Knygos „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ viršelis

Jolanta Zakarevičiūtė, www.voruta.lt

Šiemet sukanka 80 metų, kai mirė vienas iš dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų Jonas Smilgevičius (1870–1942). Baigiantis 2021-iesiems dienos šviesą išvydo istoriko, kuris daugeliui žinomas kaip signatarų Jono Basanavičiaus, Donato Malinausko, Jono Smilgevičiaus biografijų tyrinėtojas, straipsnių istorijos ir kultūros temomis autorius, išleidęs tris serijos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ knygas 1, Algirdo Grigaravičiaus veikalas „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (Trakai: Voruta, 2021).

Jonas Smilgevičius gimė 1870 m. vasario 12 d. Šoniuose, Alsėdžių valsčiuje. Pagal išsilavinimą yra ekonomistas. Studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. Jam teko dirbti žemės ūkio ministerijoje Sankt Peterburge, vėliau vadovavo net Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Su kitais įsteigė pirmąją lietuvišką bendrovę „Vilija“. 1913 m. jis prisidėjo prie Vilniaus lietuvių kredito draugijos steigimo. Kaip teigia knygos autorius A. Grigaravičius, J. Smilgevičius laikytinas vienu iš pagrindinių lietuviško verslo kūrėjų, todėl ne veltui jį galime vadinti kitokiu signataru, iš politikos pasitraukusiu į ekonomikos sritį, kuri buvo ne mažiau svarbi. Tad ši knyga apie signatarą atskleidžia svarbiausius jo gyvenimo faktus, pradedant šeima, baigiant politine, profesine ir visuomenine veikla.

Gaila, kad enciklopedijose apie jį irgi nėra daug informacijos, o sovietinėse dėl suprantamų priežasčių apie jį ir visai nekalbama.

Istorikui A. Grigaravičiui rašyti knygą apie šią Lietuvai nusipelniusią asmenybę nebuvo lengva. Visų pirma, kaip sako leidinio autorius, trūksta rašytinių šaltinių. „… peržvelgus Vilniaus bibliotekų rankraštynų fondus, terasti trys trumpoki laiškai, porą oficialių raštų ir daugiau nei dešimt Jonui Basanavičiui siųstų laiškelių, prašant apžiūrėti pasiligojusius ar susižalojusius „Vilijos“ darbininkus ir jų vaikus. Jo tekstų lietuviškoje spaudoje nėra ir dešimties, dar pridėjus tris nedidukes brošiūras, būtų beveik visas rašytinis palikimas. Spaudoje minimas taip pat retai. Tad jo gyvenimo tyrimas – kantrus faktų lasiojimas.“2 Gaila, kad enciklopedijose apie jį irgi nėra daug informacijos, o sovietinėse dėl suprantamų priežasčių apie jį ir visai nekalbama. Taip pat apie jį nėra gausi ir bibliografija. Prieš trejus metus naujausią mokslo darbą – knygą, skirtą signatarui, išleido dr. Valdas Selenis3. Nuo kitų signatarų J. Smilgevičius skiriasi tuo, kad savo veikloje vengė politikos, nesiveržė į pirmąsias gretas valstybiniame gyvenime, buvo kryptingas verslininkas, profesionaliai sprendė ūkio klausimus. Vienintelis būsimo Vasario 16-osios Akto signataro tekstas, kiek parodantis jo pažiūras ir primenantis mokymąsi latviškose gimnazijose, paskelbtas laikraštyje „Varpas“.

Knygos autorius istorikas Algirdas Grigaravičius

Knyga „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ yra praturtinta dokumentų faksimilėmis ir istorinėmis nuotraukomis, kurios bendra prasme papildo istorinį kontekstą. Pavyzdžiui, knygos pirmajame viršelyje pateikta „Vilijos“ fabriko ir vaizbos [prekybos] administracija ir sandarbininkai [bendradarbiai] su dr. J. Basanavičium prieškariniais metais Vilniuje fotografija4, o ketvirtame viršelio puslapyje –
Lietuvos Tarybos, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusios Nepriklausomybės aktą, nuotrauka5.

Kaip ir dera tokio lygio knygoms, leidinio gale yra asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės bei trumpa informacija apie autorių. Visa tai gali būti puiki pagalbinė priemonė visiems, kurie domisi ar tyrinėja Vilniaus ir Lietuvos istoriją.

Knygos leidybai finansinę paramą skyrė „MG Grupė“, UAB, Vasario 16-osios fondas. Leidinį redagavo Irma Stadalnykaitė, tekstus – Edita Astraukienė, knygos dizainą sukūrė Jurgita Jakienė, projekto vadybininkė yra Stanislava Žuravska. Knygą išleido VšĮ „Vorutos“ fondas, spausdino UAB „BALTO print“.

¹        Algirdas Grigaravičius, „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. I dalis. Žmogaus dalia“ (Vilnius: Versus aureus, 2017); „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. II dalis. Žodis ir veiksmas“ (Vilnius: Naujoji romuva, 2019); „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos. Nuo pirmojo aušrininko iki patriarcho (Vilnius: Naujoji romuva, 2020).

²        Algirdas Grigaravičius, „Jonas Smilgevičius –
kitoks signataras“, Trakai: Voruta, 2021, p. 7.

³        Valdas Selenis, „Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius“, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019.

⁴        Fotografija iš dr. Šliūpo archyvo. Nuotrauka su šiuo aprašu spausdinta Vilniui vaduoti sąjungos žurnale „Mūsų Vilnius“, 1937, Nr. 4–5, p. 70.

⁵                           Aleksandros Jurašaitytės nuotrauka. Šaltinis –
Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18–6.