Autorės nuotraukos

Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt

Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633).

Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI a. Lietuvos veikėjų. Lavintis pradėjo Vilniaus vaivados, Lietuvos kaclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515-1565) dvare. 1570 m. kartu su M. Radvilos sūnumis išvyko į kelionę po vokiečių žemes. Studijavo Leipcigo universitete. Grįžęs į Lietuvą priėmė evangelikų reformatų tikėjimą. L. Sapiega ne vieną amžininką stebino istorijos, lotynų kalbos, Lietuvos teisės išmanymu. L. Sapiega tarnavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro (1533-1586) dvare.

Čia jis buvo paskirtas į valdovo sekretoriaus pareigas, kiek vėliau S. Batoras jam pavedė vadovauti pasiuntinybei į Maskvą. 1585 m. L. Sapiega gavo Lietuvos pakanclerio postą. Po kurio laiko jam buvo patikėtas LDK iždo administravimas. 1586 m. L. Sapiegai paskiriama pelninga Slanimo seniūnija, nuo to laiko tapusia jo svarbiausia rezidencija.

Itin reikšmingas L. Sapiegos dėmesys tautinei kalbai. Nepaisant to, kad šio iškilaus veikėjo rašto kalba buvo lenkų, jo rengto Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė liudija, kad L. Sapiega skyrė gimtosios ir rašomosios kalbos kategorijas ir Statuto pratarmėje akcentavo, kad teisiniai Lietuvos valstybės tekstai rašomi ne svetima, bet „sava“ (t.y. rusėnų) LDK kalba, kuri buvo viena iš pagrindinių tautinių to meto LDK kalbų. Be kita ko, L. Sapiegos iniciatyva Trečiajame Lietuvos Statute buvo įtvirtinti religinės tolerancijos principai, draudžiantys persekioti, teisti ir bausti dėl religinių pažiūrų.

Daug pastangų L. Sapiega įdėjo ir puoselėjant Slanimo miesto ekonominę, kultūrinę gerovę. Jo prašymu 1591 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1566-1632) atnaujino Slanimo Magdeburgo teises. Miestui suteiktas herbas ‒ auksinis liūtas su dvigubu kryžiumi žydrame fone, simbolizuojantis Slanimo priklausomybę Sapiegų giminei.

Jaunystėje buvęs protestantu, vėliau L. Sapiega grįžo į katalikybę ir pasižymėjo kaip dosnus daugelio bažnyčių fundatorius, mokyklų savo dvaruose steigėjas. Vilniuje sau ir savo šeimai jis pastatydino mauzoliejų ‒ Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinių vienuolyną. Bažnyčioje yra išlikęs išskirtinės reikšmės LDK meno paminklas ‒ antkapinių skulptūrų L. Sapiegai ir dviem jo žmonoms kompozicija.

Slanimo herbas

Slanime, centrinėje Lenino aikštėje, atidengtas paminklas L. Sapiegai išsiskiria įspūdingu veik keturių metrų aukščiu. Paminklą kūrė trys skulptoriai: Ivanas Misko, Vladimiras Pipinas ir Sergejus Logvinas.