2011 m. birželio 15 d. Vilniaus Pedagoginiame universitete Venesuelos lietuvei mokslininkei buvo suteiktas Garbės daktaro vardas.

Jūratė Regina Statkutė de Rosales gimė 1929 metų rugsėjo 9 d. Kaune, inteligentų šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo Paryžiuje, kur su tėvais gyveno iki 1938 metų, o Lietuvoje mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Paskutiniaisiais Lietuvos Respublikos metais Jūratės tėvas Jonas Statkus Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius ir vienas pirmųjų patyrė bolševikų terorą – 1940  m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir generolu Kaziu Skuču  buvo suimtas, išvežtas į Maskvą ir ten dingo be žinios. Neišvengiamos emigracijos pradžią J. R. Statkutė de Rosales pasitiko Prancūzijoje. Studijavo lotynų ir prancūzu kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete.

Nuo XX amžiaus 6 dešimtmečio gyvena Venesueloje. Nuo 1983 metų yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo Pais“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“. Žymi tyrinėtoja ir visuomenės veikėja pažymėta aukščiausiu Venesuelos ordinu už kultūrinį darbą Orden Andrės Bello. Jai įteiktas Karakaso miesto ordinas Arden Diego de Losada, o 1989 metais „Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos“ ją paskelbė Metų asmenybe.

Venesueloje, jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ir Lietuvoje leidžia lyginamosios kalbotyros ir senosios baltų istorijos klausimus nagrinėjančias studijas. 1985 metais Čikagoje išleido veikalą „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“, Karakase ir Barselonoje – dvi  „Los Godos“ laidas (1988-2004). 2004  metais Čikagoje išleido „Goths and Balts“. Lietuvoje iki pastarojo laiko buvo išleistos  dvi knygos – „Didžiosios apgavystės (2007) ir „Senasis aisčių giminės  metraštis“ (2009). Honoris causa proga P. Jonušo „Versmės“ leidykla išleido naują jos veikalą „Europos šaknys“. Už Senosios baltų kultūros puoselėjimą 1996 metais Lietuvos respublikos Prezidentas ją apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Jūratė R. Statkutė de Rosales plėtoja dar Marijos Gimbutienės pradėtą baltų kultūros reikšmės Europos istorijoje įtvirtinimo darbą. Jos darbai – tai virtinė šaltinių ir naujai keliamų klausimų, kai, pasak autorės, „belieka iškelti pasiūlymą: jeigu jau yra pervedamas reikalas į patikrinimų deportavimą, gal atėjo metas tikrinti viską? Užuot atsiklausus nuomonių, užrašytų praėjus daugeliui šimtmečių po įvykių, ar ne geriau yra užklausti tų, kurie gyveno įvykiams vykstant ar bent netrukus po jų?“ Ir kokius gi svarbiausius Europos įvykius užkliudo Jūratė R. de Rosales? Esminiai iš jų – aisčių (vakarų baltų) indėlis formuojantis naujajai Europai, aisčių dalyvavimas kovose su Roma ir ypač aisčių indėlis kuriant naujosios Europos žemėlapį Romos imperijos griūtyje. Svarbi Europą kuriančioji jėga buvo gotai, kuriuos J. R. de Rosales tapatina su mums gerai žinomais gudais. Atsiras įvairių vertinimų ir nuomonių, tačiau yra tikra – J. R. de Rosales teiginiai randa patvirtinimą mūsų archeologijos medžiagoje. Aisčių kultūros istorija liudija gausų karinio elito palikimą aisčių žemėse, kuris ypač ženklus IV-VI amžių laidojimo paminkluose, tai yra Europai žengiant į ankstyvuosius viduramžius. Kai atidus tyrinėtojas žvelgia į Lietuvos istorijos mokslo raidos aplinkybes, jis susiduria su skaudžiomis realijomis – pirmųjų Lietuvos istorijų rašytojai kūrė nelaisvoje Lietuvoje. Aplinka jiems nebuvo palanki: senieji vardai užmiršti, šaltiniai nepasiekiami. Tad prasmingi yra J. R. de Rosales žodžiai: „Išbraukus tikruosius vardus, išnyko ir istorinė atmintis: mus konkrečiai minintys metraščiai ir istorijos dokumentai buvo suversti „išgalvotų“ ir „nepatikimų“ raštų šiukšlynan“. Šių „išgalvotų“ ir „nepatikimų“ raštų naujus variantus ir įžvalgas randame Jūratės R. Statkutės de Rosales darbuose, už kuriuos Vilniaus pedagoginis universitetas jai įteikia Garbės daktaro vardą.

(Dr. Jūratės R. Statkutės de Rosalės mokslinės veiklos ir gyvenimo aprašymas perspausdintas iš VPU viešai platinto lankstinuko).

Parengė ir fotografavo Jonas Česnavičius

Nuotraukose:

1. Mokslininkė aprengiama Garbės daktaro uniforma

2. Skaitomas raštas dėl Garbės daktaro vardo suteikimo

3. Auditorija