Pagrindinis puslapis Pasaulis Kaip šv.Velykas šventė tremtiniai

Kaip šv.Velykas šventė tremtiniai

Kaip šv.Velykas šventė tremtiniai

Lietuviai politiniai kaliniai švenčia šv. Velykas. Karaganda, Kazachijos SSR, 1955 M. Nuotraukos iš LGGRTC archyvo

www.voruta.lt

Sovietų okupacijos laikais svarbiausia krikščioniška šventė – Šv. Velykos – buvo minimos paslapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir sovietų imperijos platybėse ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Iki 1953 m. politiniai kaliniai per metus galėjo parašyti po du laiškus ir tik rusų kalba – laiškai buvo griežtai cenzūruojami. Tik po Stalino mirties, režimui šiek tiek sušvelnėjus, politiniams kaliniams buvo leidžiama rašyti gimtąja kalba neribotą skaičių laiškų.

Štai kaip Valys Girdžiūnas 1955 m. siųstame laiške šeimai aprašė Šv. Velykų šventimą Dubovkoje, Karagandos srityje:

„Susirenka trisdešimt penki žmonės: lietuviai, latviai, lenkai. Užimame vietas, glaudžiai, broliškai susispaudę – petys į petį. Visi vieno tikėjimo, visi prispausti vienos dalios, visi trokštantys vieno – laimės ir laisvės. Visi atsistojom, trumpai pasimeldėm. Vienas iš mūsų tautiečių, turintis gerą balsą, ima giedoti: „Linksma diena mums nušvito“. Po to visi susėdome ir pradėjome valgyti šventišką, tradicinį margutį, pašventintą Tėvo Petro.

Margučio, atsiųsto iš Latvijos ar Lietuvos, išėjo visiems po ketvirtadalį. Tą mažytį kąsnelį kiekvienas taip kruopščiai, su susikaupimu ėmėme ir valgėme lyg kokią didžiausią retenybę. Taip paviešėjome, pasidalijome mintimis, paguodėme vieni kitus ir pasimeldę išsiskirstėme“.

Politinis kalinys Algis Susnys Šv. Velykų proga sveikinimo atviruke, skirtame likimo bičiulei, politinei kalinei Nijolei Gaškaitei, ilgesingai rašė, kaip jis trokšta išvysti tekančią saulę virš baltų Pažaislio vienuolyno bokštų ir išgirsti, kaip Kauno katedros varpai gaudžia „Aleliuja“.

Politinis kalinys Vladas Pupšys savo 1955 m. rašytame velykiniame sveikinime, siųstame iš Irkutsko srities, broliukui Vytukui linkėjo „visuomet atminti savo, kaip lietuvio vardą.“

Šv. Velykų mišios, aukojamos Intos lagerio 9-oje šachtoje. Komijos, ASSR, 1955 M. Nuotraukos iš LGGRTC archyvo

Šv. Velykų proga Genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „Viltingas „Aleliuja“ iš toli“. Parodoje eksponuojami su šv. Velykomis susijusių politinių kalinių ir tremtinių fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.

Parodą galima rasti čia.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Naujienos iš interneto