Asociatyvi nuotrauka – „Unsplash“

www.voruta.lt

Vienas iš pagrindinių paauglių informacijos šaltinių – socialiniai tinklai, kuriuose dabar dominuoja naujienos iš karo Ukrainoje. Šis informacijos srautas yra sunkiai patikrinamas, todėl tėvams svarbu kalbėtis su jaunuoliais apie esamą situaciją bei ugdyti jų kritinį mąstymą. „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologės įžvalgomis, kaip su paaugliais bendrauti apie netoliese vykstantį karą ir kaip jiems padėti ugdyti atsparumą informacijos srautui.

Psichologė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja, Milda Kielė teigia, kad paaugliai gauna daug informacijos apie karą Ukrainoje iš socialinių tinklų, tad pokalbį su jais reikėtų pradėti nuo klausimo, ką jie jau žino ir kaip supranta esamą situaciją.

„Paaugliams svarbu paaiškinti, kad vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, tačiau tai nėra visos rusų tautos karas. Turbūt pats svarbiausias faktas yra žinojimas, kad ten žūsta civiliai žmonės, naikinami pastatai, vien tai yra pakankamai grėsminga ir paauglių nereikia apkrauti gąsdinančiais vaizdais ir detalėmis“, – tikina ji.

Padėkite išreikšti jausmus

Specialistės teigimu, tėvams būtina patiems (arba pirmiems) sulaužyti tylos barjerą, nes paaugliams gali būti sunku tai padaryti. Pasak jos, inicijuoti pokalbį labai svarbu, siekiant sužinoti, ką jaunuoliai galvoja ir išgyvena. M. Kielė tikina, kad kalbėdamiesi su paaugliais, tėvai turi galimybę atsakyti į kylančius klausimus, padėti suvaldyti nerimą ar surasti būdų, kaip gyventi toliau, o tai kuria saugumą ir apibrėžtumą šioje situacijoje.

„Jaunuoliai dabar jaučia daug jausmų, tačiau dažnai nežino, ar normalu tai išgyventi, todėl tėvai turėtų akcentuoti, kad natūralu nerimauti, jausti pyktį, gailesį ar baimę. Tai jiems padeda nurimti, nes šie jausmai tampa „legalūs“. Paaugliams reikėtų akcentuoti ir tai, kad pyktis šioje situacijoje yra normalu, tačiau jis neturi būti nukreiptas į rusų tautybės žmones, nes dalis jų yra ir mūsų šalies žmonės. Jeigu tėvai nesikalba šia tema ir apsimeta, kad šiuo metu nieko nejaučia, šios emocijos tampa „nelegalios“, – aiškina ji.

Susitarkite dėl ribų

M. Kielė teigia, kad socialiniuose tinkluose gausu ne tik naujienų, bet ir dezinformacijos apie karą, tad paaugliams lengva pasimesti naujienų sraute. Anot psichologės, tėvai neturėtų riboti paauglių prie telefono praleidžiamo laiko, tačiau reikėtų kalbėtis su jais apie tai, kodėl svarbu atsitraukti nuo išmaniųjų. Pasak jos, svarbu paaugliams padėti suprasti, kaip veikia toks gausus informacijos srautas ir paskatinti juos pačius priimti sprendimą dėl informacijos srauto ribojimo.

„Informacijos gausa socialiniuose tinkluose vargina ir trukdo susikaupti, kartais net matyti tikrąją realybę. Tėvams reikėtų aptarti šį klausimą su paaugliais ir pasidomėti, kokius žmones ir informacijos kanalus jie seka. Naudinga kalbėtis apie informacijos tikrinimą, oficialius ir patvirtintus šaltinius. Tėvai gali padėti paaugliams skatinti kritinį mąstymą per pokalbius ir klausimus – ar jie patikrino informaciją, rado patvirtinimą, kaip reaguoja į skirtingus pasakymus? Ypač šiuo metu paaugliams svarbu patiems riboti laiką socialiniuose tinkluose, tačiau tai turėtų vykti per susitarimą ir sąmoningą jaunuolio sprendimą“, – pataria specialistė.

Svarbu – ne vien karas

M. Kielė tikina, kad dėl didžiulio informacijos kiekio apie karą, tėvai gali stipriai susikoncentruoti į šias naujienas, todėl įprasti gyvenimo rūpesčiai tampa ne tokie svarbūs. Pasak jos, tėvams svarbu nepamiršti, kad paaugliai ir toliau gyvena gyvenimą, todėl reikėtų kalbėtis apie jų emocinę būklę bei problemas. Anot jos, šioje situacijoje tėvams reikėtų vengti susikoncentravimo vien į karo naujienas, panikos skleidimo, detalių aptarinėjimo ar itin žiaurių vaizdo įrašų žiūrėjimo kartu su jaunuoliais.

„Paaugliai taip pat yra sukrėsti, turi įvairių emocijų, kurios yra susijusios su karu, bet kartu jie turi ir savo rūpesčių, kurių negalima ignoruoti. Tėvams reikėtų domėtis ne tik, ką paaugliai galvoja apie karą, bet ir kas vyksta jų gyvenime, kaip jiems sekasi. Svarbu normalizuoti norą gyventi savo įprastą gyvenimą, užsiimti įprastomis veiklomis ar linksmintis. Naudinga klausti paauglių, ką jie galvoja, kiek saugūs jie jaučiasi? Jeigu jaunuoliai atsako, kad jiems baisu, tada reikėtų kalbėtis apie tai ir akcentuoti saugumą“, – aiškina psichologė.

Paauglių aktyvizmas

Pasak M. Kielės, kiekviena veikla, pavyzdžiui, finansinė parama ar išėjimas į protestą, suteikia jėgos ir stiprybės, kadangi prisidedame prie palaikymo. Specialistės nuomone, paaugliams tikrai nereikėtų drausti to daryti, o kaip tik skatinti šią pilietišką veiklą, jeigu tai yra šeimos vertybė.

„Jeigu paaugliai išreiškia norą prisidėti prie pagalbos Ukrainai – leiskite ir raginkite juos tai daryti. Vertėtų jų pačių paklausti, kaip jie norėtų prisidėti – galbūt jie nedrįsta ar nežino, kaip tai padaryti. Visgi, šioje įtemptoje situacijoje svarbu išlaikyti rutiną ir ramybę, kurią kiekvienam žmogui suteikia skirtingi būdai – nuo piešimo iki pasikalbėjimo su draugais ar šeimos nariais“, – aiškina ji.