Kanados lietuvis Joris Meiklejohn

Kitąmet kartu su prezidento rinkimais vyksiantis privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, kuris atvertų kelią išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, daugybei kitos šalies pasą įgyjančių lietuvių, visuomenėje kelia nemažai diskusijų. Jose dažnai paliečiamas ir klausimas dėl privalomosios karo tarnybos – ar Lietuvos pilietybę išsaugoję asmenys galėtų būti pašaukti bei privalėtų atlikti pareigą gimtinei? Visgi šis klausimas nėra naujas, o pavyzdžių, kai pasaulio lietuviai gimtinėje atlieką karo tarnybą, netrūksta.

Net ir gyvenant užsienyje pareiga ginti tėvynę išlieka

Lietuvos ir JAV teisininkas, LR Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Komisijos narys Gediminas Ramanauskas sako, kad karo prievolės turint Lietuvos ir kitos šalies pilietybę klausimas šiandien yra praktiškai išspręstas tarptautinėmis ir regioninėmis konvencijomis.

„Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar išvykimas gyventi į užsienį Lietuvos piliečio neatleidžia nuo karo prievolininko ir krašto gynimo pareigų Lietuvos Respublikai. Tačiau tam tikrais atvejais kitoje ES ar NATO šalyje atlikta karo tarnyba tokiam asmeniui Lietuvos kariuomenės vado sprendimu gali būti įskaitoma Lietuvoje. Lietuvos pilietis turintis ir kitos šalies pilietybę, karo tarnybą gali atlikti svečioje šalyje, tačiau tam privalo gauti oficialų vyriausybės leidimą“, – sako G. Ramanauskas.

Nuo karo prievolės gali būti atleidžiama tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus, taip pat atleidžiamos moterys, išskyrus pareiškusias norą tapti karo prievolininkėmis.

Šiuo metu Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių lietuvių privalomosios karto tarnybos atlikimo sąlygų, todėl net ir turint kelių šalių pilietybes, turi būti šaukiami atlikti karo tarnybą bendrais pagrindais. Tiesa, jeigu Lietuvos pilietybę turintis asmuo atlieka karo tarnybą kitoje ES ar NATO šalyje, jam privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma ir Lietuvoje.

Privalomoji karo tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio nustatytais pagrindais. O jei kelių šalių pilietybes turintis asmuo yra šaukiamas atlikti Lietuvoje ir kitoje šalyje, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką privalomąją karo tarnybą atlikt Lietuvoje.

Atlikti karinę tarnybą Lietuvoje atvyko net iš Kanados

Patiems užsienyje gyvenantiems lietuviams karo prievolė nesukelia problemų ir kartais net nelaukia, kada bus pašauti atlikti pareigą gimtinei ir patys savanoriškai tai atlieka.

Vienas iš pavyzdžių, kai karo prievolė atliekama savanoriškai – Kanados lietuvis Joris Meiklejohn, kuris pirmą kartą gyvenime atvyko į Lietuvą tam, kad įgytų reikiamą pasiruošimą prireikus ginti savo tėvynę.

„Mintis apie karo tarnybą Lietuvoje kilo pirmaisiais Covid-19 pandemijos metais, kai dėl taikomų apribojimų universiteto studijos vyko iš namų. Metai namuose paskatino ieškoti kažko naujo, ištrūkti iš monotonijos. Kaip Lietuvos pilietis visuomet žinojau, kad turiu karo tarnybos pareigą ir kad kažkada gali tekti ją atlikti. Pamaniau – kodėl gi to nepadarius dabar? Nors visą gyvenimą gyvenau Kanadoje, myliu Lietuvą, tad savanoriška karo tarnyba kartu buvo puikia proga su ja artimiau susipažinti“, – sako J. Meiklejohn.

Iššūkių nepabūgo

J. Meiklejohn teigia, iš karto žinojęs, kad po ilgo laiko sugrįžus į Lietuvą – ir ne šiaip pasisvečiuoti, o atlikti karo tarnybos – gali būti nelengva, tačiau iššūkiams buvo pasiruošęs. Visus juos pavyko įveikti, o tarnyba praėjo sklandžiai.

„Kai keliauji atlikti karo tarnybos, žinai, kad vyksti ne į kurortą. Tarnyba yra skirta ugdyti gebėjimą sunkumus įveikti, jiems nepasiduoti ir įgyti reikiamų įgūdžių ginti šalį. Manau, ši patirtis yra labai vertinga ir tikrai į naudą kiekvienam jaunam žmogui. Dėl to džiaugiuosi savo sprendimu. Nors buvau toli nuo savo šeimos, tarnyboje sutikti nauji draugai ir bendražygiai suteikė šeimos jausmą. Taip pat esu dėkingas savo giminėms Lietuvoje, o ypač tetai, kurios butu naudojausi, kai savaitgaliais šauktinius išleisdavo namo“, – pasakoja Kanados lietuvis.

Daugiau Lietuvos piliečių – daugiau jos gynėjų

J. Meiklejohn manymu, klausimas dėl karo tarnybos ar Lietuvos gynimo tikrai neturėtų būti kliūtimi pilietybės išsaugojimui. Priešingai – kuo daugiau lietuvių galės išsaugoti Lietuvos pilietybę, tuo daugiau potencialių gynėjų Lietuva turės.

„Vien dėl to, kad gyvendamas Kanadoje turiu Lietuvos pasą, Lietuvos kariuomenės aktyviajame rezerve šiuo metu yra vienu gimtąją šalį ginti pasirengusiu gyventoju daugiau. Manau, klausimas dėl karo tarnybos pilietybės išsaugojimo kontekste yra pernelyg sureikšminamas. Daugybė valstybių, kuriose gyvena lietuviai, net neturi privalomosios karo tarnybos, tad ir didelių dilemų, kam teikti pirmenybę, neturėtų kilti. Be to, daugelis tų šalių yra Lietuvos sąjungininkės. Pavyzdžiui, jei kiltų grėsmė Lietuvai, ją gintų ir Kanada, kuri yra NATO narė. Tai niekaip nesikerta su mano, kaip Kanados lietuvio, pareigomis Lietuvai“, – sako J. Meiklejohn.

J. Meiklejohn įsitikinimu, pilietybės išsaugojimas neabejotinai padeda pasaulio lietuviams išsaugoti ryšį su tėvyne, jaustis pilnaverte lietuvių tautos dalimi. Bent jau Kanados lietuviams tai yra išties svarbu, nes daugelis didžiuojasi galėdami pasakyti, kad yra iš Lietuvos.

Klausimas referendume bus sprendžiamas jau kitąmet

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę.  Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.