Byla pradėta 1886 m. birželio 17 d. ir užbaigta 1888 m. gruodžio 15 d. Visi dokumentai rašyti rusų kalba

Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt

Neseniai į autoriaus rankas pateko kelios Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos bylos, kuriose minima Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia (Elektrėnų sav.). Šią medinę bažnyčią 1676 m. fundavo Vitebsko vaivada Leonardas Gabrielius Pociejus¹. 1782 m. vizitacijos dokumente minima, kad bažnyčia yra medinė,  išorė apkalta lentomis, stovėjo ant žemų akmeninių pamatų, pasenusi ir būtina ją perstatyti. Stogas dengtas gontais, paskutinį kartą – 1848 metais.

Viena tokia byla Nr. 45 skirta Kietaviškių bažnyčiai priklausančių statinių remontui. Bylą sudaro devyni dokumentai. Byla pradėta 1886 m. birželio 17 d. ir užbaigta 1888 m. gruodžio 15 d. Visi dokumentai rašyti rusų kalba.  1884 m. Kietaviškių klebonu paskirtas kunigas Dominykas Valavičius². Pirmas dokumentas – Kietaviškių bažnyčios administratoriaus kunigo D. Valavičiaus 1886 m. birželio 13 d.  Kietaviškėse rašytas raportas Nr. 86, apie bažnyčios ir klebonijos būklę Vilniaus Romos katalikų dvasinei konsistorijai. Jis skamba taip (autoriaus vertimas):

„Raportas

                      Viena pusė namo, kurioje gyvena Kietaviškių Romos – katalikų bažnyčios tarnai, nuo senumo ir puvėsio įgriuvo, o kita vos laikosi. Varpinės stogas prakiuro ir praleidžia vandenį, dėl to genda varpinės sienos, balkiai bei išorės lentos, kuriomis apkaltos bažnyčios sienos. Remiantis tuo, būtina pastatyti naują namą bažnyčios tarnams, uždengti varpinę gontais, apkalti bažnyčios išorę lentomis, pastatyti naujus statramsčius, kurie laikytų sienas, įstatyti naujas duris ir atlikti kitus nedidelius pataisymus. Be to, atlikti nedidelius darbus klebonijoje ir jos priestate.

                      Dėl to, remiantis Romos katalikų dvasinės konsistorijos šių metų vasario 10 d. raštu Nr. 959, prašome kreiptis į Trakų dekanatą, kad jis tinkamai kreiptųsi į vietos valdžią dėl statybos darbų. Nuolankiai prašau konsistorijos žiuri atlikti atitinkamus potvarkius. Visų išvardintų darbų išlaidos būtų apie 781 rublis ir 80 kapeikų. Lėšas tam skirti iš Romos katalikų dvasinės konsistorijos remonto fondo bei pačios bažnyčios lėšų”.

 

Dokumentą pasirašo Kietaviškių bažnyčios administratorius kunigas D. Valavičius.

Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos komisija (žiuri) savo 1886 m. birželio 21 d. raštu Nr. 3875 kreipėsi į Vilniaus gubernatorių Nikolajų Grevenic³ dėl lėšų skyrimo Kietaviškių bažnyčiai. Praėjus trims mėnesiams, Romos katalikų dvasinė konsistorija gavo gubernatoriaus atsakymą, rašytą 1886 m. spalio 9 d. Nr. 2278. Raštas rašytas ant firminio blanko rusų kalba (autoriaus vertimas):

„Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos kanceliarijai

                      Turiu garbės prašyti dvasinę konsistoriją pranešti man papildomą informaciją į jūsų 1886 m. birželio 21 d. raštą Nr. 3875 kokia yra skirta suma Kietaviškių bažnyčiai Trakų apskrityje iš remonto fondo”.

 

Raštą pasirašo gubernatorius ir kanceliarijos vedėjas.

Gavę Vilniaus gubernatoriaus raštą Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos komisija (žiuri) paruošė atsakymą, kurį 1886 m. spalio 24 d. Nr. 6825 parašė ant firminio blanko, kurį pasirašė konsistorijos sekretorius. Tekstas rusų kalba (autoriaus vertimas):

„Jo Prakilnybei Ponui Vilniaus Gubernatoriui

                      Atsakydami į Jūsų raštą Nr. 2278 pranešame, kad Konsistorija turi garbės pranešti, kad Kietaviškių bažnyčios, varpinės remontui ir bažnyčios tarnų namo pastatymui lėšos neskirtos, nes Dvasinė konsistorija dar negavo finansavimo. Be to norime informuoti, kad Romos katalikų dvasinės konsistorijos remonto fondas negali skirti finansavimo, kol negavo leidimo darbams iš Civilinės valdžios“.

Vilniaus gubernatoriaus kanceliarija 1886 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 2708 paruošė atsakymą Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijai, kurį pasirašo gubernatorius ir kanceliarijos vedėjas. Raštas rašytas ant firminio blanko rusų kalba (autoriaus vertimas):

„Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos kanceliarijai

                      Gavus atsakymą turiu garbės pranešti Dvasinei Konsistorijai, kad pradėti Kietaviškių bažnyčios Trakų apskrityje šiuos remonto darbus: bažnyčios apkalimą lentomis ir sienų sutvirtinimą, įstatant naujas duris, varpinės uždengimą gontais, naujo bažnyčios tarnų namo pastatymo ir kitų papildomų darbų už 781 rub. 80 kap., kuriuos skirs vietinis klebonas Valavičius bei dalį iš remonto fondo, pretenzijų neturiu, bet kad dirbtų profesionalūs darbuotojai ir atsiskaitymas vyktų pinigais, o ne natūra”. 

Vilniaus Romos katalikų dvasinės konsistorijos žiuri, gavusi Vilniaus gubernatoriaus pritarimą, savo 1887 m. sausio 15 d. raštu Nr. 383 informavo Kietaviškių bažnyčios kleboną kokius darbus jis privalo atlikti.

Kietaviškių klebonas 1888 m. rugpjūčio 19 d. raportu Nr. 104 informavo Vilniaus katalikų dvasinę konsistoriją kokie darbai yra atlikti ir kiek išleista lėšų šiems darbams. Bažnyčios tarnų namas kainavo 606 rublius, priestatui išleista 200 rublių. Bažnyčios remonto užbaigimui iš remonto fondo iki 1888 metų rudens numatyta skirti 749 rublius.

Taigi Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios ir klebonijos remontui buvo skirtos lėšos iš Vilniaus vyskupijos ir pačios bažnyčios lėšos. Ši medinė bažnyčia išstovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, kai buvo pastatyta nauja, mūrinė bažnyčia.

Šaltiniai

 1. Leonardas Gabrielius Pociejus (1632 – 1695) – 1686 – 1695 m. Vitebsko vaivada, Bresto, Žemaitijos raštininkas ir Žemaitijos teisėjas, Rahačovo, Žiežmarių ir Surožo seniūnas, husaras.

 2. Dominykas Valavičius (1842 – 1921) – Kietaviškių klebonas 1884 – 1910 m.

 3. Nikolajus Grevenic (vok. Nikolai Abraham Freiherr von Graevenitz 1849 – 1898) – baronas, Vilniaus gubernatorius 1885 – 1895 m.