Šventoji Lietuvos istorijos raidoje yra buvusi ryškiu uostu. Klaipėdos kraštas dar nebuvo prijungtas prie Lietuvos, tad Šventoji, jos uostas buvo vienintelė reikšminga Lietuvos jūrinės kultūros dalis. XVII a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, XVII–XVIII a. pradžioje Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų pirklių laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos.

Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. Įsikūrusi anglų pirklių kolonija propagavo labai miestietišką kultūrą Šventojoje. Deja, XVIII a. prasidėjo pustymai ir pasislinko Šventosios upės vaga. Tad rimtas senąsias tradicijas puoselėjęs uostas, nuo XVIII a. kaip rimtas uostas nebeegzistavo. Šventojoje stovėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas Smetona“. 1927 metų liepos 18 dieną už 289 tūkst. litų įsigytas Laivas perduotas Lietuvai Wilhelshafen uoste ir atplukdytas į Klaipėdą, kur buvo atremontuotas. Spalio mėn. 28 d. po remonto perduotas kapitono Adomo Daugirdo komandai.

Minų traleris

1927.07.18 d. Lietuva nusipirko už 289 000 Lt buvusį minų tralerį М-59. Laivą pardavė vokiečių firma „Bieber“ . Ši firma laivą įsigijo už 1 000 000 markių iš Vokietijos karo laivyno. Iš laivyno sąrašų laivas buvo išbrauktas 1921. 10. 24. Šis traleris buvo nuleistas į vandenį Seebeck Geestermünde laivų statykloje 1917 m. 10. 31 d. Pilnai aprūpintas 1917.11.30. Laivo talpa 525 (586), (600) T, ilgis 62(60)  m, plotis – 7(7.4) m, grimzlė – 2.8(2.2) m., du stiebai, du sraigtai. Turėjo dvi kūryklas, kiekvienoje po dvi krosnis, dvi „Schulz“ firmos garo mašinas po 1000 AJ galingumo. Laivo greitis – vidutinis 8 mazgai, didžiausias konstrukcinis greitis – 17 mazgų. Ekipažas – 70-76 žmonės.

Prezidentinė jachta

Laivas perduotas Lietuvai Wilhelshafen uoste ir atplukdytas į Klaipėdą, kur buvo atremontuotas. 1927 m. spalio mėn. 28 d. laivas po remonto buvo perduotas kapitono Adomo Daugirdo komandai.  Anuomet po remonto laivo gale buvo karininkų kajutės, laivo priekyje – kajutės įgulai. Laivo vidurinėje dalyje buvo kūryklos ir mašinų skyriai, tarp kūryklų ir mašinų skyrių buvo kambuzas (laivo virtuvė). Laivas buvo skirtas sienų apsaugai. Jis pavadintas „Prezidentas Smetona“. Deja, kontrabandininkus sulaikyti ne visada pavykdavo dėl gausiai besiveržiančių iš kamino juodų dūmų, kuriuos iš tolo jie pastebėdavo.

Kovojo su kontrabanda

Labai dažnai šis masyvus karo laivas iš Šventosios uosto plaukdavo gaudyti kontrabandininkų. Po remonto Lietuvos pakrančių apsaugos laivo laukė ir pirmasis kovos krikštas: Lietuvos teritoriniuose vandenyse sulaikant turkų laivą „Hassan Bier“ buvo sužeisti trys „Prezidento Smetonos“ įgulos nariai. Vėliau laivo įgulai dar ne kartą buvo pavykę užkirsti kelią mėginimams atgabenti į Lietuvą kontrabandinių krovinių, tačiau netrukus tapo aišku, kad tokioms misijoms šis laivas nėra labai tinkamas. Iš didžiulio jo kamino virstantys dūmų stulpai ir iš toli girdimas variklių gausmas buvo puikus signalas kontrabandininkams pasitraukti toliau ir pralaukti pavojų saugesnėje vietoje. Be to, laivo išlaikymas kainavo labai brangiai: per trejus metus jo eksploatacija, įgulos išlaikymas ir remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei milijoną litų, o tais laikais tai buvo milžiniški pinigai.

Išplaukė į Jūrą

Be Lietuvos pakrančių apsaugos laivas taip pat tarnavo kaip prezidentinė jachta. Tam tikslui laivo gale 1929 m. buvo pastatyta nauja liukso kajutė-salonas. Laivas buvo apginkluotas dviem 37 mm ir viena 57 mm patrankomis ir kulkosvaidžiais. Įgula nevengdavo į jį pasikviesti ir paplukdyti aukštuomenės damų. Dažnai jame lankėsi Kauno ponios. Jūra tomis dienomis buvo labai audringa, tad kapitonas ilgai nesiryžo į uostą plaukti pro siaurus jūros vartus. Siaučiant audrai, pavojingomis laivybos sąlygomis, neplaukti į uostą galėjo būti vienintelis protingas sprendimas. Kelias dienas kovojusi su vėju įgula buvo priversta supleškinti ne tik visas laive buvusias anglių atsargas: į katilų krosnis keliavo viskas, kas dega. Pirmą kartą išplaukęs į jūrą laivas vos pasiekė Vokietijos Dancigo (dabartinis Gdanskas – aut.) uostą. Sugrįžusį į Klaipėdą „Prezidentą Smetoną“ teko ilgai remontuoti, o jo kapitonas A. Daugirdas buvo priverstas atsisveikinti su tarnyba. Į jo vietą buvo paskirtas kapitonas Antanas Kaškelis.

Tarnavo pasienio policijai

Pasienio policijai laivas „Prezidentas Smetona“ tarnavo iki 1932 m. sausio mėn., kada jis buvo išregistruotas ir perkeltas į rezervą. Tuo metu laivui vadovavo kapt. Antanas Kaškelis. 1933 m. sausio mėn. „Prezidentas Smetona“ buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Jis stovėjo Klaipėdoje. 1934 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. laivui Liepojoje buvo atliktas povandeninės korpuso dalies remontas. Po to laivas ilgai prastovėjo Klaipėdoje, kol 1935 m. gegužės mėn. Klaipėdos uosto dirbtuvėse buvo pradėtas jo remontas. Laivo remonto metu, be kitų darbų, turėjo būti perkeltas priekinis stiebas, sumažintas salonas ir įrengti bėgiai minoms transportuoti.

Pirmasis karo laivyno laivas

Tuomet imta svarstyti, gal šį gana tvirtą ir atviroje jūroje tinkamą naudoti laivą reikėtų perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Taip 1933 metų sausį „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu tarpukario Lietuvos karo laivu. Tačiau laivo parengimas, remontas ir apginklavimas užtruko dar porą metų. Tik 1935 metų rugpjūčio 1 dieną kariuomenės vado įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Iš karinės vadovybės ir Klaipėdos uosto direkcijos susirašinėjimo ir nuolat didėjančios darbų sąmatos matyti, kad uosto vadovybė mėgina išpešti iš svarbaus valstybinio užsakymo kuo daugiau naudos. Vis dėlto tikruoju karo laivo gimtadieniu galima laikyti 1935 metų spalio 26 dieną: būtent tada „Prezidentas Smetona“ pirmą kartą išplaukė į jūrą bandomajam reisui su Lietuvos karinio laivyno vėliava. Laivas (1939 m.) buvo apginkluotas dviem 20 mm patrankomis „Erlicon“, dviem sunkiaisiais ir dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais ir šautuvais ir, atrodo, minomis. Du 75 mm pabūklai taip ir nebuvo pastatyti. 1935 m. laivo įgulą sudarė 43 žmonės, 1937 – 36. Laivo vadas prašė padidinti įgulą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Istorikai mena „Prezidento Smetonos“ reprezentacinę reikšmę, kuomet jis priimdavo skirtingas žmonių, moksleivių, svarbių visuomenės veikėjų delegacijas. Nuotraukos rodo, jog laive ne kartą lankėsi ir prezidentas Antanas Smetona. Šis laivas populiarino jūrinę kultūrą, pristatė Lietuvą kaip jūrinę valstybę. 1938 m. spalio mėn. „Prezidentas Smetona“ vėl buvo remontuojamas Liepojoje, po to kai 1937 m. rugpjūčio mėn. staigaus štormo iš jis buvo išmestas ant seklumos Šventojoje.

Kapitonas Povilas Labanauskas

1938 m. spalio mėn. „Prezidentas Smetona“ vėl buvo remontuojamas Liepojoje, po to kai 1937 m. rugpjūčio mėn. staigaus štormo iš SW jis buvo išmestas ant seklumos Šventojoje. 1939 m. kovo mėn., Klaipėdą užėmus vokiečiams, laivas kovo pab.- balandžio mėn. vis stovėdavo Liepojoje, kur ant laivo denio buvo pakloti bėgiai minoms numesti. Nuo liepos mėn. „Prezidentas Smetona“ stovėjo išgilintame Šventosios uoste. 1939.12.1 laivo vadas Kaškelis buvo paleistas į pensiją, o laivo naujuoju vadu paskirtas kpt. ltn. Povilas Labanauskas.

Tapo „Pirmūnu“

1940.06.15 Šventosios uostą blokavo du sovietų laivai naikintuvai ir povandeninis laivas.

1940.06.19, po rusų okupacijos, raidės „Smetona“ buvo nukaltos ir laivas pervardintas į „Prezidentas“. Laivo vadas P. Labanauskas prašė pakeisti šį pavadinimą, siūlydamas net 7 galimus laivo vardus. „Prezidentas Smetona“ stovėjo išgilintame Šventosios uoste. Čia vienintelis Lietuvos karo laivas sulaukė naujų okupantų. Po 1940 birželio 15-osios permainos Lietuvos laivyne buvo žaibiškos. Tą liudija ir „Prezidento Smetonos“ kapitono raportas karo technikos viršininkui. Grifu „slaptai“ paženklintame dokumente rašoma: „Pranešu, jog, vykdant Tamstos įsakymą š. m. birželio mėn. 19 d. mokomojo „Prezidento Smetonos“ karo laivo vardas pataisytas, nuimant jo dalį „Smetona“ ir paliekant tik „Prezidentas“. Tai padaryta laivo užraše ir jūreivių kepurėse. Tačiau „Prezidento“ vardas naujosios valdžios aiškiai netenkino, tad po 4 dienų 1940 m. birželio 23 jis buvo pakrikštytas „Pirmūnu“. Tuo pačiu buvo nulemtas ir laivo įgulos likimas. Perkrikštytu laivu naudojosi pasieniečių mokyklos kursantai.

Įsitaisė Sovietų sargyba

Liepos 20 dieną į laivą prisistatė sovietų paskirtas politinis vadovas Levas Trofimovas, o vakarop Šventojoje įsikūrę sovietų kareiviai pareikalavo, kad jo įgula nedelsiant nešdintųsi į krantą. „Pirmūne“ įsitaisė sovietų sargyba. Nežinia, kuo ši istorija būtų pasibaigusi laivo vadui P. Labanauskui, jei jis su dar keliais karininkais nebūtų spėjęs įšokti į nedidelę jūrinę jachtą ir pabėgti į Klaipėdą. Po 4 dienų naujojo krašto apsaugos ministro generolo Vytauto Vitkausko įsakymu laivas buvo pervestas į neginkluotąjį rezervą, o rugpjūčio 6 dieną, Lietuvą jau inkorporavus į SSRS sudėtį, laivas buvo perduotas sovietų jūros pasienio apsaugos tarnybai. Jis buvo priskirtas Pabaltijo karinės apygardos pasienio apsaugos laivų II-ąjam būriui. Atrodo jis buvo pavadintas „Zadornyj“, o nuo 1941 m. sausio vadinosi „Korall“. Apginkluotas pagal SSRS standartus jis buvo įtrauktas į NKVD pasienio apsaugos laivų antrąjį būrį ir ilgam atsisveikino su Baltijos jūra. Laivas nuskendo 1945-01-11 Suomių įlankoje „prieš Revalstein“, kitur nurodyta „prie Aegna salos“. Jis galimai lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną. Vienais duomenimis laivas žuvo užplaukęs ant minos, kitais duomenimis – jį nuskandino vokiečių U 745 (kapitonas – Wilhelm von Trotha). Žuvo 28 įgulos nariai, 27 buvo sužeisti.

Pakeitus pavadinimą – sėkmės nelauk

Senas jūrininkų prietaras sako, kad pakeitus laivo vardą, sėkmės nelauk. Pirmojo ir vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ likimas tarsi patvirtina šį posakį. Pavadintas šalies prezidento vardu, vėliau okupantų nusavintas ir eilę kartų pervardytas šis, buvęs valstybės jūrų laivyno simbolis, buvo vėtomas ir mėtomas, ne kartą apgadintas audrų ir nelabai kvalifikuotos bei nepatyrusios įgulos, kol galiausiai nurimo Suomijos įlankos dugne.

Rastas

„Prezidentas Smetona“ Baltijos jūros dugne, už 5 mylių nuo Estijos krantų, aptiktas 2017 m. liepos 2 d. Jį rado į mokslinę ekspediciją burlaiviu „Brabander“ birželio pabaigoje leidęsi Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariškiai. Projektą inicijavo ir vykdė KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.. 70-72 m. gylyje laivas gulėjo ant kylio, tad gana gerai matosi visi jo anstatai, proporcijos ir kai kurios charakteringos detalės, kurios būdingos tokio tipo kariniams laivams. Jis užfiksuotas sonarų nuotraukomis Rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo.

Jūrų mūšiai

O ar seni jūrininkų mitai virsta tiesa, Jūs galite įsitikinti patys pasinėrę į kompiuterinius žaidimus „World of Warships“, kuriuose reikia strateginio mąstymo, gebėjimo vadovauti komandai, ir drąsos – patirti jūrinį nuotykį. Tai yra realiais istoriniais faktais paremta laivų kova, kurią pamėgęs visas pasaulis. Čia, virtualioje erdvėje atgyja realūs istoriniai laivai, vyksta jūrų mūšiai, istoriniai įvykiai atkuriami virtualiai.  Jūs pats galėsite pasijusti kapitonu, kuris taikosi, užminuoja, valdo galingas ugnies pajėgas. Jei teisingai sustrateguosite – Jūs tapsite jūrų valdovu, kuris  atneš skausmą bet kuriam laivui, pakankamai drąsiam, kad galėtų per arti. Bet atminkite, seni jūrininkų posakiai byloja mitus ir legendas, kurie susiformavo per daugelį metų – Reikėtų vengti tiesioginio susidūrimo su mūšio laivais ir stipriai ginkluotais kreiseriais, nes visa tai gali padaryti jus pažeidžiamu taikiniu. Wold of Worship – atveria Jums pasaulio istoriją, jūrą ir laivus.

PR