Daiva Griškevičienė. Asmeninė nuotr.

Daiva Griškevičienė,  Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių gimnazijos istorijos, pilietiškumo ir teisės mokytoja – metodininkė, www.voruta.lt

Šiuolaikinis pasaulis yra pilnas iššūkių, kurie tiesiogiai veikia istorijos mokytojų darbą. Mokydami mokinius, jie susiduria su įvairiomis problemomis, nuo visuomenės susitelkimo į „čia ir dabar“ principą iki nuolat besikeičiančių istorijos mokymo programų. Nepaisant to, kad istorija yra viena iš pagrindinių pilietinės tapatybės ir visuomenės raidos supratimo sričių, daugelis mokinių sunkiai suvokia jos svarbą dabartiniame pasaulyje, kur individualizmas ir greiti sprendimai tampa dominuojančiais.

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria istorijos mokytojai, yra šiuolaikinio pasaulio polinkis į fragmentiškumą ir informacijos gausa. Gyvenimas šiandien tampa labiau orientuotas į dabartinius įvykius, o istoriniai procesai atrodo tolimi ir neaktualūs. Dėl to mokiniams sunku suvokti, kodėl praeities analizė yra svarbi jų dabartiniam gyvenimui ir sprendimų priėmimui. Mokytojų užduotis tampa ne tik perteikti istorines žinias, bet ir parodyti, kaip šie procesai susiję su šiuolaikinėmis problemomis, tokiomis kaip demokratijos krizės, karai, dezinformacija ir kiti visuomenės iššūkiai.

Naujos programos: nuo chronologijos prie probleminių temų

Nauja istorijos mokymo programa kelia rimtų iššūkių. Tradicinė chronologinė istorijos dėstymo sistema, kuri buvo naudojama daugelį metų, leidžia mokiniams aiškiai suprasti įvykių seką ir jų tarpusavio ryšius. Tačiau šiuolaikinės programos siekia pabrėžti probleminį istorijos supratimą, kai dėmesys sutelkiamas į konkrečias problemas, tokias kaip karyba, nacionalinis saugumas, pilietinis pasipriešinimas, o ne į chronologinį pasakojimą. Šiandieniniame pasaulyje trūksta mokslinių analizių, kurios padėtų mokiniams suvokti įvykių priežastis ir pasekmes. Ši nauja kryptis sukuria iššūkį mokytojams, kurie turi pritaikyti naujas mokymo strategijas ir integruoti diskusijas apie sudėtingus istorinius klausimus. Pavyzdžiui, Rusijos karas prieš Ukrainą, Krymo aneksija ir karo nusikaltimai reikalauja subtilaus požiūrio ir gebėjimo diskutuoti su mokiniais apie aktualias geopolitines ir moralines problemas.

Istoriniai šaltiniai ir jų analizės sunkumai

Istorijos mokymosi procesas neapsiriboja tik faktų perdavimu – svarbu mokyti mokinius dirbti su istoriniais šaltiniais, tačiau tai yra viena iš sudėtingiausių mokymo dalių. Mokiniai dažnai sunkiai supranta, kaip analizuoti pirminius istorinius šaltinius ir vertinti jų patikimumą. Mokytojams tenka didelė atsakomybė išmokyti mokinius ne tik skaityti šaltinius, bet ir suprasti kontekstą, išvengti šališkumo ir atpažinti manipuliacijas. Tai yra kritinio mąstymo ugdymas, kurį reikia įgyvendinti, tačiau trūksta aiškių metodikų ir įrankių, kaip tai padaryti efektyviai.

Globalizacijos ir nacionalinės istorijos suderinimas

Globalizacijos eroje istorijos mokymas neapsiriboja vien tik nacionaline istorija – svarbu mokyti mokinius pasaulinės istorijos konteksto. Tačiau čia kyla dilema: kaip suderinti globalios ir nacionalinės istorijos dėstymą? Daugelis mokyklų programų linkusios susikoncentruoti į vietinius ar regioninius įvykius, tačiau mokiniai dažnai praranda platesnį supratimą apie pasaulinius procesus, kurie daro įtaką jų pačių visuomenei. Tai sukuria iššūkį mokytojams – kaip subalansuoti vietinės ir globalios istorijos dėstymą taip, kad mokiniai suprastų tiek savo šaknis, tiek pasaulio raidą.

Nesuderinti mokymo tikslai ir gebėjimai

Dar viena problema, kuri kyla dėl naujų programų, yra nesuderinti mokymo tikslai ir mokinių gebėjimai. Dabartinės programos dažnai formuluoja ambicingus tikslus, tačiau praktikoje mokytojai neturi tinkamų įrankių ir medžiagos šiems tikslams pasiekti. Šis teorinis ir praktinis atotrūkis reiškia, kad dauguma istorijos mokytojų yra priversti remtis savo išradingumu ir improvizuoti, kad mokiniai gautų prasmingą ir įtraukiantį mokymą. Mokytojų pastangos dažnai priklauso nuo jų gebėjimo susieti istorinius įvykius su šiandienos problemomis ir pritaikyti mokymo metodikas.

Medijų raštingumo ir dezinformacijos iššūkiai

Vienas didžiausių iššūkių mokant istorijos šiandien yra medijų raštingumo ir dezinformacijos problema. Daug mokinių gauna informaciją iš socialinių tinklų ir kitų nepatikimų šaltinių, kurie dažnai iškraipo istorinius faktus ar pateikia juos šališkai. Todėl mokytojams svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir mokyti mokinius atskirti patikimus istorinius šaltinius nuo manipuliacijų. Tai ypač aktualu po 2014 m. Krymo aneksijos ir vėlesnio karo Ukrainoje, kai dezinformacija ir istorinė propaganda tapo pagrindiniais informacinių karų įrankiais.

Politinis ir pilietinis istorijos mokymo kontekstas

Be teorinių ir praktinių iššūkių, istorijos mokytojai susiduria su problema, kaip ugdyti mokinių pilietinį sąmoningumą ir tapatybę. Mokymo programose dažnai nėra aiškaus teorinio pagrindo, kuris padėtų mokiniams suprasti valstybingumo, kultūros ar socialinių sistemų raidą. Tai apsunkina mokytojų darbą, nes jie turi rasti būdų, kaip įdomiai ir prasmingai integruoti šias temas, kurios dažnai būna abstrakčios ir sudėtingos. Politinė valia reformuoti istorijos programas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Istorijos mokymas nėra tik faktų perdavimas; jis taip pat turi ugdyti kritinį mąstymą, pilietinę atsakomybę ir gebėjimą analizuoti bei vertinti sudėtingas situacijas. Dabartinė istorijos programa neturi vieningos šerdies, kuri sujungtų visus istorinius įvykius į prasmingą visumą. Reikalingas naujas požiūris į istorijos mokymą, kuris ne tik pateiktų faktus, bet ir formuotų pilietiškai atsakingus ir kritiškai mąstančius jaunus žmones.

Pabaigai noriu pažymėti, kad istorijos mokytojų darbas tampa vis sudėtingesnis dėl šiuolaikinio pasaulio iššūkių. Naujos mokymo programos, visuomenės polinkis į fragmentiškumą, dezinformacija ir politiniai iššūkiai verčia mokytojus ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti mokinius ir suteikti jiems gilų supratimą apie istorijos reikšmę. Mano manymu, istorijos mokytojams įveikti straipsnyje įvardytus iššūkius padeda įvairių tarptautinių projektų įgyvendinimas mokyklose. Projektinė veikla skatina mokinių kultūrų ir istorinių procesų suvokimą platesniame kontekste. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose leidžia susipažinti su kitų šalių istoriniais pasakojimais, kurie gali skirtis nuo mokinių gimtosios šalies naratyvų. Tai padeda suprasti, kad istorija nėra vienalytė ar vienos tautos dominuojama – tai sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, kurį formuoja daugelio tautų ir kultūrų indėlis. Tarptautiniai projektai skatina mokinius aktyviai tyrinėti, diskutuoti ir vertinti skirtingus istorinius įvykius ir šaltinius. Tarptautinė aplinka ir bendradarbiavimas su kitų šalių bendraamžiais dažnai skatina diskusijas apie praeities įvykių interpretacijas. Tokia dinamika skatina kritinį mąstymą ir istorijos supratimą kaip interpretacinį procesą, kur įvairūs šaltiniai gali pateikti skirtingas įvykių versijas. Tai svarbi pamoka mokiniams, kurie turi išmokti vertinti istorinius faktus plačiame kontekste. Tik su aiškiais mokymo tikslais, atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir stipriu pilietiniu ugdymu galima užtikrinti, kad mokiniai ne tik suprastų praeitį, bet ir būtų pasiruošę susidoroti su dabarties ir ateities iššūkiais