Pirmoje eilėje iš kairės į dešinę: Vilmantija Petruškevičiūtė McCarthy, Teresė Pautieniūtė Bogutienė, Rasa Stefa Miliauskas, Janina Tintirytė Sučylienė, Jadvyga Musteikienė, Sandra Avižienytė, Lina Miškinytė Tumasonienė, Aldutė Petrus Česnulevičienė, Eglė Vizgirdaitė Garbenis, Ilona Skutulienė, Ina Stunžytė. Antroje eilėje: Valdas Aušra, Jonas Skirbutas, Zenonas Gailius, Linas Umbrasas, Algis Dirda, Vykintas Genys, Alvidas Pakarklis, Arūnas Šatkus, Gabriella Dimaitė Tymarskis, Gabrielė Dabašinskaitė. Živilės Gurauskienės nuotr.

Voruta.lt korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Lemontas, Ilinojus

Š. m. balandžio 6 d., 6 val. vakaro, Detroito Dievo apvaizdos Lietuvių katalikų parapijos kultūros centro salė duris atvers jau 9-ajam, tradiciniu tapusiam, renginiui „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’24”, šiais metais išeivijos lietuvius subursiančiam pavadinimu „Laumžirgių pieva“, kurioje plevens magiškasis laumžirgis, šviesos ir transformacijų simbolika persmelksiantis renginį karališkajam (galbūt imperatoriškajam?) laumžirgiui būdinga paslapties ir didybės galia. 

Pasitinkant šiųmetį renginį PoPaJAV (Poezijos Pavasario JAV) prezidentė, organizatorė ir poezijos rinkinio „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’24. Laumžirgių pieva“ sudarytoja poetė Sandra Avižienytė kviečia prisiminti prieš metus, 2023 m. balandžio 15 d., prieš pat Atvelykį, Pasaulio lietuvių centre (PLC) esančioje Lietuvių dailės muziejaus galerijoje „Siela“ nuvilnijusį renginį, lietuviškai kuriančius poetus išeivijoje sukvietusį pavadinimu „Kadagių uogos“.

Praėjusiais metais Pasaulinę meno dieną vykęs renginys, motyvavęs gyventi aukščiausių vertybių pagrindu, susirinkusiuosius suvienijo kilniam tikslui – viešai pasmerkus Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą kiekvienos tautos laisvę suvokti per kultūrą ir, kaip tais metais skatino UNESCO, tą dieną, kaip kultūros ir laisvės simbolį,  iškelti Ukrainos vėliavą.

„Karas tiesiogiai palietė mano gyvenimą. Manęs neapleidžia fizinis, kūno skausmas dėl to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje“, – mintimis dalijosi poetas Linas Umbrasas, renginio metu perskaitęs susirinkusiesiems savo kūrybos eiles:

Karas užtvindė

mano Facebooko

sieną

lubas

dienas, naktis

mintis sapnus

Karas kuris

fiziškai iki

manęs neatėjo

bet žudo

iš vidaus

[…]

atrodo mirštu

kiekvieną dieną

kelis kartus

per dieną

„Poezija man tapo vienintele pasipriešinimo forma ir pilietinės atsakomybės išraiškos priemone“, – kalbėjo poetas.

Šios tautos heroizmas paskatino Lietuvos kultūros institutą sukurti poezijos archyvą, kuriame būtų dokumentuojami autentiški karo išgyvenimai ir apmąstymai bei empatija Ukrainai. Į šią iniciatyvą atsiliepė daug autorių, tarp jų – ir L. Umbrasas, kurio eilėraščiai buvo išversti į ukrainiečių ir anglų kalbas, kad būtų prieinami platesnei skaitytojų auditorijai:

skauda krauju

skauda patį

Kraują

tą patį

kraują/

it hurts in blood

hurts

the Blood

itself

that same

blood/

боліти аж до крові,

 аж кров саму болить,

ту саму кров.

Oficialioji renginio dalis prasidėjo vakaro svečius maloniai nustebinusio iš Lietuvos su specialia programa atvykusio vieno kamerinės muzikos žanro reprezentantų – Čiurlionio kvarteto, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo ansamblio, kūriniu. Tais metais „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’23”, dalyviai ir svečiai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti Lietuvos kompozitorių kūrinius, atliekamus unikaliais XVIII a. italų meistrų instrumentais: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Tomas Ramančiūnas (violončelė). Renginį moderavo  PoPaJAV prezidentė, organizatorė ir poezijos rinkinio „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’23. Kadagių uogos“ sudarytoja poetė Sandra Avižienytė.

Praėjusiais metais renginio metu savo kūryba su klausytojais dalijosi JAV gyvenantys poetai iš vienuolikos valstijų – Ilinojaus, Mičigano, Meino, Kalifornijos, Kolorado, Pensilvanijos, Floridos, Džordžijos, Merilando, Konektikuto, Vašingtono, kurių eilės atspindėjo patirtis ir išgyvenimus anapus Atlanto: Zenonas Gailius, IL, Teresė Pautieniūtė Bogutienė, IL, Janina Tintirytė Sučylienė, IL, Deimantė Komskienė, IL, Vilmantija Petruškevičiūtė McCarthy, IL, Gabrielė Dabašinskaitė, IL, Eglė Vizgirdaitė Garbenis, MI, Gabriella Dimaitė Tymarskis, IL, Rasa Stefa Miliauskas, IL, Audronė Gucevičienė, IL, Ina Stundžytė, IL, Jadvyga Gailiūtė Musteikienė, IL, Lina Miškinytė Tumasonienė, IL, Valdas Aušra, IL, Jonas Skirbutas, CA, Ilona Skutulienė, CT, Aldutė Petrus Česnulevičienė, IL, Daiva Karuža Karužaitė, IL, Vykintas Genys, GA, Nijolė Marytė Šerniūtė, PA, Arūnas Šatkus, IL, Linas Umbrasas, IL, Sandra Avižienytė, IL.

Pasak renginio moderatorės, daugelio išeivijoje kuriančių poetų eilės yra tapusios dainomis. „Savais išgyvenimais ir patirtimis pasinėrę į pasaulio aktualijas, pasiklydę širdies keliuose, nuolat ilgėdamiesi to, ko niekada neturėjo ir jau nebeturės – dirvos, kurioje galbūt būtų buvę kitokie ir gyvenimo vaisiai“, – kalbėjo renginio moderatorė.

[…]

Išsitrėmėm save – nesužinot jiems mūsų skausmo:

Pasirinkimais padalijome save į dvi dalis.

It paukščiai siekiam aukščio:

Lyg medžiai leidžiam naujoje dirvoj šaknis.

[…]

Sandra Avižienytė. Iš ciklo „Naujos/ Kartos/ Tremtiniai”.

„Kadagių uogos. Ir gydo, ir žudo. Kaip ir žodžiai, – įspėja S. Avižienytė, – veikia labiau nei fizinis skausmas, ypač netinkamai vartojant. Taip beviltiškumo jausmas išsilieja eilėmis – akistatoje ir susitikime su pačiu savimi“.

Ir, po ilgos pertraukos, buvo maloniai sutikti Amerikos lietuvių teatro „Viltis“ (režisierė – Apolonija Steponavičienė,) aktoriai Inesa Makaras ir LR generalinio konsulato Čikagoje atašė ryšiams su diaspora Julijonas Matukas, renginio metu pristatę laureatą (scenarijaus autorė – Sandra Avižienytė, garso režisierius Rimantas Pažemeckas, originalius muzikinius kūrinius sukūrė ir atliko Ričardas Sokas), bei buvo paskelbti tų metų nominantai: Aldutė Petrus Česnulevičienė. Žvynabudžių perlai. Vilnius: Žuvėdra, 2022; Jonas Zdanys. Dviveidės gatvės. Vilnius: Odilė, 2022; Sandra Avižienytė. Artumas virkdo. Kaunas: KTU spaustuvė, 2022; Lina Miškinytė Tumasonienė. Dyla baltos dienos. Alytus: Libros, 2022; Valdas Aušra. Kas buvo užrašyta vakar. Kaunas: Kauko laiptai, 2022; Valdas Aušra. Chronos ir Kairos. Vilnius: Slinktys, 2022.

Renginiui įpusėjus LRD (Lietuvos rašytojų draugijos) JAV vicepirmininkas, PoPaJAV valdybos narys, fotografas, žurnalistas, poetas, dviejų knygų autorius Arūnas Šatkus, moderuojant apdovanojimų steigėjui keramikui Alvidui Pakarkliui, pristatė tų metų laureatą, kuriuo tapo LRD JAV pirmininkas, Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos Čikagoje klebonas dr. Valdas Aušra.

„Pirmą kartą tais metais nedalyvavau renkant laureatą, – kalbėjo S. Avižienytė,  – nes mano knyga „Artumas virkdo“ buvo pateikta komisijai. Sprendimą priėmė vertėja, literatūros kritikė dr. Violeta Kelertas, Laima Apanavičienė, Irena Ramaneckienė, Arūnas Šatkus bei 2022 metų laureatai – Nijolė Marytė Šerniūtė, Algis Dirda, Romualdas Zableckas ir Linas Umbrasas“.

„Čia mes turime labai daug, – oficialiajai renginio daliai baigiantis tikino poetė S. Avižienytė, – galimybę susitikti ir dalytis savo kūryba. Ir, aš tikiuosi, kad kada nors tai bus tęsiama bei puoselėjama, ir mano vietą užims kažkas, kas tuo tikės taip, kaip tikėjau aš“.

Nuodingais žiedais balandžio mėnesį pražystančio kadagio vaisių – malonaus sakų prieskonio, bet pavojingų savo toksiškumu – metaforiškumas, asmeninėms poetų patirtims ir prisiminimams suteikęs būties koliažiškumo įspūdį, iškėlė juos į metafizinį lygmenį. Bet argi ne tai ir yra poetinio žodžio misija – pakylėti jausmus iš primityviojo instinkto prado? Šių dygiųjų uogų toksiškumas savo branda dovanoja mums išskirtinį, viską atperkantį savo sodrumu derlių, be kurio neragautume kadagių uogų džino, kuriuo, pasibaigus oficialiajai renginio daliai, vaišinęsi svečiai ir dalyviai, įsiliejo į svaiginančio šokio sūkurį.

Nuoširdžią padėką organizatoriai išreiškė Lietuvių Fondui, Inc., kaip pagrindiniam renginiui skirto leidinio „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’23. Kadagių uogos“ (viršelio autorė – dailininkė Gabrielė Dabašinskaitė, dizainerė Evelina Garliauskienė, redaktorė Laima Apanavičienė, korektorė Irena Ramaneckienė) mecenatui, jo sudarytojai Sandrai Avižienytei, JAV LB Kultūros tarybai, kaip renginio globėjai, ir visiems poetams, kurių dėka minėtas poezijos rinkinys tais metais vėl pasiekė skaitytojus, bei generaliniam apdovanojimų steigėjui keramikui Alvidui Pakarkliui – už sukurtas apdovanojimams skirtas statulėles. O Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonui kunigui Jauniui Kelpšui – už suteiktą galimybę nemokamai repetuoti bažnyčios patalpose. Ir, žinoma, poetei Vilmantijai Petruškevičiūtei McCarthy, pynusiai renginiui skirtą vainiką, dekoraciją, neskriaudžiant medžių.

Vaizdo įrašus renginio metu kūrė Sigitas Čiapas, Arūnas Šatkus, Arvydas Reneckis, fotografai: Vytautas Dranginis, Arūnas Šatkus, Gabrielė Dabašinskaitė, informaciją apie renginį skaitytojams Lietuvoje pristatė portalas Voruta.lt (korespondentė Živilė Gurauskienė).