Česlovas Burba, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt

Gegužės mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spręs pasauliui pastaruoju metu itin aktualius – terorizmo ir imigracijos iš Šiaurės Afrikos – klausimus, vardija Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis priduria, kad mūsų šalis pasirinko nagrinėti ir vieną retai šioje organizacijoje keliamą problemą. 

„Gegužės 27 d. bus aptariamas svarbus ir nedažnai keliamas, bet, mano nuomone, labai svarbus klausimas – žurnalistų saugumas. Deja, statistika pasaulyje blogėja. […] Kalbama ne tik apie tokius rezonansinius įvykius, kaip „Charlie Hebdo“ žurnalistų žudymas Paryžiuje, bet ir apie konfliktinius regionus Ukrainoje, Rusijoje. Pastarojoje yra labai daug žuvusių, be žinios dingusių žurnalistų“, – pabrėžia ministras.

– Ką Lietuvai reiškia pirmininkauti JT Saugumo Tarybai?

– Pirmiausiai, tai – aukščiausia pasaulio politikos lyga. 193 šalys yra JT narės, tačiau šiai organizacijai vadovauja 15 šalių. Iš jų – penkios nuolatinės ir dešimt nenuolatinių. Tarp pastarųjų – Lietuva. Pirmininkauti – didžiulis iššūkis. Reikšmė ir matomumas pasaulyje – maksimalus.

Tiesą sakant, tenka ir didelė atsakomybė, nes pirmininkaujanti šalis turi moderuoti įvairius klausimus, ieškoti bendro sutarimo, galimybių priimti dokumentus, kurie, noriu pabrėžti, privalomi visoms šalims. Vienintelė institucija pasaulyje – Saugumo Taryba – turi teisę priimti sprendimus, kurie privalomi vykdyti visoms šalims. Ji gali nuspręsti, ar naudoti jėgą, ar vykdyti misijas, ir pan. Matomumas toks, kad didesnio nelabai galima tikėtis.

Ten patekti – dar sudėtingiau, nes reikia pereiti rinkimų laikotarpį. Daugelis šalių laukia daug metų, o po to dar susiduria su konkurencija. 2013 m. po tikrai didžiulių organizacinių pastangų mums pavyko laimėti balsavimą ir šią vietą, todėl pirmininkausime jau antrą kartą. Praėjusiais metais tai darėme vasarį, dabar – gegužę. Visą šį mėnesį vadovausime šiam labiausiai pasaulio politikoje matomam klubui.

– Kokios pareigos tenka pirmininkaujančiai šaliai?

– Kaip minėjau, reikia ne tik pirmininkauti posėdžiui, bet ir suderinti pozicijas. Pirmininkaujanti šalis yra tarsi Saugumo Tarybos veidas pasaulyje. Jeigu reikia pristatyti pozicijas ar derinti nesutarimus, turime savo prioritetus, bet kyla ir įvairių neplanuotų klausimų. Pavyzdžiui, pirmadienį […] ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini Saugumo Tarybai pristatys mūsų parengtą poziciją dėl migracijos problemų.

Kaip žinia, Pietų Europa susiduria su didžiule, tragiška problema, nes gausu aukų, žūčių. Visi susirūpinę, bando imtis priemonių. Tai – tiesioginis vaidmuo. Cituojant pačią F. Mogherini (ji „Reuters“ agentūrai davė interviu), ji tikisi Lietuvos paramos šiais klausimais. Parama, be abejonės, garantuota, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir esame atsakingi, nes pirmininkaujame šiai Tarybai.

– Paminėjote mūsų parengtą poziciją dėl migrantų.

– Derinant poziciją, buvo derinamos visos nuomonės. Šiuo metu keturios ES narės yra Saugumo Taryboje. Dvi – nuolatinės. Jų – Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos – vaidmuo ir reikšmė yra didžiausia. Lietuva ir Ispanija yra nenuolatinės šalys. Keturių šalių ekspertai derino poziciją, kurią pristatinėsime, – tai darys F. Mogherini.

– Kokie bus siūlymai? Migracija iš Šiaurės Afrikos į ES – labai aktualus klausimas.

– Manau, kad tai tampa labai aktualiu klausimu visiems. Jeigu apibendrintume nedetalizuodami, atsakyti, kokia pozicija, būtų anksti, nes gegužės 13 dieną europinę poziciją detaliau aptarsime savo rate Briuselyje. Beje, vadovai taip pat diskutuos birželio mėnesį.

Pagrindinis aspektas – galimybė kovoti ne vien su šios nelaimės pasekmėmis, kai jau skęsta žmonės ir prie pat kranto bando nelegaliai patekti į Europos teritoriją, kas savaime irgi yra blogai, bet veikti ten, kur yra šios problemos šaknys, ištakos – būtent Šiaurės Afrikos kontinente: Libijoje ar kitose šalyse. Jeigu norime kovoti su tais nusikaltėliais (tuos, kurie prekiauja žmonėmis, juos baugina, reikėtų taip vadinti), tam reikia JT mandato.

Pabėgėliai yra ne tiek migrantai, kiek karo veiksmų aukos. Jie bėga nuo smurto. Kita vertus, jie – prekeivių žmonėmis, kurie uždirba didelius pinigus, aukos. Kad kariautume su tais nusikaltėliais reiktų […] neutralizuoti jų nusikaltimo įrankius – laivus. Tam gali tekti naudoti jėgą. Mūsų pozicija tokia ir ją pateiksime. Žiūrėsime, koks bus sutarimas.

– Kokius klausimus Lietuvos pirmininkavimo metu dar svarstys JT Saugumo Taryba?

– Mes turime labai aiškius prioritetus. Tai atsispindi visuose mūsų pirmininkavimo laikotarpiuose: teisės viršenybės principų sklaida, civilių apsauga konfliktuose, ypač moterų ir vaikų, ir visi su tuo susiję aspektai, JT regioninių organizacijų bendradarbiavimas.

Yra ir konkrečiai suplanuotų renginių, kurie vyks gegužės pabaigoje. Gegužės 27 d. bus aptariamas nedažnai keliamas, bet, mano nuomone, labai svarbus klausimas – žurnalistų saugumas. Deja, statistika pasaulyje blogėja. […] Kalbama ne tik apie tokius rezonansinius įvykius, kaip „Charlie Hebdo“ žurnalistų žudymas Paryžiuje, bet ir apie konfliktinius regionus Ukrainoje, Rusijoje. Pastarojoje yra labai daug žuvusių, be žinios dingusių žurnalistų.

Tai svarbu ir dėl to, kad be laisvos spaudos, laisvo žodžio negalime kovoti su terorizmu, korupcija, negalima iškelti faktų, kuriuos privaloma iškelti sveikoje, demokratiškoje visuomenėje. Manome, kad ši mūsų pasirinkta tema gali sulaukti rezonanso ne tik tarp politikų, bet ir žurnalistų. Jie turėtų puikią progą iškelti savo patirtį ir netgi pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti daroma pasauliniu lygmeniu, kad būtų garantuota galimybė laisvai, saugiai atlikti savo profesinę pareigą, kuri reikalinga ne tik patiems žurnalistams, bet ir visuomenei.

Gegužės 29 d. bus aptariama ypač JT proteguojama tema – kova su terorizmu. Be abejo, ji tikrai niekada nebus pasenusi. Prieš pusmetį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama pats pirmininkavo tokiems debatams Saugumo Taryboje. Mes tai darysime, pasikvietę vidaus reikalų ministrus arba atitinkamas pareigas užimančius valstybių pareigūnus iš įvairių šalių. Aptarsime šią situaciją. Galbūt mėginsime priimti tam tikrą Saugumo Tarybos dokumentą. Išskirčiau šiuos du įvykius.