Rengėjų nuotr.

Balandžio 26–27 d. Kulionyse, 11 val. žemei dar alsuojant paskutinio sniego vėsa ir gaiva, sprogstant pirmiesiems pavasariniams pumpurams ir laukiant pirmojo Perkūno griausmo virš girių ir laukų pasklidusios šviesos ir darnos galios – skelbs Jorę. Jau 29-tą kartą Kulionyse, šalia Molėtų observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.

„Jorė tai nepaprastas ypatingas metų laikas, kai visa gamta panyra į sukauptų ir išsaugotų ateičiai gyvybinių galių aruodą, į patį gyvatos gyvuonį, kad dieviškajai šviesai nušvitus išsprogdintų gyvybės strėles – žiedų ir vaisių laidą – pirmąją žalumą. Dažnai girdžiu, kad mes lietuviai – gamtameldžiai garbiname gamtą. Ne, garbinimas  čia niekuo dėtas, mes tiesiog jaučiame gamtos gyvybinių galių bangavimą ir savo laivus nukreipiame į gyvenimo kelrodę žvaigždę“, – sako Jorės šventės Kulionyse pradininkas ir ilgametis rengėjas muziejininkas ir Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas, drauge su žmona Daiva, Molėtų krašto muziejumi ir Lietuvos Romuva šią šventę Kulionyse rengiantys jau bemaž 30 metų.

Žodyje Jorė glūdi sena jar-, jur-, jor- šaknis, kuri mena pavasarinį gamtos ir žmogaus galių kilimą, augimą, pirmąją žalumą, vešėjimą, augimą, džiaugsmingą gyvybės proveržį.

Nuolat paskutinį balandžio savaitgalį rengiama Jorė prasideda apeigine talka – šventės dalyviai tvarko ir pirmąja pavasario žaluma – jore – puošia šventvietę: Kulionių piliakalnį, Stebyklos stulpus, sūpuokles, aukurus, šventinius vartus, Perkūno šventovę. Šventvietės tvarkymas laikomas apeiginiu veiksmu, kai kiekvienas darbas – auka, kiekvienas prisilietimas prie pirmosios žalumos – galia. Etnografinės sodybos aplinkoje nuo ryto kuriasi, plečiasi amatų kiemas: menininkai ir amatininkai ne tik parduoda, bet ir pristato savo darbus, moko šventės dalyvius savo amato. Čia mokomasi kepti apeiginę duoną, kalti žalvarinius papuošalus, rišti sodus, šokti, giedoti.

Etnografinėje sodybos troboje galima bus susipažinti su dviem paslaptingomis lietuviškų dievų parodomis: dailininko Romualdo Petrausko (1958 – 2021) lietuviškų dievų medžio skulptūrų paroda ir keramikės Genovaitės Jacėnaitės (1933-2016) lietuviškų dievų ir mitinių būtybių atvaizdais iš deginto molio ir kitos. Šalia Dangaus šviesulių stebyklos įsikūrusiame „Žvaigždžių skliaute“ veiks etnofotografo Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Mūsų Krivis – Jonas Trinkūnas“.

Pavakary vyks pažintis su senovine Dangaus šviesulių stebykla; etnokosmologas, Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas supažindina šventės dalyvius su mūsų protėvių senoviniais dangaus šviesulių stebėjimo ir laiko matavimo būdais ir senovės lietuvių Zodiaku…  Po to nepakartojamas Jonas Chockevičius su grupe pristatys savo „Giesmes Didiesiems“.

Vakare visų lauks Perkūno pirtis ir šventinis laužas. Aidės dainos ir giesmės, skambės sutartinės, suksis rateliai ir šokiai, dainuos „Tankuojis“, džiaugsis sielos.

Tamsai apgaubus sodybą ir girią, o žvaigždėms tapus vedliais, norintys eina į naktinį žygį po Kulionių apylinkes – Labanoro takais.

Šventinis sekmadienio rytas prasidės apeiginio viralo užkaitimu. 11 val. apeiginių ragų garsai eisenai į Kulionių piliakalnį visus kvies burtis Dangaus šviesulių stebykloje. Čia pasveikinti Romuvos Krivės šventės dalyviai darnia eisena mušdami būgnus ir  giedodami giesmes su vėliavomis trauks į Želvos ežero iškyšulyje stūksantį didingą Kulionių piliakalnį.

Ant piliakalnio bus pagerbtos protėvių vėlės. Su jomis bei Dievais švenčiančiuosius sujungs Gabija per aukure rusenančią Amžinąją ugnį. Kalbomis, giesmėmis, aukomis prisiminsime protėvių žygius išreikšime pagarbą pilėnams, gynusiems ir apgynusiems mūsų Tėvynę.

Po to visi pasiryžusieji galės įsišvęsti į romuvius. Tai apeiga, kai visų bendruomenės narių akivaizdoje prisiekiama būti baltų tikėjimo tęsėju – eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti šį kelią, o perimtąjį senąjį tikėjimą perduoti savo vaikams…  Įsišvenčiantysis romuvis, ištaręs priesaikos žodžius, iš Krivės rankų gaus protėvių vardu palaimintą papuošalą, kuris bus jo Galių saitu, o bendražygių ir protėvių akivaizdoje viešai ištartas pažadas – dvasiniu saitu.

Darniai eisenai grįžus į Dangaus šviesulių stebyklą, nuo piliakalnio atsinešta protėvių ugnimi bus įkurtas šventinis Stebyklos aukuras. Stebykloje – aukojami joručiai (margučiai), duona, giedamos giesmės Gabijai, Žemynai, Perkūnui, šventinis kaušas keliauja ratu – su linkėjimais bendražygiams ir visai Tautai. Vardų su šaknimis Jor-, Jar-, Jur-  turėtojai – joriukai ir įsišventusieji į romuvius prie aukuro ugnies visų šventės dalyvių bus pagerbti ir apgiedoti.

Paskui – akmenų aukos Perkūnui: kiekvienas ištars, iš kur atkeliavo jo akmuo į šventyklą ir ko linki šventėjams,  bendruomenei bei visai Lietuvai. Akmenys sužibs žvakelėmis. Po to bus ridenami joručiai, supamasi…

Galiausiai – šventinis viralas, kiaušinienė, gira, margučiai, bendros vaišės. Vaišinimasis iš vieno katilo, prie vieno stalo yra susijungimas į vieną bendruomenę, tapimas vienos Visumos dalimi.

Po apeiginių vaišių  „Žvaigždžių skliaute“ visų lauks dr. Algimantas Bučys su teatro vaidila (aktoriumi) bei bardu Gediminu Storpirščiu, kurie bus pasiruošę pristatyti naujausią A. Bučio dvitomį veikalą apie Lietuvos karalius ir karalienes.

Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 8-ojo dešimtmečio pradžioje, sovietinės okupacijos sąlygomis, užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Jorė tapo viena svarbiausių atsikūrusios senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ metinių švenčių.

Nuo 1997 metų Jono ir Daivos Vaiškūnų Kulionyse atgaivintos Jorės apeigos  ne tik paplito po Lietuvą, bet jau susilaukė ir tautinės kultūros tyrėjų etnologų dėmesio. Pasak etnologės Gintarės Dusevičiūtės tyrimų, Jorė remiasi tradiciniais Jurginių šventės dėmenimis, tačiau šventės turinys ir pavidalas laisvai perteikiamas, ir kūrybiškai pritaikomas šiuolaikinei visuomenei. Ir Jorė čia tampa „dvasinio tapatumo, kultūrinės rezistencijos, archajiško lietuviškumo paieškų forma“. Pasak tyrėjos, šventės struktūra – nuo apeigų iki įvaizdžio – formuoja „alternatyvų lietuviškumą“, pagrįstą „baltiška pasaulėžiūra, archeologiniu kostiumu, ritualu, dainavimu ir žemės bei dangaus simbolika“.

„Jorė – tai ne žemdirbiška Jurginių šventė. Tai dvasinė rekreacija – ritualinė kultūros forma, kurioje žmogus susilieja su žeme ne per darbą, o per dainą, auką ir buvimą“, – 2015 m. rašė G. Dusevičiūtė savo moksliniame darbe.

„Jorė – tai ne vien žvilgsnis į praeitį. Tai gamtos galių atverties proga žengti į save, sugrįžti Darnon. Jei pavargai nuo miesto alaso, jei ilgiesi gyvo žalio, jei ieškai prasmės, jei trokšti šviesos – ateik, atvažiuok, atverk širdį“, – rašo Jorės šventės Kulionyse rengėjai ir primena

Turėkite: – šaukštą ir dubenėlį viralui,
– stiklinę girai ar sulai,
– jorutį – margutį aukai ir ridenimui,
– žvakelę apeiginei ugniai,
– akmenį – Perkūno šventovei,
– papuošalą – jei norite būti įšvęsti į romuvius.

Daugiau žinių internete:  https://alkas.lt/jore-2025/

Vaizdo įrašai:

Lietuviškai: https://youtu.be/fF8ttoA3yYg
Angliškai: https://youtu.be/jCG793YJDMI

                              XXIX Pirmosios pavasario žalumos šventė JORĖ‘2025

 

Penktadienis, balandžio 25 d.

• 11-17 Talka šventvietėje. Džiaugiamės pirmąja pavasarine žaluma – puošiame Stebyklos stulpus, Aukurus ir Vartus, Perkūno šventvietės erdvę. Tvarkome taką į Kulionių piliakalnį, ruošiame piliakalnio ugniavietę ir aikštelę.
• 19.00 Vakaro laužas, dainos.

 

Šeštadienis, balandžio 26 d.

• 11-15 Talka šventvietėje. Pirmąja pavasarine žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.
• 12-21 Laikas amatų pristatymui: „Gyva Duona“ – duonos kepimo paslaptimys, Rimantas Ordinas – baltiškų žalvarinių papuošalų gamyba, tikras kalvis – kalvystės amatas ir kt. kas tik gali ir nori.
• 15-17 Dangaus – galų paieška Dangaus šviesulių stebykloje su vaidila Jonu Vaiškūnu.
• 17-18 Jonas Chockevičius su grupe giedos „Giesmes Didiesiems“.
• nuo 18-Perkūno pirtis…
• 18-19 Senoviniai žaidimai su Brolių Rato vyrais
• 19-20 Sutartinių mokymai
• 20-24 Vakaro laužas, ugnies reginiai, vakaronė, šokiai. „Tankuojis“ ir bendrinikai.

Sekmadienis, balandžio 27 d.

• 10.30 Apeiginio viralo užkaitimas ir virimo pradžia Perkūno šventovėje.
• 11-16 Amatininkai džiugina savo rankdarbiais ir siūlo juos įsigyti.
• 11.00 „Pulkun pulkun broliukai/sesutės – pulkun“ – apeiginis susibūrimas Dangaus šviesulių stebykloje. Krivės ir vaidilos sveikinimas.
• 11.30 Šventinė eisena iš Dangaus stebyklos į Kulionių piliakalnį su vėlių vėliavomis, žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti, kartu su „Kūlgrinda“ giedant Jorės giesmes.
• 12.00 Protėvių vėlių pagerbimas Giedame „Oi kalnas kalnas“, protėvių atminimo ir karines giesmes. Krivė ir vaidilos sako sveikinimo kalbas. Per Amžinąją ugnį aukojame protėvių vėlėms.
• 12.30 Romuvių įšventimas. Įšvenčiamųjų galios ženklas – baltiškas papuošalas, kuris po įšventimo tampa Romuvio Galios saitu.
• 13.00 Apeiginis karžygių pasirodymas – partizaniško laikotarpio rekonstruktoriai „Miško broliai“ atliks simbolinę salvę, skirta pilėnų atminimui.
• 13.30 Iškilminga eisena iš Kulionių piliakalnio į Dangaus stebyklą. Nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, Šventą Ugnį nešame į Dangaus stebyklą.
• 13.50 Žengiame pro Jorės vartus, per Jorės vandenį ir „Dūno upę“.
• 14.00 Įkuriamas Ugnies aukuras Dangaus stebykloje. Su „Kūlgrinda“ ir kt.. Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“, „Žemynėle, žiedkelėle“. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną. Aukojame Joručius ir Duoną. Žemyneliaujame. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt. Labiname naujuosius romuvius ir Joriukus (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos audaujame „Tu žilvitėli, dabile“.
• 14.30 Aukojame atsivežtus akmenis Perkūno šventovei. Aukodami garsiai sakome iš kur atkeliavo akmuo, tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems, visai Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Krivė pašventina akmenis. Giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, einame rateliu apie šventovės akmenis.
• 14.50 Ragaujame šventinį Viralą, Jorės girą, sulą, Jorei išvirtą biržietišką alų. Kepame šventinę kiaušinienę. Dalinamės suneštinėmis vaišėmis. Vaišinamės ir vaišiname vienas kitą.
• 16.00-17.00 „Žvaigždžių skliaute“ naujausio dr. Algimanto Bučio dvitomio veikalo apie Lietuvos karalius ir karalienes pristatymas. Dalyvauja: A. Bučys teatro vaidila bei bardas Gediminas Storpirštis.

 

Visą laiką: Etnografinėje sodyboje ir „Žvaigždžių skliaute“ veikia parodos: Romualdo Petrausko (1958 – 2021) lietuviškų Dievų medžio skulptūrų paroda, keramikės Genovaitės Jacėnaitės (1933-2016) lietuviškų dievų ir mitinių būtybių atvaizdų iš deginto molio paroda ir kitos parodos. Žvaigždžių skliaute: Vytautos Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Mūsų Krivis Trinkūnas“.