Sausio 27 d. Vievio Šv. Onos bažnyčioje vyko 1920 m. žuvusių lietuvių ir lenkų karių perlaidojimo ceremonija. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Jo Eminencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Po Šv. Mišių atsisveikinimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Jos Ekscelencija Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, Lenkijos nacionalinės atminties instituto viceprezidentas Krzysztof‘as Szwagrzyk‘as. Lenkijos Respublikos nacionalinės gynybos viceministro Wojciech‘o Skurkiewicz‘iaus kalbą perskaitė Lenkijos Respublikos kariuomenės sausumos, jūrų ir oro gynybos atašė Lietuvoje plk. Slawomir‘as Pawlikowski‘is.

Į susirinkusiuosius kreipėsi Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis: „Šiandien atvykome atlikti šventos pareigos – pagerbti žuvusiųjų už Tėvynę. Prieš daugiau nei šimtą metų šie vyrai padėjo galvas už savo tuomet dar naujai atsikūrusių valstybių interesus ir šiandien jie atguls į amžinojo poilsio vietą Elektrėnų savivaldybės Kurkliškių kapinėse. Labai liūdna, tačiau net praėjus šimtmečiui nuo nepriklausomybės kovų pabaigos, mes vis dar turime pamirštų karių laidojimo vietų, apleistų didvyrių kapų. Pamiršti buvo ir šie kariai. Tragiška Lietuvos ir Lenkijos istorijos verpetuose šių vyrų auka ir palaidojimo vieta nugrimzdo į užmarštį. Džiaugiuosi, kad mums kartu pavyko įgyvendinti labai svarbią misiją ir ištaisyti šią istorinę skriaudą. Bendromis Lenkijos Respublikos ambasados, Lenkijos Respublikos tautinės atminties instituto ir Elektrėnų savivaldybės pastangomis atliktas nelengvas darbas. 2019 m. kilusi karių suradimo ir perlaidojimo iniciatyva sėkme vainikuota tik 2022 m. rudenį.

Tam, kad šiandien galėtume susirinkti kartu ir deramai pagerbti šiuos karius, dirbo visi: istorikai, archeologai, mokslininkai, politikai, valstybės tarnautojai, ypač dėkoju Marijanui ir Vaidui. Kol kas nežinome šių karių vardų ar tautybės. Mes nežinome, kuris iš jų lietuvis ar lenkas. Nežinome, kur jie gimė, augo, jų profesijų, išsilavinimo. Ar šie vyrai turėjo savo šeimas, ar buvo vieniši? Mes nežinome, ką jie mylėjo ir kas juos mylėjo, ir kodėl jie vieną dieną nusprendė viską palikti ir eiti ginklu ginti atsikuriančių Lietuvos ir Lenkijos valstybių. Tai klausimai, į kuriuos ateityje atsakys mokslininkai ir istorikai. Tai buvo pirmos tokio masto karių laidojimo vietos paieškos mūsų savivaldybės istorijoje. Viliuosi, kad nepaskutinės ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Šis kilnus darbas turi būti tęsiamas tol, kol neliks nė vieno nežinomo kapo. Tikiu, kad ši, kaip ir kiekviena būsima Lietuvos ir Lenkijos karių amžinojo poilsio vieta, taps mūsų tautų taikos simboliu“.

Po valstybių ir institucijų atstovų jautrių atsisveikinimo kalbų Lietuvos ir Lenkijos karių karstai išnešti iš Vievio Šv. Onos bažnyčios, gedulingos procesijos išlydėti į Kurkliškių kapines ir iškilmingai palaidoti.

Karių palaikus šalia Lazdėnų kaimo 2022 m. surado Lenkijos Respublikos tautinės atminties instituto Paieškų ir identifikacijos biuras, bendradarbiaudamas su Elektrėnų savivaldybės meru ir Savivaldybės administracija.

Rugsėjo mėn. pradžioje šalia Lazdėnų k. geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje surasta Lietuvos ir Lenkijos karių kapavietė. Archeologai ir Lenkijos nacionalinės atminties instituto specialistai karių kaulus surinko ir išvežė į Vilniaus universitetą tyrimams.

Pasibaigus archeologinių darbų etapui, pradėtas organizuoti karių perlaidojimas. Rugsėjo 21 d. Elektrėnų savivaldybėje lankėsi ir su Savivaldybės vadovais ir Administracijos specialistais susitiko Lenkijos ambasados Konsulinio ir Polonijos skyriaus vedėja, konsulė Irmina Szmalec, Lenkijos ambasados gynybos atašė plk. Sławomir‘as Pawlikowski‘is, Lenkijos ambasados Konsulinio ir Polonijos skyriaus referentas Marian‘as Sokalski‘is, Lenkijos nacionalinės atminties instituto specialistas Paweł‘as Nowik‘as, Lietuvos kariuomenės atstovai kpt. Ignas Stankus ir Egidijus Kabašinskas. Susitikime aptartas karių perlaidojimo ceremonialas, perlaidojimo vietos įamžinimas ir kiti organizaciniai klausimai.

2020 m. meras Kęstutis Vaitukaitis kartu su  Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovais sutarė, kad surasti 1920 m. žuvusių karių palaikai bus perlaidoti Kurkliškių kapinėse (Vievio sen.). Karių kapavietės paieškos buvo pradėtos 2021 m. rudenį. Archeologiniai kasinėjimai tuomet buvo nesėkmingi, tačiau nauji archyviniai duomenys padėjo 2022 m. surasti kapavietę.

Nuotraukos: Karolis Kavolėlis / KAM ir Rasos Bartkevičienės

elektrenai.lt inform.