Pauliaus Gasiūno nuotr.

Menininkė, interjero dizainerė ir dekoratorė Eglė Bučienė vienoje seniausių Vilniaus baldų gamyklų iš popierinio korio sukūrė įspūdingą meninę dekoraciją „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“. Lietuvos Rekordų akademija užfiksavo, kad tai – inovatyvus reiškinys Lietuvoje ir didžiausias statinys iš popierinio korio – 336 cm aukščio arkinė kolonada. 

Įspūdingam meniniam projektui „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ dekoratorė E. Bučienė sukūrė 11 kolonų. Aukščiausia kolona siekia net 336 cm. Šiam projektui iš viso sunaudota 102 m2 įvairių matmenų itin trapios medžiagos – popierinio baldinio korio. Tai ne tik tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti, bet ir originalus bei inovatyvus popierinio korio panaudojimas.

 „Džiaugiamės fiksuodami dar vieną Lietuvos rekordą, kuriame išties stebina ir žavi kūrybiškumo, inovatyvumo ir tvarumo dermė. Eglės Bučienės sukurta arkinė kolonada iš popierinio korio yra itin sudėtingas statinys, pareikalavęs įvairiapusės meistrystės.

Kadangi popierinis korys yra medžiaga, kuri pati negali būti laikančioji konstrukcija, menininkei teko iššūkis ne tik sugalvoti, parinkti ir pagaminti tokį pagrindą, bet ir atrinkti jam tinkamus įvairaus storio popierinio korio segmentus, juos

tarpusavyje suderinti, sujungti ir suformuoti estetinį, saugų skulptūrinį elementą. Kuriant šią originalią meninę dekoraciją panaudota net 16 skirtingų popierinio korio rūšių“, –sakė rekordą užfiksavęs Rekordų akademijos vadovas Gintaras Pocius.

„Baldų vidinės konstrukcijos dalis, būtent ta nematoma baldo detalė – popierinio korio užpildas – pirmą kartą naudojamas kaip meninė medžiaga, dekoro elementas. Mano idėja buvo industrijoje naudojamą medžiagą pateikti visiškai nebūdingu būdu – lankstų popierinį korį pavaizduoti kaip konstruktyvą ir sukurti iš jo architektūrines kolonas. Praktinės korio sandaros savybės – suklijavimo būdas – tapo dekoravimo išskirtinumu, faktūriniu raštu, kurį išreikšti, suderinti ir švariai pateikti  reikėjo didelio kruopštumo ir meistrystės. Konstruodama architektūrinę dekoraciją, išnaudojau pačią korio struktūrą – perregimumą ir šviesos pralaidumą, kuris sukūrė lengvumo efektą. O skirtingas korio storis lemia įvairų šviesos judėjimą: keičiamas žiūros taškas kelia susidomėjimą, kuria intrigą bei vizualinę naujovę“, – šventinės dekoracijos subtilybes atskleidė menininkė.

Savo kūryboje nuolat inovatyvių formų ir išraiškų ieškanti menininkė, paklausta, kaip gimė temos „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ idėja, atskleidė, kad tiek kurdama interjerus, tiek šventines dekoracijas, pirmiausia stengiasi kurti tokias išraiškos formas, kurios būtų aktualios įmonei ir atskleistų jos identitetą. Taip pat jai svarbu kurti iš tvarių ir aplinkai draugiškų medžiagų. „Pirmiausia, visada turiu mintį, apie ką kalbės interjero, dekoravimo idėja, kuo ji bus reikšminga, kokios priemonės geriausiai ją perteiks, atsižvelgiu į erdvę, jos ypatumus, aplinkos ir dekoro elementų dermę, proporcijas, komponuojamų objektų apimtis, skaičių ir pan. Labai svarbu matyti visumą ir viską apgalvoti iš anksto. Tuomet atsiveria dar platesni kūrybiniai plotai – kokius pojūčiais patiriamus efektus galima išgauti, pajusti, išplėtoti. Šiuo atveju temos aktualumą, objektų gabaritus ir apimtis tarytum padiktavo pati kūrybinė žaliava – popierinio korio užpildas, o pastato erdvės stiklo sienos – pasitelkti šviesą ir atspindžius, ir taip „išauginti“ šviečiantį kalėdinį mišką.“

Pasak menininkės E. Bučienės, šventinei meninei dekoracijai pasirinktas įmonės gamyboje naudojamas popierinio korio užpildas yra tvari, ekologiška medžiaga.  Be to, kaip industrinė medžiaga jis lengvas, atsparus gniuždymui, perdirbamas ir neišskiria į aplinką jokių kenksmingų medžiagų. Menininkės idėją įgyvendino ir drauge su ja instaliaciją beveik dvi savaites kūrė 4 žmonių komanda.

Jau daugiau nei dvidešimt metų privačius ir viešuosius interjerus kurianti dizainerė atskleidė, kad tai buvo viena sudėtingiausių jos kurtų šventinių dekoracijų, pareikalavusi ne tik kūrybiškumo ir fantazijos, bet ir itin kruopštaus fizinio darbo, atidos ir net fizinės jėgos, – itin jautriam ir lepiam popieriniam koriui stabilumo ir tvirtumo suteikia specialiai sukurta laikančioji architektūrinė konstrukcija.

Pati bazinė konstrukcija, pasak E. Bučienės, turėjo būti ažūrinė, labai preciziška, su kuo mažiau detalių – visų pirma, kad atlieptų vizualinius užmojus – popierinio korio architektūrinės kolonados perregimumą, taip pat itin švariai pagaminta, kad trapus ir lengvai pažeidžiamas popierinis korys niekur nebūtų sugadintas: nesikabintų – nepersitemptų, nesideformuotų, neplyštų. Kitaip sakant, popierius turi atmintį: jei jį įplėši ar įspausi, nebeatstatysi. „Didžiausia architektūrinė užduotis buvo sujungti trapaus popierinio apvalkalo tūrius į vieną statinį – arkinę kolonadą.  Kai imiesi naujo iššūkio, visada būna netikėtumų. Tačiau jie įveikiami. Paslaptis – gerai atlikti namų darbai, paruošti brėžiniai, sutelkta kruopšti, iššūkių nebijanti komanda“, – sakė inovatyvią šventinę dekoraciją pristačiusi menininkė.

Trumpai apie idėją: Stebuklingu Kalėdų metu, jei tik norime, galime pakeliauti laiku, erdve, dimensijomis… Šiuo metu galime persikelti į kitą laikotarpį, XVIII amžiaus Stokholmą, vadinamą Šiaurės Paryžiumi. Tuomet Švedijos karalystę valdė Karalius Gustavas III, nutaręs į Stokholmą „importuoti“ Versalio rūmų dizaino tendencijas ir paversti jį švediškuoju rokoko.

Suklestėjusiame Gustavo stiliaus Stokholme pramonė dar tik pamažu kūrėsi, o baldų gamybos pasaulyje įsitvirtino meistrystė, išskirtinumas, manieringumas.  Ir grožis. Ši sąvoka, ilgainiui besikeičiant laikotarpiams ir stiliams, lydėjo švediškąją aplinkos – interjero, baldų pramonės ir kt. – kultūrą per visus laikotarpius iki pat dabar. (…) Nes istorija yra tas laiptelis, nuo kurio žvalgantis atsiveria naujos perspektyvos, ir tuomet lipame aukštyn… Tad pasitelkdami šią 2024 m. Kalėdoms skirtą dekoravimo projekto mintį kviečiame nusikelti kelis šimtmečius atgal ir pabūti simbolinėje to laikotarpio aplinkoje, menančioje švediškosios baldų gamybos istorijos pradžią. Simboliškai perregimas ir trapus istoriškumas šių dienų kontekste blanksta, bet simbolinės ateinantiems laikams pagrindus paklojusios kolonos tebestovi kaip tuomet. Ir tuomet artėjo Kalėdos…“ – filosofinį požiūrį į meninę dekoraciją atskleidė menininkė.

„Korys – viena pagrindinių „Vilniaus baldų“ produkcijai reikalingų medžiagų, naudojama gaminant korinio skydo konstrukcijos baldų detales. Per metus sunaudojame daugiau kaip 4,1 mln. kvadratinių metrų korio, kurį galima apibūdinti kaip draugišką aplinkai medžiagą, nes jis yra iš 100 proc. perdirbto popieriaus ir 100 proc. sertifikuotas FSC. Mūsų komanda yra įpratusi korį matyti skirtinguose baldų gamybos etapuose, o galiausiai jis tampa baldų vidinės konstrukcijos dalimi. Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės meninis projektas ne tik savitai papuošė mūsų biuro erdves, bet ir visiškai naujai atskleidė komandai įprastą medžiagą. Esame be galo patenkinti ir maloniai nustebinti galutiniu rezultatu – atskleistomis korio savybėmis, projekto kūrybine istorija, estetine ir menine verte“, – sakė „Vilniaus baldų“ vadovas Jonas Krutinis.

Zenpr.lt inform.