Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Asmeninio archyvo nuotr.
“Dirvos” korespondentė Živilė GURAUSKIENĖ, www.voruta.lt
“Vorutos” skaitytojams pristatome naują JAV leidžiamo laikraščio “Dirva” rubriką Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje, kurioje skaitytojai turės galimybę susipažinti su sunkiosios pramonės statybos inžinieriaus (ilgamečio Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos nario), vieno iš tiltų Čikagoje projektuotojų, kartografo, filatelisto bei sfragisto, Pedagoginio lituanistikos instituto Čikagoje dėstytojo, Kartografijos skyriaus įkūrėjo Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Rimanto A. Kunčio–Žemaitaičio ilgamete patirtimi grįstais tyrinėjimais, atsispindinčiais jo privačioje kolekcijoje esančių žemėlapių, pašto ženklų bei atspaudų reikšmę pasaulio istorijoje bei, remiantis originaliomis iliustracijomis, pateiktais istoriniais jų vertinimais. Susidomėjusiuosius kviečiame diskusijai el. paštu dirva.press@gmail.com.
Autorius yra skaitęs paskaitas Lietuvos edukologijos universitete, Lietuvoje, Jaunimo Centre (eksponatais prisidėjus Balzeko lietuvių kultūros muziejui), Čikagoje, ir Pasaulio Lietuvių Centre, Lemonte; yra rengęs ne vieną parodą ir skaitęs paskaitas Mokslo ir kūrybos simpoziumų metu bei išleidęs tam skirtą katalogą „Lietuvos kartografinio vaizdo vystymosi bruožai XVI–XVIII a.“. Žemėlapių paroda buvo pristatyta organizuojant renginius Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai, Lietuvių skautų sąjungai bei paskaitų metu dėstant Pedagoginiame lituanistikos institute. 2018 metais autorius skaitė paskaitų ciklą “Heraldikos ir kartografijos vaidmuo Lietuvos istorijoje”, skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Taip pat skaitykite
Žemėlapiuose ir pašto ženkluose – Gedulo ir Vilties ženklai
Birželio 14–ąją, minint Sovietų sąjungos pradėtus masinius gyventojų trėmimus į Sibirą, inžinierius Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis “Dirvos” skaitytojams pristato, kaip Gedulo ir Vilties diena atsispindi jo kolekcijoje esančiuose žemėlapiuose ir pašto ženkluose.
Pirmoje iliustracijoje pateikiamas inž. Rimanto Kunčo–Žemaitaičio parengtas žemėlapis iš 1988 m. Čikagoje, IL Adolfo Damušio išleisto leidinio “Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940–1959 metais”, kuriame pažymėtos pagrindinės Gulago koncentracijos stovyklų grupės.
Antroje iliustracijoje matomame 1994 m. išleistą voką (Nr. 00360, tiražas 1000 vnt.) užklijuotą tais pačiais metais Lietuvos pašto išleistu pašto ženklu su antrojo Lietuvos Prezidento, signataro, vieno iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomo, Ūkininkų sąjungos steigėjo ir pirmininko Aleksandro Stulginskio, 1941 m. birželio 13 d. TSRS okupacinės valdžios suimto ir ištremto į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį, atvaizdu. Pašto ženklas antspauduotas 1994 06 14 Kauno valstybinio pašto sukurtu atspaudu “Tautos tremtis 1941 06 14”. Vokas iliustruotas Laptevų jūros tremtinių žiemine, jurta, bei kelio kryptis žyminčiomis nuorodomis nurodant nuotolius iki žymiausių tremties vietų (Lietuvos liaudies buities muziejus, Rumšiškės). Vokas antspauduotas Laptevų jūros tremtinių brolijos atspaudu “Lapteviečiai”, kuriame pavaizduotas poliarinis lokys, už kurio matyti trys kryžiai.
Trečioje iliustracijoje matome 1992 m. išleistą voką (Nr. 01002, tiražas 1750 vnt.) užklijuotą 1991 m. išleistais Lietuvos valstybiniais pašto ženklais su valstybiniu herbu Vyčiu, antspauduotą 1992 m. Vilniaus pašto sukurtu proginiu atspaudu minint Žydų genocido dieną, Rugsėjo 23-iąją. Voko iliustracijoje – paminklas žydams–tremtiniams prie Laptevų jūros (Bykov Mys, Jakutija). Iliustracijoje matyti originalus 1941 m. Maskvos NKVD atspaudas. Tai akivaizdžiai parodo, kad, nepaisant tos dalies žydų, kurie dirbo NKVD struktūrose, trėmė žmones į Sibirą ar kitaip dalyvavo nusikaltimuose žmoniškumui, ši tauta taip pat skaudžiai nukentėjo 1940–1953.
