Niujorko Maironio lituanistinė mokykla
„Ryšius su Lietuva puoselėjantys emigrantai stengiasi laikytis tradicijų, bendrauti su artimaisiais, domėtis politika ir ekonomika Lietuvoje, ir visa tai daro iš meilės“, – teigia Paryžiuje gyvenanti lietuvių kalbos mokytoja Inga Kvietelaitienė. Pasak jos, sunkiausia – sugalvoti, kaip paminėti tradicines ir nacionalines šventes ir, žinoma, mokyti vaikus lietuvių kalbos, nes tam prireikia ne tik laiko – tenka rasti aukso vidurį: integruotis į visuomenę, kurioje gyveni, ir išsaugoti unikalumą. Lietuvių mokyklose užsienyje dirbantys mokytojai tvirtina, kad sunkumų kelia ne tik multikultūrinė aplinka, laiko, kantrybės ar noro stoka, bet ir ugdymo priemonių, vadovėlių trūkumas.
Mokytojų ir mokinių poreikiai užsienyje – visai kitokie nei Lietuvoje
Užsienyje gyvenantys vaikai lietuvių kalbos dažniausiai mokosi specialiose mokyklėlėse, kur pamokos vyksta savaitgaliais ar kitu nuo pagrindinės mokyklos laisvu laiku. Jų mokytojai susiduria su dideliu iššūkiu, kaip motyvuoti vaikus po įtemptos savaitės, bet labiausiai – kaip įtikinti atlikti namų darbus, kurie nėra privalomi, bet reikalingi norint užtvirtinti žinias. Užsienyje lietuvių atžalas mokantys mokytojai ieško būdų, kaip pasiekti, kad pamokos būtų interaktyvios, įtraukiančios ir nenuobodžios.
Taip pat skaitykite
„Mes, lietuviai, gyvenantys ir mokinantys vaikus užsienyje, visada ieškome patogių, patrauklių naujovių. Kiekvieną vasarą parvykę į Lietuvą eikvojame daug laiko ir pinigų knygynuose, bandydami surasti tinkamus vadovėlius. Problema ta, kad su visais vaikais negali dirbti iš to paties vadovėlio, nes kiekviena klasė, kiekvienas vaikas yra skirtingi. Pasitaiko, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygis skiriasi net toje pačioje klasėje tarp bendraamžių. Taip pat skiriasi ir mūsų mokymo programos, todėl lietuviškų vadovėlių medžiagą prie savų poreikių stengiamės priderinti kūrybiškai. Kiekvienais metais medžiagą tenka atnaujinti ir pritaikyti prie tos klasės, kurią ruošiesi mokyti“, – teigia Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytoja Monika Kungienė.
Galimybė mokytis internete skatina vaikus
Viena iš naujovių, kuria gali naudotis mokytojai užsienyje, – tai leidyklos „Šviesa“ šiais mokslo metais suteikta nemokama prieiga prie visų pagrindinių vadovėlių elektroninių versijų per virtualiąją mokymosi aplinką „EDUKA klasė“.
„Elektroninėje erdvėje ne tik galima rasti įvairių vadovėlių, bet ir atlikti užduotis, pasitikrinti, kaip pavyko įsisavinti pamokos medžiagą, įsivertinti savo žinias – visa tai skatina mokinių savarankiškumą. Pastebime, jog užsienyje gyvenantiems vaikams labai svarbu, kad mokymasis apimtų ne tik pamokų laiką, kurio jie turi nedaug, bet kad jį galima būtų pratęsti ir grįžus namo. Daugumoje šalių mokymasis su technologijų pagalba jau yra kasdienybė, tad vaikus motyvuoja, kad savo gimtosios kalbos, istorijos, geografijos jie gali mokytis interaktyviai“, – teigia Daiva Bartninkienė, „Šviesos“ leidybos vadovė.
Pasak M. Kungienės, technologijos ne tik palengvina vaikams mokymąsi ir daro jį įdomesnį, bet ir atriša rankas patiems mokytojams – nebereikia su savimi tampytis sunkių popierinių vadovėlių ir papildomų leidinių. „EDUKA klasėje“ galima rasti daug medžiagos, skirtos mokytojams – mokytojo knygų su detaliai pateikta metodika, uždavinių, be to, pats mokytojas savo paskyroje gali kurti užduotis.
„Galimybė naudotis lietuvių kalbos vadovėliais internetinėje erdvėje yra puikus dalykas. Iki šiol dažniausiai tekdavo pirkti keletą skirtingų vadovėlių, kuriuos panaudoji tik kelioms pamokoms. Džiaugiuosi galėdama ramiai peržiūrėti medžiagą internete, prieiti prie įvairių vadovėlių nemokamai ir netempiant lagaminais knygų per Atlantą, kaip knygnešių laikais. Tai yra labai didelė pagalba“, – teigia M. Kungienė.
Lietuvių kalbos pamokos Paryžiuje – kartą per mėnesį
Prelato Jono Petrošiaus lituanistinės mokyklos Paryžiuje direktorė Inga Kvietelaitienė sako, kad vienas didžiausių sunkumų mokant vaikus lietuvių kalbos užsienyje, ypač mažoje bendruomenėje, yra nevienodas vaikų amžius, kalbos mokėjimo lygis ir laiko stoka.
„Paryžiaus regione šiuo metu lietuvių kalbos mokosi apie 60 vaikų, kurių amžius 3–12 metų. Skirstome juos į kelias grupes: jauniausi (3–6 metai), vyresni (6–10 metų) ir vyriausi (daugiau nei 10 metų). Mūsų mokykloje pamokos vyksta vieną kartą per mėnesį, bet iš patirties galiu pasakyti, kad vaikams labiausiai mokytis padeda tėvų bendravimas su jais namuose, kelionės į Lietuvą ir ryšio palaikymas su artimaisiais“, – teigia I. Kvietelaitienė.
Pasitaiko, kad dėl pedagogų trūkumo lietuvių mokyklose užsienyje moko žmonės be pedagoginio išsilavinimo, tačiau turintys stiprų mokytojo pašaukimą. Jiems priėjimas prie įvairių vadovėlių, mokytojo knygų ir užduočių yra dar svarbesnis ir padeda pasisemti įkvėpimo, susipažinti, su kokiomis priemonėmis dirba kolegos Lietuvoje.
Svarbi tėvų pagalba
I. Kvietelaitienė priduria, kad mokantis kalbos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems svarbu matyti tikslą: kodėl lietuvių kalba svarbi, kodėl įdomu marginti kiaušinius ir kodėl Vasario 16-oji nėra eilinė diena. Mokytoja primena, kad nei kalba, nei tradicijos nėra savaime paveldimos, visa tai yra perduodama iš kartos į kartą. Negalima tikėtis didžiulio postūmio ir vaiko tobulėjimo, jei šis kalbos mokosi tik kartą per mėnesį, todėl, anot I. Kvietelaitienės, tėvelių ir artimųjų pastangos ugdyti vaiką yra neįkainojamos.
Visa medžiaga internetinėje aplinkoje „Eduka“, jeigu prie jos prisijungia mokykla, mokytojo dėka gali būti nemokamai prieinama ir užsienyje gyvenantiems tėveliams, asmeniškai skiriantiems dėmesį savo vaiko mokymui ir puoselėjantiems ryšį su Lietuva. Labiau mėgstantys tradicinius popierinius leidinius gali mokytis lietuvių kalbos iš specialiai užsienio kalba kalbantiems vaikams sukurto pradžiamokslio „Žaiskime lietuvių kalbą“, skirto 5–7 metų vaikams.
Kad mokytis būtų smagiau, vaikus, jų tėvelius ir mokytojus pažintis su lietuvių kalba įtraukia į aktyvią veiklą. Žaisdami vaikai mokosi atpažinti lietuviškus žodžius, juos suprasti, tarti, įsiminti ir rašyti. Elektroninėje aplinkoje „Eduka“ (www.eduka.lt) galima rasti pradinukams skirtų interaktyviųjų pateikčių – jos raidžių, garsų ir jų junginių pažinimą paverčia kompiuteriniu žaidimu.
„Tikime, kad žengdami koja kojon su šiuolaikinių vaikų aplinka ir gebėdami juos sudominti, lietuvių kalbos mokytis padėsime bet kurioje pasaulio šalyje. Internetas atveria ir priartina įvairias kultūras, tačiau lygiai padeda puoselėti ir lietuvių kalbą, nepriklausomą nuo šalių sienų ir atstumų“, – teigia D. Bartninkienė.
http://punskas.pl/kaip-vaikai-mokosi-lietuviu-kalbos-niujorke-ar-paryziuje/
