Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijus Raila

Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus  netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3 d. konstituciją atskleidžiantis naujoje šviesoje, šią tiesą tik patvirtina.

Pokalbio įrašą rasite čia: https://www.facebook.com/archyvarotarnyba/videos/1280702679544203

XVIII a. antrosios pusės laiko dvasia istoriografijoje apibūdinama dviem vaizdiniais

Pirmasis – kad tai apšvietos Europa. Apšvietos Europa – tai filosofų Europa, Voltero idėjos. Lietuvoje to nematome. To priežastis – nuo 1717 m. priklausome Rusijos elektoratui. Kita vertus, barokas buvo toks priimtinas Lietuvos ir Lenkijos didikams, kad ilgai neužleido vietos apšvietos idėjos. Vis dėlto pagrindinis buvo būtent Rusijos faktorius.

Pirmoji konstitucija Europoje?  

Varžybos džiugina Lietuvos ir Lenkijos istorijos mylėtojus. Jeigu būti visiškai atviriems, reikėtų paminėti XVIII amžiaus fenomeną – Korsikos Respubliką, paskelbusią pirmąją  Europoje konstituciją, tačiau konstitucija tebuvo vieno puslapio, parašyta italų kalba. Kodėl jos neminime? Dėl tęstinumo. Juk Korsiką užėmė Prancūzija. Taigi Korsikos konstitucija galbūt ir nepelnytai užmiršta, tačiau tai nesumažina mūsų pasididžiavimo – Abiejų Tautų Respublika konstituciją priėmė anksčiau nei Prancūzija.

Nuo bajoriškos savivaldos prie parlamentarizmo

Ketverių metų seimas priima Konstituciją. Konstituciją priėmė nauja, po pirmojo padalijimo – trauminio lūžio lenkų ir lietuvių visuomenėje – užaugusi karta, mat po pirmojo padalijimo kai kurių anksčiau buvusių itin įtakingų šeimų atstovams teko pasitraukti iš politikos scenos. Buvo įsteigta Edukacijos komisija, atsakinga už švietimo sistemą Lietuvoje ir Lenkijoje. Komisija nebuvo formali – ji pasiūlė naują mąstymo formą, ugdė naują Abiejų Tautų Respublikos pilietį. Ši karta užaugusi ir priėmė svarbiausius sprendimus, nulėmusius tolesnius politinius procesus. Naujos kartos bajorai, miestiečiai ir Karalius sukūrė tokį fenomeną, kaip Gegužės 3 d. konstitucija.

Kaip vyko ugdymas? Vilniaus universitetas priklausė pažangiai minčių transliavimo tradicijai. Universitetas atsigręžė į gamtos mokslus, suklestėjo astronomija.

Konstitucijos svarbą pažymi ir jos minėjimas. Gegužės 3-iosos konstitucijai paminėti skirti renginiai 1792 m. nuvilnijo per visą Respubliką. Apie Konstitucijos priėmimą buvo kalbama kaip apie didingą, reikšmingą, bendruomenei ir tautai svarbų įvykį, kurį trumpai buvo galima apibūdinti taip: „tauta su Karaliumi veda mus į laisvę“. Savaime suprantama, į žodį „laisvė“ tuomet buvo sudedamas XVIII a. aktualus turinys.

Lietuvos valstybės istorijos archyve yra saugomi dokumentai, susiję su šiuo laikotarpiu. Tarkim, Stanislovo Augusto Poniatovskio laiškai. Tačiau juos vartant, galima pastebėti, kaip pamažu, po konstitucijos priėmimo, vis daugėja mažiau džiaugsmingų epizodų. Kokias idėjas gynė T. Kostiuška, J. Jasinskis?

Sukilimas taip ir nėra iki galo suvoktas, kaip mūsų istorijos dalis. Rusijos kariuomenė įvedė karinius dalinius į Lietuvą ir Lenkiją. Vasarą vyko lokalūs mūšiai, susidūrimai.  Karaliaus priesaiką Targovicos konfederacijai visi traktuoja kaip didžiausią išdavystę. Gali būti nepatenkintas savo valstybe, bet pakviesti svetimos valstybės kariuomenę yra didžiulė išdavystė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Karaliaus majestatas suteptas galutinai. T. Kostiuška ir J. Jasinskis gelbėjo Gegužės 3 d. konstitucijos garbę ir idėjas. Tai vienas gražiausių mūsų istorijos puslapių. Jie patys buvo išaugę Gegužės 3 d. konstitucijos dvasioje.

Vos po ketverių metų įvyko trečiasis padalijimas. Kaip techniškai vyko tas ištrynimas iš žemėlapio, kaip valstybė nustojo egzistuoti?

1793 m. Karalius parėmė Targovicą, o Gardino Seimas pritarė antrajam padalijimui. Reikėtų atkreipti dėmesį į Karaliaus poziciją. Lenkų istoriografai labai negailestingi Karaliaus atžvilgiu – jeigu kas ir galėjo pristabdyti tokį valstybės naikinimą, tai tik valdovas, sutelkęs savo rankose paskutines valstybingumo teises. Tačiau dėl savo menkystės ir egoistinių ambicijų jis atsisakė sosto. O juk galėjo atsisakyti vykti į Gardiną, galėjo pasipriešinti Kotrynos valiai. Karalius galėjo reprezentuoti savo valstybę bent kaip simbolis, tačiau jis net ir to nepadarė. Jeigu jis būtų pasielgęs kitaip, Lenkija su Lietuva būtų mėginusios gintis, galbūt būtų prasidėjęs derybų procesas. Tačiau Karalius tokiu būdu išsprendė savo asmeninius klausimus. Vėliau liko tik techninis sprendimas – pasirašius likvidacijos aktą valstybės nebeliko.

Gegužės 3 d. konstitucija – Lietuvoje tuo metu vyravusių idėjų simbolis

Jeigu ne Lietuvos bajorų parama, Gegužės 3 d. konstitucija nebūtų buvusi taip sėkmingai priimta. Iš 120 bent 30 žmonių buvo iš Lietuvos arba susiję su Lietuva. Konstitucijoje buvo numatyta, kad kas 25 metus ji turi būti persvarstyta. Pabandykime paspėlioti, kaip tai galėjo vykti praėjus ketvirčiui amžiaus. Tarkim, Simonas Daukantas, 23 metų Vilniaus universiteto auklėtinis, kartu su kitais bajorais būtų galėjęs sėdėti salėje, persvarstant Konstituciją. Romantizmo tendencijų paveikti jie būtų siekę permąstyti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius.

Lietuva turi kuo didžiuotis – be mūsų indėlio Europos kultūra būtų žymiai seklesnė, o Gegužės 3 d. konstitucija tapo gairėmis, vertybine koordinačių sistema visai Europai.

archyvai.lt inform.