Zita Tarasevičienė. Pasaulio kūrimas. Dr. al. 150x180cm. 2016m.

Onutė Gaidamavičiūtė, menotyrininkė, www.voruta.lt

Zita Jusevičiūtė-Tarasevičienė yra profesionali dailininkė tapytoja, kurianti apie 40 metų ir dalyvaujanti parodiniame gyvenime: rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose ir pleneruose su profesionaliais menininkais. 2019 metais Zitai suteiktas Meno kūrėjos statusas.

Zitai Tarasevičienei būdingas kūrybos dinamiškumas, koloristinis ekspresyvumas, atvirumas eksperimentams, kūrybinė drąsa, balansavimas tarp abstrakčių ir figūrinių motyvų.

Z. Tarasevičienė surengė daugiau kaip 60 personalinių parodų Lietuvoje ir Airijoje. Zita dalyvavo daugelyje grupinių – apie 100 – parodų, kurios buvo surengtos Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje (Rygoje), Lenkijoje, kt.

Zitos darbų yra įsigiję meno mylėtojai iš Amerikos Airijos Kanados Vokietijos Olandijos ir kitų užsienio šalių.

Z. Tarasevičienė bendradarbiauja su „Bougie art gallery“ Kanadoje.

Tapytoja asmeninėje svetainėje[1] pristato ankstyvąją kūrybą (2002–2014 m.), pastarųjų metų darbus (2015–2020 m.), bei naujausius savo ciklus: „Gyvenimas pilnas chaoso“ ir „Odė rudeniui“.

Z. Tarasevičienė kasmet surengia po vieną ar kelias personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose. 2023 m. vasarą Zita dalyvavo bene šešiuose pleneruose.

Dera paminėti, kad Zita Tarasevičienė yra tapytojų grupės Mėlynas menas, kuriai vadovauja Gitas Markutis, narė.

Paminėsiu kelias pastarąsias parodas. Rugsėjo 1 d. Neringoje atidaryta tapybos plenero „Spalvota Pervalka“ paroda, kurioje eksponuojami Zitos darbai –  sodriaspalviai peizažai, kuriuose dominuoja saulės ir vandens stichijos bei spalvos (mėlyna, geltona).

Vienas sodriaspalvis Z. Tarasevičienės paveikslas „Jausmai“, kuriame – dinamiškas raudoniatonės gėlės skleidimasis, –  rugpjūčio pabaigoje eksponuojamas Lenkijoje, Limanovo mieste, tarptautinėje parodoje BLUE X FREG.

2023 m. rugpjūtį Zitos Tarasevičienės paveikslai eksponuoti grupinėse parodose Birštono muziejuje (parodoje Birštono pavasaris), taip pat ir Rokiškio ir Zyplių dvaruose, vienas darbas keliauja į tarptautinę parodą į Lenkiją. Birštone eksponuoti ekspresyvūs peizažai.

Liepos 8 d. Zyplių dvaro centriniuose rūmuose buvo atidaryta dailininkų grupės „Mėlynas menas“ tapybos paroda „Skirtingos spalvos“, kurioje pristatyti ir Zitos Tarasevičienės paveikslas. Paroda veikė iki rugpjūčio 10 dienos. Kaip žinia, Mėlynas Menas – tapytojų grupė, 2014 metais subūrusi įvairaus amžiaus ir įvairaus braižo menininkus kurti tiesiog ant marių kranto Pervalkoje. Tapytojų grupės meninės pažiūros yra šiuolaikiškos, šios grupės kūryboje galima sutikti realizmo bei impresionizmo menines nuostatas.

Kovo 27 d.–balandžio 18 d. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje veikė tapytojos Zitos Tarasevičienės tapybos darbų paroda „Juodas sidabras“. Parodos pristatymas su menininke – kovo 27 d. 18 valandą. Parodoje eksponuojama 20 paveikslų, iš jų 7 – naujojo ciklo „Juodas sidabras“.

2022 m. kovo 2–30 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune veikė Zitos Virginijos Jusevičiūtės-Tarasevičienės paroda, skirta Ukrainos žmonėms. Tai rodo tapytojos atvirumą, jautrumą, empatiškumą.

Visgi įdomu kodėl toks parodos pavadinimas, kodėl minimas juodas sidabras? Juk kovas – pavasario pradžia. O Zita kviečia medituoti apie juodą sidabrą.

Pažvelgus į parodoje pristatomus darbus iš pirmo žvilgsnio akį pritraukia abstraktūs vaizdai ir pilkas koloritas. Nelyg žiemos tirpsmo sniegas. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus, tame pilkame „tirpsme“ galima įžiūrėti ir spalvotų dėmelių, nelyg spalvotų akmenėlių.

Šio abstraktaus – „Juodo sidabro“ – ciklo paveikslai išsiskiria ir dinamiškumu bei muzikalumu. Taip pat, žvelgiant į Z. Tarasevičienės naujojo ciklo darbus susidaro įspūdis, kad vibruoja spalvos, štrichai ir tekstūros, sukuriant erdvės gylio ir daugiasluoksniškumo įspūdį. Vienas iš šio ciklo paveikslų išsiskiria ekspresyvu raudonu koloritu (rausvi potėpiai, dėmės dera su mėlynais štrichais).

Tačiau ar visi parodoje eksponuojami darbai panašūs? Matyt, kad ne, jie tikrai įvairūs, dailininkė mėgsta eksperimentuoti, improvizuoti, išbandyti naujus motyvus. Tad parodoje bus eksponuojama ir figūratyvinių darbų, gamtovaizdžių, peizažų. Tačiau šiuose naujesniuose darbuose, regis, pastebimas ypatingumas linijų, spalvų, potėpių dinamiškumas ir veržlumas. Ypač mėgiamos juoda, pilka spalvos. Nes ir gėlių žiedai, regis, paliesti pilkšvų dėmių.

Nors man visgi susidaro toks įspūdis, kad Zitai tikrai kur kas artimesnis spalvingesnis gamtos – augalų, gėlių – pasaulis, visada nuteikiant ramybei ir meditacijai. Vyrauja ekspresyvūs potėpiai, veržlūs štrichai.

Tarp toje parodoje eksponuojamų darbų dominavo aliejinės tapybos pavyzdžiai, nors, kaip pati autorė liudija, pleneruose ji mėgsta tapyti akrilu.

Beje, tapytoja Zita Tarasevičienė asmeninėje svetainėje¹ pristato ankstyvąją kūrybą (2002–2014 m.), pastarųjų metų darbus (2015–2020 m.), bei naujausius savo ciklus: „Gyvenimas pilnas chaoso“ ir „Odė rudeniui“.

Zitos ciklas „Gyvenimas pilnas chaoso“ (2015 m.) išsiskiria virtuoziškomis linijų, potėpių linijomis, muzikalumu, meditatyvumu, kiek prislopinta nuotaika.

O vėlyvesnis ciklas „Odė rudeniui“ (2019–2020 m.) žavi ypatingu ekspresyvumu – spalvų, potėpių, dinamiškumu, šiame cikle savitai žaidžia ir dera veržlūs potėpiai, rausvų, melsvų spalvų tonai,  nelyg vandens ir ugnies (ar tiesiog rudens lapų) stichijos.

Beje, apie menininkės kūrybą yra rašęs a. a. prof. Algis Uždavinys, prof. Remigijus Venckus, kt., taip pat ir aš, Onutė Gaidamavičiūtė².

Akivaizdu, kad Zitos kūryba yra įvairiaspalvė, įvairialypė, atvira kūrybiniams iššūkiams, pokyčiams. Tikrai, labai džiugina tapytojos Zitos Tarasevičienės kūrybos dinamiškumas, produktyvumas. Belieka laukti naujų ciklų, parodų ar net kūrybos albumo.

[1] Prieiga per internetą: https://zitostapyba.lt/