Artūras Flikaitis. Asmeninio Gražinos Gerulaitytės-Flikaitienės archyvo nuotr.

Gražina Gerulaitytė-Flikaitienė, www.voruta.lt

Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje Šakių apskrityje kalvio šeimoje. 1944 m. baigus pradžios mokyklą šeima buvo evakuota į Vokietiją, o grįžus į Kudirkos Naumiestį 1945 m.  pradėjo lankyti vidurinę mokyklą.

Besimokydamas įstojo į LLA, nario Kazio Kavaliūno vadovaujamą pogrindinę organizaciją „Laisvės varpas“. Šioje organizacijoje jam teko platinti spaudą bei atsišaukimus, išsiųsti laiškus–įspėjimus, rinkti informaciją. 1951 m. vasario 16 d. proga dalyvauti vėliavos iškėlime. Teko atlikti ir pavojingas užduotis: pavogti iš saugomos Žemės ūkio valdybos rašomąją mašinėlę. Ši užduotis buvo įvykdyta 1951 m. gegužės 20 d., bet po mėnesio išdavikų „dėka“ buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Sverdlovsko srityje Ivdelio lagerio Pietinės Talicos lageriniame punkte kirto mišką. Po Stalino mirties, peržiūrėjus bylą, bausmė sumažinta iki 7 metų. Iš lagerio paleido, bet nei paso, nei jokio kito asmens dokumento negavo, tik iš lagerio išleidimo pažymą su nuoroda per 10 dienų prisistatyti į karinį komisariatą ir buvo pasiųstas į darbo batalioną tiesti geležinkelio.

Grįžęs į Lietuvą, dirbo įvairius fizinius darbus ir mokėsi vakarinėje Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje, kurią 1959 metais baigęs mėgino stoti į Kauno politechnikos institutą, bet jo nepriėmė, nors stojamuosius egzaminus išlaikė labai gerai. Baigė technikos mokyklą Nr. 2. Vėliau įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių ir 1971 metais baigė įgydamas inžinieriaus–elektriko specialybę. Vilniuje dirbo pedagoginį darbą. Staklių institute inžinieriumi projektuotoju ir Termoizoliacijos institute vyriausiuoju energetiku.

Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. liepos 4 d. Termoizoliacijos institute buvo įkurta Sąjūdžio grupė, kurioje jis išrinktas tarybos pirmininko pavaduotoju, o vėliau – pirmininku, taip pat aktyviai dalyvavo Sąjūdžio institutų koordinacinėje taryboje.

1990 metais prisidėjo organizuojant Politinių kalinių sąjungos steigiamąjį suvažiavimą, kuriame buvo patikėta perskaityti pagrindinį pranešimą. Nuo pirmojo suvažiavimo iki mirties (2016 m.) buvo renkamas į tarybą ir prezidiumą ir kitas atsakingas pareigas. 2010 metais buvo išrinktas Politinių kalinių sąjungos pirmininku ir vadovavo iki mirties.

Vienas iš įsimintinų ir turinčių išliekamąją vertę darbų yra paminklas, pastatytas su bendraminčiais Červenėje (Baltarusija), skirtas nužudytiems Lietuvos kariams atminti.

1997–2000 metais dirbo LR Seimo komisijų sekretoriato patarėju. 2001–2004 metais dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijoje, taip pat 2001 metais buvo išrinktas Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondo valdybos pirmininku. Šiose pareigose Artūras Flikaitis dirbo iki mirties.

1997 m. su bendraminčiais  Vilniuje surengė mokslinę konferenciją „Komunistinis genocidas Lietuvoje“, 2000 m. – tarptautinį kongresą „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ ir Tarptautinį Vilniaus visuomeninį tribunolą, 2005 m. – tarptautinę konferenciją „Vilnius 2005“, 2007 m. surengė tarptautinę akciją „Komunizmą – į tarptautinį tribunolą“, 2010 m. – tarptautinę mokslinę konferenciją  „Komunizmo šmėkla ir nusikaltimai“.

2007 m. Artūras Flikaitis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu ir 2010 m. – LPKTB aukščiausiu apdovanojimu „Vilties žvaigždė“ bei daugelio valstybinių ir visuomeninių organizacijų garbės ir padėkos raštais.

Artūras Flikaitis aktyviai dalyvavo Vilniaus zanavykų bendrijos veikloje, buvo valdybos narys taip pat parašė straipsnį Gelgaudiškio monografijai „Gelgaudiškio partizanai“. Monografijai „Kudirkos Naumiestis praeitis ir dabartis“ straipsnius: „Kalviai Kudirkos Naumiestyje ir jo apylinkėse“ ir „Partizanai Kudirkos Naumiesčio apylinkėse“ taip pat parašė prisiminimus apie politinį kalinį, poetą ir dramaturgą Kazį Inčiūrą bei daugelį kitų straipsnių.

Artūrą Flikaitį, kaip buvusį sovietinių lagerių politinį kalinį, Laisvės kovų dalyvį, aktyvų visuomenininką, patikimą ir sąžiningą bendražygį, stebinantį tiksliomis įžvalgomis taip pat inteligentišką, atvirą tiesai, įdomų pašnekovą, poezijos mylėtoją ir skaitovą bei šiltą ir nuoširdų žmogų prisimins šeima, draugai, bičiuliai ir kraštiečiai.

Artūras Flikaitis mirė 2016  m. lapkričio 15 d.  palaidotas Vilniuje Liepynės kapinėse.