Vaizdas į aukščiausią Europoje Rygos televizijos bokštą. Autorės nuotraukos

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Ryga, Latvija, www.voruta.lt

Atidžiau paskaitę lietuviškas patarles, priežodžius, posakius, įsitikinsime, kad juose vienas iš dažniausiai minimų svečių šalių miestų yra Ryga. Tūlas lietuvis ir piktuoju, ir gražiuoju minėjo Rygą: rengiasi kaip į Rygą; už kapeiką utėlę Rygon nuvarytų; ant tokio peilio boba į Rygą nujotų. Ir, matyt, ne vien dėl artimos kaimynystės siūlyta pasisvečiuoti Rygoje. Miestas turėjo ir turi išskirtinę trauką – tuo įsitikini kaskart jame apsilankęs.

Kaip istorinių įrašų mylėtoją, mane labiausiai traukia Rygos istorinis centras, kurį sudaro senamiestis (Vecrīga) su vidurinių amžių siaurų kreivų gatvelių tinklu, XVIII – XIX a. taisyklingo plano kvartalai ir XIX a. bulvarai. Šis istorinis centras, esantis dešiniajame Dauguvos krante, užima veik 438 ha teritoriją, 1997 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia yra išlikusių miesto sienos fragmentų, bažnyčių – katalikų Šv. Jurgio (1204 m., dabar Taikomosios dailės ir dizaino muziejus), liuteronų Šv. Petro (1209 m.), Šv. Jono (1589 m.); liuteronų Rygos katedra (1211 m., XIV – XV a. perstatyta į baziliką su bokštu vakarinėje pusėje, rekonstruota 1881–1914 m.), katalikų Šv. Jokūbo katedra (1225–1330 m.).

Juodagalvių brolijos namas Rygoje

Bene labiausiai akį džiugina vienas gražiausių Rygos pastatų – manieristinis Juodagalvių brolijos namas. Šis įspūdingas statinys, kitaip dar vadintas pirklių namais, iškilo XIV a. 1625 m. buvo rekonstruotas. Per Antrąjį pasaulinį karą sugriautas, o 1999 m. vėl atstatytas. Juodagalvių namo pagrindinė funkcija buvo verslo skatinimas, ne vieną amžių čia rinkdavosi iš svečių šalių atvykę pirkliai ir jūreiviai. Šiuose namuose šeimininkavo itin veiklūs ir pilni gyvenimo džiaugsmo Juodagalvių brolijos nariai. Jie buvo jauni, nevedę, su didžiausiu užsidegimu ir entuziazmu organizuodavo įvairias šventes ir kultūrinius renginius. Jų neblėstantis aktyvumas šį namą pavertė vienu iš pagrindinių kultūros centrų, kuris palaikė ir skatino viso miesto visuomeninį gyvenimą. Ši tradicija tęsiama jau ilgą laiką. Net ir nūdien šiame pastate vyksta reikšmingi renginiai, koncertai, šventinės vakarienės, konferencijos. Apsilankius Juodagalvių namo viduje, galima išvysti įspūdingas sales, istorinius kabinetus, viduramžių rūsius. Yra eksponuojama didžiausia Baltijos šalyse sidabro kolekcija, krištolinės žvakės, ginklai, šarvai.

Rygos katedros aikštėje

Kaip ir kiekvienas senesnis miestas, Ryga saugo daug gražių legendų ir istorijų. Viena iš jų skirta Rygos įkūrimui ir yra susijusi su Dauguvos krante stovinčio milžino Kristupo ir ant jo pečių sėdinčio vaiko skulptūra. Rygos miestą pirmaisiais XIII a. metais įkūrė vokiečių vyskupas Albertas. O štai legenda byloja, kad tai padarė milžinas Kristupas, gyvenęs jūros pakrantėje ir duonai užsidirbdavęs keldamas žmones per Dauguvos upę. Kartą, siaučiant audrai, per upę perkelti pasiprašęs mažas berniukas. Milžinas kiek padvejojo, tačiau galiausiai sutiko įvykdyt vaiko prašymą. Nešamas berniukas taip pasunkėjo, kad Kristupas vos įstengęs įveikti upę. Vėliau paaiškėjo, kad vaikas buvo Dievo sūnus, pakeliui rinkęs žmonių nuodėmes. Už atliktą darbą milžinas buvo apdovanotas auksu, kurį skyrė Rygos miestui įkurti.

Švedų vartai Rygoje

Ne vieną pasakojimą galima išgirsti apie vadinamuosius Švedų vartus, kurie pastatyti 1698 m. švedams užėmus Rygą. Viena legenda pasakoja, kad virš šių vartų gyveno miesto budelis, kuris kiekvieną rytą prieš egzekuciją lange padėdavo raudoną rožę. Kitoje legendoje minima latvių mergelė, kuri buvo įmūryta į sieną statant vartus. Kadangi mergelė buvo įsimylėjusi švedų kareivį, tai tie, kurie irgi yra įsimylėję, eidami pro vartus vidurnaktį, išgirs, kaip mergelė šnibžda: „Aš tave myliu.“

Kačių namas Rygoje

Rygiečiai noriai dalijasi ir istorija apie vadinamą kačių namą. Šis pastatas miestelėnams gerai žinomas dėl jo stogą puošiančių kačių skulptūrėlių. Pasakojama, kad pirmasis skulptorius, mėginęs užkelti kačių skulptūras ant stogo, buvo šių ilgauodegių prakeiktas ir nukrito žemyn. O štai prieš gerą šimtmetį nutiko taip, kad pastato savininko nepriėmė į Didžiąją gildiją[1] dėl jo nevokiškos kilmės. Kadangi namus skiria tik gatvė, jis apsuko katinus pakeltomis uodegomis į Gildijos pastatą. Po ilgo teismo proceso kačių namo šeimininkas buvo priimtas į Gildijos narius ir kates vėl grąžino į ankstesnę poziciją.

Latvijos mokslų akademija

Daug vietinių ir miesto svečių sutraukia Rygos katedros aikštė. Rygos katedra buvo centrinė Livonijos katedra iki pat Livonijos žlugimo 1561 m. Be kita ko, Rygos katedra yra didžiausia viduramžių laikotarpio bažnyčia ir vienas iš seniausių sakralinės architektūros statinių Latvijoje ir Baltijos regione. Tačiau vienas svarbesnių šios katedros turtų yra jos viduje. Tai – senoviniai vargonai, kurie yra didžiausi ir galingiausi pasaulyje (jie sudaryti iš 6 718 vamzdžių ir yra 25 m. aukščio).

Dėmesį patraukia ir 1330 m. statyta Rygos pilis, pirklių namai Trys broliai (XV–XVII a.), barokinis Reiterno namas (1685 m.), Rotušė (1750–1765), Jokūbo barakai (XVIII–XIX a.).

Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje

Itin graži Rygos panorama atsiveria nuo Latvijos mokslų akademijos apžvalgos aikštelės. 107 m. aukščio pastatas (su smaile – 111 m.) yra T formos, jį sudaro pagrindinis dangoraižis ir trys sparnai. Galiniame sparne įrengta konferencijų salė su amfiteatru ir gelžbetonio konstrukcijų scena. Akademijos pastatą sudaro rūsys ir dvidešimt trys aukštai, virš jų – 21 m. aukščio ir 4,5 m. pločio bokštas. Iš senamiesčio į Mokslo akademiją galima ateiti vos per keliolika minučių – žingsniuojant nuo Šv. Petro bažnyčios per centrinį turgų, tereikės įveikti vos porą kilometrų. Taigi žvelgiant nuo Mokslų akademijos apžvalgos aikštelės, aiškiai matosi centrinė Rygos geležinkelio stotis, 1951 m. atstatytas geležinkelio tiltas ir centrinio turgaus paviljonai, Jėzaus evangelikų liuteronų bažnyčia, aukščiausias Europoje televizijos bokštas (368,5 m.), Latvijos nacionalinė biblioteka, Paryžių primenantys daugiaaukščiai gyvenamieji namai.

1951 m atstatytas Rygos geležinkelio tiltas ir centrinio turgaus paviljonai

Grįžtant prie anksčiau išsakytos minties, kad Ryga yra itin savitas Pabaltijo miestas, įdomu jį palyginti su mūsų sostine Vilniumi. Tarkime, prieškariu Ryga už Vilnių buvo didesnė kone 4–5 kartus. Žinoma, jei vertintume ankstesnę šių miestų istoriją, turėtume pripažinti, kad tuo metu pirmavo Vilnius – juk kai iš Vilniaus valdyta visa LDK, Ryga nebuvo net sostinė.

Rygos centrinio turgaus paviljonai

Dera atkreipti dėmesį ir į tai, kad įspūdingų pastatų yra ne vien tik Rygos centre, bet ir atokesniuose prieškarinės Rygos rajonuose. Juose dideli mūriniai namai stūkso pramaišiui su mediniais daugiabučiais. Jeigu vadinamasis Rygos „aukso amžius“ (prieš daugiau kaip šimtą metų miestas neįtikėtinai sparčiai augo; nuo 1899 iki 1914 m. buvo pastatyta per 200 pastatų) būtų trukęs ilgiau, šie priemiesčiai tikriausiai grožiu prilygtų miesto centrui, traukiančiam turistus iš daugybės šalių.

[1] Didžioji gildija, Rygos pirklių korporacija, įkurta 1354 m., kai pirkliai atsiskyrė nuo Šv. Kryžiaus ir Trejybės gildijos (joje liko amatininkai, dar vadinta Mažąja gildija) ir savąją organizaciją pavadino Švč. Mergelės Marijos gildija (dažniausia vadinta Didžiąja gildija). Priklausė daugiausia vokiečiai pirkliai, iš amatininkų – tik auksakaliai. Didžioji gildija sutelkė savo rankose visą Rygos prekybą. Nuo XV a. darė įtaką miesto tarybai, kuri teikė jai privilegijų. Tik XIX a. pradžioje įsikūrus Rygos biržos komitetui, prarado užsienio prekybos monopolį, Didžiosios gildijos politines teises apribojo 8 dešimtmečio Rusijos miestų reforma. Susikūrus Latvijos Respublikai, Didžioji gildija iki 1939 m. veikė kaip Rygos gyventojų vokiečių organizacija. Tokios pat korporacijos nuo XV a. antros pusės veikė Taline, Tartu, kituose Livonijos miestuose.