Dr. Aliaksandras Adamkavičius, Vilnius, www.voruta.lt

Rugsėjo 16 d. Naujosios Vilniaus kultūros centre vyko IV gudų folkloro festivalis „Senoji Baltarusija“, kurį organizavo Naujosios Vilniaus kultūros centras ir Jokūbo Kolaso Kultūros Centras kartu su Gudų kultūros draugija Lietuvoje. Festivalį finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos baltarusių asociacija.

Festivalį atidarė Palenkės Belos mero pavaduotoja ir tarybos sekretorė Tamara Karycka. Tarp garbingų svečių buvo ir Naujosios Vilniaus miesto seniūnas Jurijus Gridiuško, „Gervėčių“ klubo vadovas, pirmasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Baltarusijos Respublikoje Alfonsas Augulis, buvęs „Žaros“ gimnazijos direktorius Dmitrijus Popovas (beje, pirmasis folkloro festivalis „Senoji Baltarusija“ vyko jo leidimu „Žaros“ gimnazijoje).

Atidarydama festivalį, ponia Tamara Karicka pažymėjo: „Tradicijos, papročiai, kultūros, yra labai vertingi dalykai, kuriuos būtina saugoti ir perduoti kitai kartai, nes visa tai, ką gavome iš savo senelių ir prosenelių, yra didžiausia vertybė, kuri neturi išnykti“.

Programoje dalyvavo folkloro kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat pavieniai atlikėjai.

Jau tradiciniu tapo baltarusių folkloro grupių iš Lenkijos „Žemerva“ ir „Asočniki“ pasirodymas. Jie pristatė keletą dainų iš gausaus Palenkės baltarusių tradicinių dainų rinkinio. Pradžioje buvo parodytas vaizdajuostės fragmentas apie dainų medžiagos rinkimą Palenkėje ir apie tradicijų saugotojus bei jų skleidėjus. Taip pat buvo malonu matyti fragmentus iš buvusių festivalių „Senoji Baltarusija“, kuriuos autoriai nusprendė įtraukti į filmą, parodydami mūsų bendrą veiklą tradiciniam baltarusių folklorui populiarinti.

Latvių grupė „Abra“ mus supažindino su latvių folkloru, kuriame, kaip patvirtino ir koncerto publika, taip pat daug autentiškų motyvų.

Žiūrovus ir vėl maloniai nustebino grupė „Turgelianka“ iš Turgelių Šalčininkų rajono. Nepaisant brandaus kolektyvo narių amžiaus, atlikėjai kruopščiai saugo kažkada ten buvusias populiarias baltarusiškas šio krašto dainas.

Antrą kartą festivalyje prisistatė maždaug prieš dvejus metus susikūrusi grupė „Svitanak“, susidedanti iš naujų pabėgėlių iš Baltarusijos. Ir buvo nuspręsta, kad ansamblis „Svitanak“ susidės iš dviejų dalių: „Svitanak“ – vaikų ir „Svitanau“ – suaugusiųjų. Pagrindinė užduotis – neleisti pabėgėliams prarasti savo šaknų, pamiršti savo kalbą ir tradicijas kitoje valstybėje, o vaikams suteikti galimybę mokytis gimtosios baltarusių kalbos ir dainų. Kaip pastebėjo vedėjai, Baltarusijoje esi mušamas ir metamas už grotų už tai, kad kalbi gimtąja kalba, tačiau čia gali laisvai reklamuoti savo kultūrą ir kalbą.

Festivalyje buvo ir pavienių atlikėjų. Dainininkė ir muzikantė, menų magistrė Polina Kuranovič atliko rugpjūčio, rudens ir vestuvių dainų bei cimbolų programą. Bardas Jurijus Nesterenko taip pat pristatė keletą savo originalių dainų.

 Taip susirinkusieji galėjo pažinti baltarusių dainas, tradicijas, kalbą. Ir daugelis vyresnio amžiaus baltarusių prisiminė savo jaunystę, savo metus, prasidėjusius kaime ir glaudžiai susijusius su šiomis tradicijomis.