Aleksandro de Šuazel Gufjė ir Sofijos Čapskaitės sūnus. Paliko žmoną Matildą Emiliją Paslauskaitę ir dukterį Ireną Gabrielę de Šuazelytę Gufjė del Vitrolešienę. Palaidotas 1935 m. gegužės 18 d. Platelių kapuose vietinio klebono.

Susilaukė vaikų Vilniuje ir atvykę architektai. Pvz., Josephas Poussier. Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Josephas Poussier kilęs iš Prancūzijos, architektūrą studijavo Paryžiuje. 1803 atvyko į Lietuvą ir  1808–21 tapo Lietuvos gubernijos architektu. Pagal jo projektus Vilniuje rekonstruota Sapiegų rūmai, Vilniaus universiteto kai kurie pastatai, Vilniaus gubernijos buvusių įstaigų rūmai kvartale tarp Vilniaus, Klaipėdos ir Trakų gatvių. Prižiūrėjo Aukštutinės pilies mūrų, abiejų bokštų konservavimo, kalno šlaitų sutvirtinimo darbus (1816–17), parengė Kražių kolegijos kai kurių pastatų atnaujinimo planus, Vilniaus generalinį planą (su V. Gesčiu; abu 1817).

Josephui Poussier ir jo sutuoktinei Annai Dabry 1810 metų lapkričio mėnesį gimė  sūnus Alfonsas Augustinas, kurio krikštyti buvo atvykęs žymios Tulūzos Lotrekų giminės atstovas Markas Antonius Juzefas Jurgis de Toulouse-Lautrec ir Teresė Dremond. Tačiau Tulūzos Lotrekų atstovai gyveno Vilniuje. Asistavo krikštynose Tomas Dremondas ir Kunegunda Stachovska.

Štai, 1801 m. Vilniuje susituokė Aleksandras de Toulouse-Lautrec (Tuluzos Lotrekas) ir Serafima Matusevičiūtė. Liudijo Jonas Frizellis ir Stanislovas Valavičius. Po santuokos jaunieji Lotrekai apsigyveno Vilniuje. 1802 metais Vilniuje pakrikštytas Raimondas, Antonijus, 1803 metais – Konstancija, o 1804 metais – Alfonsas Joachimas, duktė ir sūnūs Aleksandro ir Serafimos Tuluzos Lotrekų. Pastarųjų dviejų krikštatėviai Antanas Valavičius ir Benedikta Zaleska, prokuroro žmona Ona Furmans, o Raimondą Antonijų krikštijo Antonijus de Toulouse-Lotrekas ir baronienė Honorata Gierzderhoff.

Taigi, Matusevičiai buvo susigiminiavę su Tuluzos Lotrekais. Paminėtina, jog iš šios giminės kilęs ir Anri de Tuluz-Lotrekas (1864 m. lapkričio 24 d. – 1901 m. rugsėjo 9 d.) – XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių postimpresionizmo atstovų.

Pabaigai, paminėtina, jog lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius savo trilogijoje ir pagal jo romaną pastatytame to paties pavadinimo filme “Ugnimi ir kalaviju“ pavaizduotas lietuvis bajoras Podbipieta. Paminėtina, jog bajorai Podbipietos gyveno ir XIX amžiaus pradžios Vilniuje, turėjo namą ir dalyvavo visuomenės gyvenime. Pvz., 1810 m.  Vilniuje susituokė Stanislovas Podbipieta ir Juzefa Volgemutt.

Straipsnio autorė už pagalbą tyrinėjant XIX amžiaus Vilniaus profesūros gyvenimą dėkoja Rasai Šileikienei ir Justinui Janickui.

Naudota literatūra:

Autorių kolektyvas. Vilniaus universiteto istorija 1579-1994/ VU, 1994;

Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas/Baltos lankos, 2015;

Gabrielė Giunterytė Puzinienė – Vilniuje ir Lietuvos dvaruose, Vilnius, 2005;

Jozefas Frankas. Atsiminimai apie Vilnių/skelbiama: http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LF00/Jozefas_Frankas._Atsiminimai_apie_Vilni%C5%B3.LF0300.pdf;

Moravskis Stanislovas. Iš visur po truputį: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda, parengė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, l. 432;

Moravskis Stanislovas. Iš visur po truputį: broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda, parengė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, II t., 2016;

Кукольник П. В. Путешествие по Замковой улице/skelbiama http://homlib.com/kukolnik-pv/puteshestvie-po-zamkovoy-ulice;

Rabbe Sainte-Preuve. Biographie universelle et portative des contemporains, ou Dictionnaire, Paris, 1834;

Visuotinė lietuvių enciklopedija: Poussier Joseph/ https://www.vle.lt/Straipsnis/Joseph-Poussier-6638;

Vilniaus šv. Jonų bažnyčios krikšto, santuokos ir mirties metrikai – LVIA, fondas 604, apyrašas 10, skelbiama svetainėje e-paveldas.lt.